- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-618-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04598-2025-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytausapylinkės prokuratūra
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl nuosprendžio datos patikslinimo ir nuosprendžių vykdymo tvarkos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir NUT1 paskirta galutinė subendrina bausmė – 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartimi nuteistojo NUT1 skundas atmestas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį;
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmestas.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. liepos 30 d. priėmė nutartį, kuria tenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimą ir ištaisė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą rašymo apsirikimą – nuosprendžio priėmimo datą ir nurodė, kad nuosprendis priimtas 2026 m. vasario 5 d. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis NUT1 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir NUT1 paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2026 m. liepos 30 d. ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžius su juose nurodytais įskaitymais.
Šalies argumentai
Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis NUT1 prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 nutartį dalyje dėl bausmių subendrinimo būdo ir galutinės bausmės dydžio, t. y. subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą. Jeigu apėmimas nebūtų taikomas prašoma bausme subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti 3 (trijų) mėnesių dalį ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą. Taip pat įskaityti į bausmės laiką visas anksčiau atliktas dalis (įskaitant jau atliktus 10 mėnesių). Likusią nutarties dalį (dėl datos patikslinimo) paliekant nepakeistą.
Skunde nuteistasis nurodo, jog BK 63 straipsnio 1 dalis suteikia teismui diskreciją rinktis bausmių apėmimą arba dalinį (ar visišką) sudėjimą. Ši diskreciją turi būti įgyvendinama vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais (BK 54 ir BK 61 straipsniai). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad veikos priklauso tai pačiai kategorijai, tačiau objektyviai griežtesnė bausmė (1 metai 1 mėnuo) apima švelnesnę 8 mėnesių bausmę. Ir atsižvelgiant į visas bylos bei jo asmenines aplinkybes, apėmimo taikymas būtų teisingiausias ir proporcingiausias sprendimas. Tuo tarpu bendrinant bausmes buvo taikytas mechaninis bausmių sudėjimas, o ne individualizuotas subendrinimas, kaip to reikalauja BK 63 straipsnis, todėl jam paskirta subendrinta bausmė yra per griežta, nepakankamai motyvuota, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.
Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pridėdamas dalį, t. y. 6 mėnesius, prie 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, nepakankamai įvertino jo asmenybę ir šeimines aplinkybes, nors BK 54 ir BK 61 straipsniai to reikalauja. Tuo tarpu jis jau yra atlikęs 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. O tai rodo, jog didžioji dalis griežtesnės bausmės jau yra atlikta. Taip pat turi tris mažamečius vaikus: dukrą, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, sūnų, kuriam (duomenys neskelbtini) metai ir mažiausią dukrą, kuriai šiuo metu tik (duomenys neskelbtini) mėnesių. Jo motina turi (duomenys neskelbtini), sveikatos problemų, mažai vaikšto ir pati negali atlikti daugumos buities darbų bei savarankiškai pasirūpinti savimi ir ypač mažamečiu anūku. Finansinė padėtis irgi sunki, nes jis būdamas įkalinimo įstaigoje negali teikti jokios materialinės ar praktinės pagalbos nei sugyventinei, nei motinai. Per visą bausmių atlikimo laikotarpį jis nė karto nėra gavęs drausminių nuobaudų. Jo elgesys įkalinimo įstaigoje yra nepriekaištingas. Be to, jis nuosekliai vykdo individualų resocializacijos planą, aktyviai dalyvauja numatytose resocializacijos priemonėse. Šios aplinkybės (ypač (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus vaikas, neįgalios motinos būklė, jau atlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir absoliučiai teigiamas elgesys) yra esminės ir turi būti įvertintos tiek parenkant subendrinimo būdą, tiek nustatant pridedamos bausmės dydį. Pažymint, kad ilgesnė bausmė neproporcingai kenkia ne tik jam pačiam, bet ir trims jo vaikams bei neįgaliai motinai.
Pasak nuteistojo, jeigu būtų priimtas sprendimas, kad apėmimas nagrinėjamu atveju netaikytinas, pridedama laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti minimali. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, o pridedamos dalies dydis negali būti mažesnis už tos rūšies bausmės minimalų dydį, t. y. 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsižvelgiant į jo nepriekaištingą elgesį, jau atliktą 10 mėnesių laiką ir itin sunkias šeimines aplinkybes (ypač mažamečių vaikų ir neįgalios motinos situaciją), pridedama dalis turėtų būti nustatyta minimali – 3 mėnesiai, o ne 6 mėnesiai, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant šiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsniu ar 64 straipsniu nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį ir subendrinti visas asmeniui paskirtas bei jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.
Pagal BK 63 straipsnio taisykles, bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismai ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į BK 63 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį patenka ir situacijos, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės jau yra iš dalies ar visiškai atliktos.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis NUT1 Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu įrodytą ir pripažintą nusikalstamą veiką padarė 2025 m. vasario 5 d., t. y. iki Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio priėmimo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes nuteistajam NUT1 subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtais nuosprendžiais nuteistasis NUT1 nubaustas už nesunkių nusikaltimų padarymą, šios nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, labai nesiskiria pagal pavojingumą, bausmių bendrino apėmimo būdu netaikė. O spręsdamas kokią dalį prie 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas ir NUT1 charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, todėl pridėjo didesnę nei minimali galima pridėti laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 6 mėnesius.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 skundu prašo taikyti jam bausmių apėmimo būdą arba pridėti tik minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 3 mėnesius, nes jo manymu apylinkės teismas prie 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėdamas 6 mėnesius laisvės atėmimo nepakankamai įvertino jo asmenybę bei šeimines aplinkybes.
BK 63 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet bendrinant bausmes taikomas apėmimo būdas ir nustato, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistajam NUT1 BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmių apėmimą, negali būti taikomos, kadangi nuteistojo padaryti nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas už kuriuos jis nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiais nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties, pagal pavojingumą labai nesiskiria ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias pagal BK 10 ar 11 straipsnius.
Tuo tarpu BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Įstatymas imperatyviai nenurodo, konkrečiai kokia bausmės dalis turi būti pridedama bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu ir tai padaryti palikta teismo diskrecijai.
Aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad NUT1 teistas vienuolika kartų, pagrinde už smurtinio pobūdžio ir su transporto priemonių vairavimu susijusias nusikalstamas veikas, pripažintas recidyvistu, daro išvadą, jog jis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos. Nuteistajam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamos įtakos NUT1 tai nepadarė. Jis savo gyvenimo teigiama linkme nepakeitė, dorai gyventi nepradėjo, darė administracinius nusižengimus ir už jas paskirtų baudų nemokėjo, todėl akivaizdu, jog nei mažamečiai vaikai, nei neįgali motina nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Iš esmės tik laisvės atėmimo bausmės atlikimas sudarė prielaidas NUT1 keistis teigiama linkme. Nes kaip nurodo pats nuteistasis, jis įkalinimo įstaigoje elgiasi nepriekaištingai, nėra baustas drausmine tvarka, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Ir nors nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį griežtesnės bausmės (daugiau, kaip 10 mėnesių), tačiau pažymėtina, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi NUT1 subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo skirta ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o pagal du nuosprendžius, todėl apygardos teismas nemano, kad prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iš skirtų 8 mėnesių yra per griežta ir neproporcinga nuteistojo asmenybei. Priešingai, manytina, kad sprendimas skirti nuteistajam NUT1 trumpesnės trukmės subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pridedant tik minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius, prisidėtų prie nebaudžiamumo jausmo susiformavimo už jo padarytas nusikalstamas veikas.
Taigi, apygardos teismas atsižvelgdamas į aukščiau aptarta, konstatuotina, jog tiek bausmių bendrinimo būdas (dalinio sudėjimo), tiek pridedama bausmės dalis (6 mėnesiai iš skirtų 8 mėnesių) apylinkės teismo buvo parinktos tinkamai. Tuo tarpu vien nuteistojo NUT1 noras ir manymas, jog jam yra skirta per griežta subendrinta bausmė, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju teismas bendrindamas bausmes pagal kelis procesinius sprendimus netinkamai taikė įstatymų nuostatas. Priešingai, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes nuteistajam NUT1 tinkamai nustatė pridedamos švelnesnės bausmės dalį, pridėtoji bausmės dalis atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamų veikų skaičių nėra aiškiai per didelė, teisinga ir proporcinga, todėl nuteistojo NUT1 skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartį. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.