Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienė,sekretoriaujant Linai Pupelienei, Viktorijai Čufanovaitei,dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Elektrėnų ligoninės atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei,atsakovei E. K., atsakovės E. K. atstovei advokatei Jolitai Juškaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Elektrėnų ligoninės ieškinį atsakovei E. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Elektrėnų ligoninė (toliau – ir ieškovė, darbdavė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti, kad atsakovei E. K. (toliau – atsakovė, darbuotoja) apskaičiuotos ir išmokėtos su darbu susijusios išmokos – vidutinis darbo užmokestis už prastovą 2023 m. lapkričio mėn. ir išeitinė išmoka – teisingai, ir atmesti atsakovės reikalavimą dėl su darbu susijusių išmokų perskaičiavimo ir išmokėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1028 (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti VšĮ Elektrėnų ligoninės Vaikų ligų skyriuje vaikų ligų gydytoja budėjimams 0,25 etato darbo krūvio. Sutartimi nustatyta darbo laiko norma – 9,5 val./sav. Pagal patvirtintus darbo grafikus už 2023 m. rugpjūčio-spalio mėn. atsakovės faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) buvo skirtingos trukmės – 7, 8,17 ir kt. valandų. VšĮ Elektrėnų ligoninės direktoriaus 2023 m. spalio 16 d. įsakymu atsakovė buvo informuota, kad, vykdant įstaigos darbo organizavimo pakeitimą nuo 2023 m. lapkričio 1 d. naikinami Chirurgijos traumatologijos ir ginekologijos ir Vaikų ligų skyriaus darbuotojų etatai budėjimams. Atsakovei pasiūlytos pareigos Dienos stacionaro skyriuje arba Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Taip pat atsakovė informuota, kad, jeigu iki 2023 m. spalio 24 d. nepraneš raštu, jog sutinka užimti siūlomas pareigas, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. bus atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą be atskiro įspėjimo ir bus išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad, gavusi pranešimą apie darbo sąlygų pakeitimą ir įspėjimą apie galimą atleidimą iš pareigų, atsakovė pateikė darbdaviui 2023 m. spalio 23 d. prašymą, prašydama atleisti iš darbo nuo lapkričio 1 d. šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, išmokant keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės teigimu, tapo aišku, kad atsakovė nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir prašo nutraukti Darbo sutartį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. šalių susitarimu. Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o jei atsakovė iki 2023 m. spalio 31 d. nepateiks pasirašyto susitarimo, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. bus atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą be atskiro įspėjimo; taip pat pranešta, kad iki atleidimo dienos gali būti skelbiama prastova. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė su ieškovės pateiktu siūlymu nesutiko, o dėl atsakovės darbo kitose sveikatos priežiūros įstaigose nepavyko suderinti ir patvirtinti darbo grafiko 2023 m. lapkričio mėn. (iki numatytos atleidimo datos), todėl atsakovė, būdama įspėta apie galimą prastovą, darbdavio leidimu iki lapkričio 27 d. nevyko į darbą, o 2023 m. lapkričio 27 d. Darbo sutartis su atsakove nutraukta, išmokant jai dviejų mėnesių išeitinę išmoką (1 063,44 Eur) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (1 042,83 Eur). Dėl galutinio atsiskaitymo atsakovė jokių pretenzijų darbdavei nereiškė, tačiau sužinojus, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją buvo pastebėta techninio pobūdžio klaida, kad, nepavykus su atsakove suderinti darbo grafiko lapkričio mėnesiui, jai faktiškai buvo paskelbta prastova, tačiau apie tai nepažymėjus darbo laiko žiniaraštyje, dėl klaidos nebuvo priskaičiuotas atsakovei priklausantis vidutinis darbo užmokestis už prastovos laikotarpį. Ieškovė papildomai priskaičiavo atsakovei 432,50 Eur vidutinį darbo užmokestį už faktinę prastovą už laikotarpį nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 27 d. ir šią sumą sumokėjo atsakovei. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) buvo skirtingos trukmės, nepastovi, todėl pasirenkant tinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimo metodą atsakovei yra skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris lapkričio mėnesį sudarė 13,39 Eur. Pagal atsakovės Darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą 9,5 val. per savaitę per laikotarpį nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 27 d. atsakovė turėjo išdirbti 32,30 val. Ieškovės teigimu, apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už faktinę prastovą sudaro 432,50 Eur ir ši suma jau yra sumokėta atsakovei. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Darbo sutartyje nustatytas darbo laikas – 9,5 val. per savaitę dirbant 0,25 etato, gydytojo etatas sudaro 7,6 val. per dieną, todėl 0,25 etatui tenka 1,90 val. per dieną. Atsakovės Darbo sutarties vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius bus 39,71 val., todėl viena išeitinė išmoka yra 531,72 Eur, o atsakovei jos buvo išmokėtos dvi. Ieškovė pažymėjo, kad sąžiningai suklydo nepaskaičiuodama atsakovei darbo užmokesčio už faktinę prastovą ir neturėjo tikslo neatsiskaityti su atsakove, laiku išmokėjo išeitinę išmoką ir kompensaciją už atostogas, kuri apskaičiuota teisingai ir nėra nepriemokos, todėl netesybos gali būti mažinamos. Vis dėlto ieškovės pradelsta išmokėti suma sudaro tik nedidelę dalį galutinio atsiskaitymo su atsakove, kuris buvo įvykdytas laiku, ir kad ši neišmokėta suma paaiškėjo vėliau, o ieškovė šią sumą apskaičiavo ir išmokėjo atsakovei, ieškovė prašo netaikyti atsakomybės ir atleisti nuo netesybų mokėjimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad atsakovė 2023 m. spalio 23 d. pateikė atsakymą (prašymą) atleisti iš darbo nuo 2023 m. lapkričio 1 d. pagal DK 54 straipsnį. Be to, atsakovė nurodė, kad buvo susitikusi su įstaigos vadovu jo darbo vietoje, kai buvo atvykusi su prašymu atleisti iš darbo ir atleidimo sąlygos buvo aptartos su direktoriumi vizito metu, prašymas dėl šalių susitarimu išmokos, atleidžiant iš darbo, buvo motyvuotas ir viena iš priežasčių buvo dėl patirto smurto įstaigoje darbo metu. Atsakovės teigimu, buvo sudaryta komisija konkrečiam atvejui tirti, parengtas VšĮ Elektrėnų ligoninės raštas, kuriame konstatuota, kad atsakovė vizito metu patyrė nepagrįstų kaltinimų, grasinimų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais buvo pasikėsinta į jos garbę bei orumą, psichologinį neliečiamumą. Atsakovė kreipėsi į įstaigos vadovą, tačiau vadovas žodžiu paaiškino, kad vengia tolimesnių veiksmų. 2023 m. spalio 30 d. atsakovė gavo darbo sutarties nutraukimo pasiūlymą, tačiau ne tomis sąlygomis, kaip buvo aptarta su direktoriumi, todėl pasiūlymas buvo atmestas ir dar tą pačią dieną atsakovė informavo įstaigos vadovą raštu. 2023 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu atsakovė gavo direktoriaus pranešimą, kad nuo 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė bus atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus be atskiro įspėjimo. Kadangi tą pačią dieną nurodymų dėl tolesnio atsakovės darbo pagal pareigybes iki 2023 m. lapkričio 27 d. įstaigoje organizavimo atsakovė negavo, tą pačią dieną raštu kreipėsi į atsakingą asmenį dėl atsakovės darbo grafiko suderinimo, sudarymo ir pateikimo. Netrukus su atsakove susisiekė vaikų ligų gydytojas E. N., su tikslu suderinti su atsakove darbo grafiką iki atsakovės atleidimo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 27 d. Atsakovė pateikė informaciją, kaip galėtų dirbti 2023 m. lapkričio mėn., Darbo sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Atsakovė paprašė atsiųsti sudarytą darbo grafiką, kad žinotų, kada atvykti į darbą, tačiau atsakymas nebuvo pateiktas. Tik 2023 m. lapkričio 6 d. su atsakove susisiekė vaikų ligų gydytojas E. N. ir pranešė, kad VšĮ Elektrėnų ligoninės direktorius grafiko nepatvirtino. Atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. atvyko į VšĮ Elektrėnų ligoninę, kreipėsi į VšĮ Elektrėnų ligoninės direktorių, kad jis išspręstų šią situaciją arba kad būtų paskelbta atsakovės darbo prastova iki 2023 m. lapkričio 27 d. Direktorius paprašė laiko jam pagalvoti, tačiau atsakovė atsakymo nesulaukė. 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovė kreipėsi elektroniniu paštu į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių su prašymu ir kad būtų išvengta bet kokių nesusipratimų atsakovės atžvilgiu 2023 m. lapkričio 27 d. atleidimo iš VšĮ Elektrėnų ligoninės dieną. Atsakymo nesulaukė.Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. į savo banko sąskaitą gavo bankinį pavedimą iš VšĮ Elektrėnų ligoninės ir tik tokiu būdu suprato, kad yra atleista iš darbo, o ieškovė su atsakove atsiskaitė. Be to, atsakovė, pasižiūrėjusi išeitinės išmokos dokumentus, pamatė, kad už rugpjūčio mėnesį atlyginimo dydis turi neatitikimų. Jos gautos pajamos už ataskaitinį laikotarpį iš ieškovės – 2023 m. rugsėjo 11 d. 478,38 Eur, 2023 m. rugsėjo 12 d. – 334,44 Eur, 2023 m. spalio 10 d. – 1 379,51 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 301,80 Eur, 2023 m. lapkričio 27 d. – 1 211,11 Eur (išeitinė išmoka). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Nijolė Pakalkienė nurodė, kad palaiko ieškinį pilnai ir prašo pripažinti, kad atsiskaitymas su atsakove buvo, tiek paskaičiavimas, tiek galutinis atsiskaitymas teisingi, tuo pagrindu atmesti atsakovės pareikštus reikalavimus dėl papildomų išmokų priteisimo. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytus paskaičiavimus, kadangi jie yra atlikti specializuotos buhalterinės programos. 13,39 Eur dydis apskaičiuotas už tris mėnesius, vidutinis valandinis užmokestis, už rugpjūčio-spalio mėn., kadangi atsiskaitymas buvo lapkritį. Ieškovės išdirbtas laikotarpis per šiuos mėnesius yra 315 val. 50 min. Aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo mėn. darbo valandos neatitinka, nesusijusios su bylos nagrinėjimu. Teismas turėtų atleisti nuo netesybų mokėjimo, nes nebuvo padaryta tyčinė klaida, darbdavys nesiekė netinkamai atsiskaityti, neatleido neteisėtai, padaryta žmogiška darbuotojos klaida, dėl to kad prastova nebuvo įforminta. Nuo lapkričio 1 d. skyrius buvo uždarytas, nebuvo žiniaraščių ir liko neįvesti duomenys. Spalio 30 d. atsakovė buvo informuota apie numatytą galimybę skelbti prastovą ir apie numatytą atleidimą lapkričio 27 d. Vyko faktinė prastova, jos nepaskelbimas neturėjo jokios įtakos tai situacijai, nes visiems kolektyve buvo žinoma, kad vaikų ligų skyrius nuo lapkričio 1 d. ligoninėje uždarytas. Darbo valandų skaičius skyrėsi. Visos faktiškai dirbtos valandos nurodytos teisingai. Atsakovė neginčija išmokėtos kompensacijos dydžio. Atsakovės atveju turėjo būti taikomas dienos vidutinis darbo užmokestis. Atsakovei buvo išmokėta už faktinę prastovą.Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pamaina visada keitėsi 17 valandą iki 8 ryto. Tarnyba Vaikų ar priėmimo skyriuje vyksta nepertraukiamai, todėl negalėjo būti situacijos, kad pusvalandį skyrius būti be vaikų daktaro. Šį darbą reikia padengti. Pamatė, kai teismų procese ieškovė pateikė šiuos duomenis. Darbo grafikas vykdavo savaitgaliais – penktadienį 17 valandą keičiasi pamaina, atvažiuoja budintis gydytojas, pakeisdavo skyriaus vedėją ir ji baigiasi pirmadienį 8 ryto. Nėra nurodyta tokių valandų. Prastovos klausimą atsakovė kėlė pati pirma. Spalio 17 d. sužinojo, jog nuo lapkričio 1 d. nebus skyriaus ir prasidėjo derybos, jog neišlaiko įspėjimo laikotarpio. Direktorius sakė atsakovei, kad atsakovė padirbs iki lapkričio 27 d., išlaikys terminus, derino grafikus, tačiau suderinto grafiko direktorius nepatvirtino. Nesipriešino tiems dalykams, kad nuo lapkričio 27 d. bus atleista. Kiti darbuotojai išėjo tyliai, sutiko būti atleisti, nenorėjo konfliktuoti, išėjo taikiai. Nuo lapkričio 1 d. atsakovei nebuvo aišku, pagal kokį grafiką dirba. Lapkričio 28 d. susisiekė, kad atsiųstų atsiskaitymo lapelį, kaip paskaičiuota išeitinė išmoka ir tuomet suprato, jog prastova nepripažinta. Nebuvo žinoma, ką pildo grafikuose. Grafikai buvo eilutiniai, savaitės diena, daktaro pavardė ir būdavo nurodomos 17 ir 8 valandos. Dienomis būdavo skyriaus vedėjas. 2023 m. rugsėjo mėn. grafikas buvo po stiklu, eilutinis grafikas, figūruodavo 17 ir 8 valandos, nebūdavo kitokio laiko. Be daktaro priėmimo skyrius negali būti. Atsiskaitymo lapelius gaudavo. Atsakovė patvirtino, kad faktiškai dirbdavo daugiau per savaitę negu numatyta darbo sutartyje. Mokėjo už faktiškai išdirbtas valandas. Per prastovą nedirbo, nes darbdavys nesudarė darbo grafiko. Pradžioje ėjo kalba, kad atidirbs, o paskui atleis išlaikant terminą. Lapkričio mėn. sutiko dirbti priėmimo skyriuje, budinčia vaikų ligų gydytoja tiek dienos, tiek nakties metu. Lapkričio 27 d. gavo atsiskaitymą – dvi išeitines ir už atostogas. Tada sužinojo, kad nėra apmokėjimo už prastovą, nes jos nepripažino darbdavys. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jolita Juškaitė nurodė, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, nepripažįsta, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove tinkamai. Darbdavys nėra tinkamai apskaitęs visų atsakovės darbo valandų, t. y. 2023 m. rugsėjo mėn. Darbdavys yra nurodęs darbo valandas 177,50, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji dirbo tą mėnesį 183 valandas, kadangi susipažinusi su darbo grafiku ir nurodytomis dirbtomis valandomis nebuvo situacijos, kad ji dirbtų 4-8 dienomis iki 16 val. 30 min., ji dirbo iki 17 val., ir 11, 13, 14, 15 dieną ji dirbo taip pat, taigi, darbdavys nėra apskaitęs keturių su puse valandų. Iš esmės atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo skaičiavimus, tačiau pripažįsta, kad teismas yra padaręs klaidą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nes ten buvo problema, kad buvo išskaičiuotas žyminis mokestis. Teismask o n s t a t u o j a:Ieškinys tenkinamas iš dalies. Nustatytos aplinkybės.Ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1028. Darbo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad atsakovės darbo funkcijos – vaikų ligų gydytoja budėjimams; darbo užmokestis – 386,75 Eur, 0,25 etato darbo krūviu (Darbo sutarties 1.3 punktas); darbo laiko norma – 9,5 val./sav. (Darbo sutarties 4 punktas). Darbo sutarties sąlygos dėl mėnesinės algos buvo 3 kartus pakeistos, paskutiniu pakeitimu nustatyta, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. mėnesinė alga – 456,25 Eur, 0,25 etato darbo krūviu. Elektrėnų savivaldybės VšĮ Elektrėnų ligoninės direktoriaus 2023 m. spalio 16 d. pranešimu apie darbo sąlygų pakeitimą ir (ar) įspėjimu apie galimą atleidimą iš pareigų (nesutikus dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis) atsakovei buvo nurodyta, kad, vykdant įstaigos darbo organizavimo pakeitimą, nuo 2023 m. lapkričio 1 d. naikinami Chirurgijos traumatologijos ir ginekologijos ir Vaikų ligų skyriaus darbuotojų etatai budėjimams. Atsakovei taip pat pasiūlyta užimti vieną ar kelias iš dokumente išvardytų pareigybių. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad, jeigu iki 2023 m. spalio 24 d. atsakovė nepraneš raštu, jog sutinka užimti siūlomas pareigas, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. bus atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą be atskiro įspėjimo, bus išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat atsakovei pasiūlyta iki 2023 m. spalio 24 d. raštu informuoti apie darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu kitokiu terminu, išmokant dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2023 m. spalio 23 d. prašymu atsakovė prašė atleisti iš darbo nuo 2023 m. lapkričio 1 d. pagal DK 54 straipsnį, išmokant keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. VšĮ Elektrėnų ligoninės 2023 m. spalio 30 d. rašte ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu“ nurodyta, kad, atsakant į atsakovės 2023 m. spalio 23 d. prašymą, siuntė parengtą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, taip pat minėtame rašte nurodė, kad, jeigu iki 2023 m. spalio 31 d. atsakovė nepateiks pasirašyto susitarimo, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė bus atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą be atskiro įspėjimo, bus išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, o iki atleidimo dienos gali būti skelbiama prastova. Elektrėnų savivaldybės VšĮ Elektrėnų ligoninės direktoriaus įsakymu ,,Dėl E. K. atleidimo iš darbo“, pasirašytu 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė atleista iš einamų Vaikų ligų skyriaus vaikų ligų gydytojos pareigų ir nutraukta darbo sutartis Nr. 1028, taip pat nutarta sumokėti kompensaciją už 17,65 darbo mėnesius nepanaudotų kasmetinių atostogų (57,38 kalendorinės dienos ir 40,99 darbo dienos) bei išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Swedbank“ 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3-562-271123 ieškovė atsakovei sumokėjo 1 211,11 Eur sumą. Iš VšĮ Elektrėnų ligoninės 2023 m. lapkričio 28 d. rašto ,,Atsiskaitymas už 2023 m. lapkričio mėn.“ matyti, kad ieškovės atsakovei mokėtina kompensacija už atostogas – 1 042,83 Eur, o išeitinė pašalpa (nurodytos dvi) – 531,72 Eur. Atsakovė 2023 m. lapkričio 29 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. DGKS-283 darbo byloje Nr. APS-131-23992 nusprendė prašymą tenkinti ir išieškoti atsakovei iš ieškovės 1 175,38 Eur darbo užmokestį už 2023 m. lapkritį, 1 826,60 Eur išeitinės išmokos nepriemoką ir 1 445,02 Eur netesybas, o prašymo dalyje dėl įspėjimo termino trukmės netenkino. Dėl prastovosIeškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei priklausantis vidutinis darbo užmokestis už faktinės prastovos laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 27 d. (atleidimo dienos) buvo paskaičiuotas teisingai – vidutinis valandinis darbo užmokestis lapkričio mėnesį sudarė 13,39 Eur, o tuo tarpu DGK sprendime visiškai nepagrįstai skaičiavo vidutinį dieninį darbo užmokestį ir jį taikė neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės Darbo sutartyje nustatyta darbo laiko norma buvo tik 9,5 val. per savaitę, o faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) buvo skirtingos trukmės. Ieškovės vertinimu, DGK sprendime paskaičiuota neva atsakovė būtų dirbusi 17 darbo dienų po 8 val. per dieną. Ieškovės teigimu, ji už faktinę prastovą 2023 m. lapkričio mėn. jau priskaičiavo atsakovei 432,50 Eur sumą ir šią sumą išmokėjo (išskaičiavus mokesčius mokėtina suma – 248,69 Eur). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. išmoka, atsakovės skaičiavimu, pasirodė mažesnė negu atsakovei priklausytų. Atsakovės teigimu, jos gautos pajamos už ataskaitinį laikotarpį iš ieškovės buvo: 2023 m. rugsėjo 11 d. – 478,38 Eur, 2023 m. rugsėjo 12 d. – 334,44 Eur, 2023 m. spalio 10 d. – 1 379,51 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 301,80 Eur, 2023 m. lapkričio 27 d. – 1 211,11 Eur (išeitinė išmoka).Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-223-1126/2025, pažymėjo, jog siekiant nustatyti paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydį, nustatant metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, byloje buvo reikalinga pateikti metinę darbo užmokesčio pažymą, darbuotojo algalapius pagal darbo grafikus (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-650/2025, 27 punktas).DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei (darbuotojai) mokėtinos sumos už prastovos laiką, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. Byloje neginčijama, kad 2023 m. lapkričio mėn. darbo grafikas atsakovei sudarytas ir patvirtintas nebuvo. Ieškovė (jos atstovai) pripažino, kad dėl nesuderinto darbo grafiko susidarė faktinė prastova, tačiau dėl techninės klaidos atsakovei iš pradžių nebuvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už prastovos laikotarpį. Taigi, ginčo dėl pačios prastovos fakto tarp šalių nėra. Ginčas kilo dėl mokėtinos sumos paskaičiavimo ir jos dydžio. Prastova, jos paskelbimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami DK 47 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (1 punktas); kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (2 punktas). DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje prastova aiškinama kaip laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos šalies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų). Prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 32 punktas).Prastovai būdinga tai, jog darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023, 23 punktas).DK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (DK 145 straipsnio 2 dalis). Aprašo 5.1 punkte numatyta, kad, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose. Pagal Aprašo 5.4 punktą vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius) (Aprašo 5.5 punktas). Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės (Aprašo 5.6 punktas). Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžių metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė (darbdavė) nėra tinkamai apskaičiusi visų atsakovės darbo valandų, t. y. 2023 m. rugsėjo mėn.; ieškovė yra nurodžiusi darbo valandas 177,50, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad visgi ji dirbo tą mėnesį 183 valandas, kadangi susipažinusi su darbo grafiku ir nurodytomis dirbtomis valandomis nebuvo situacijos, kad ji dirbtų 4-8 dienomis iki 16 val. 30 min., ji dirbo iki 17 val., ir taip pat ji dirbo ir 11, 13, 14, 15 dienomis. Ieškovės atstovės teigimu, DGK šis reikalavimas nebuvo vertintinas, todėl nėra šio bylos dalykas. VšĮ Elektrėnų ligoninės budinčio vaikų ligų gydytojo pareiginių nuostatų 9 punkte numatyta, kad pagrindinis darbo laiko dokumentas – darbo grafikas. Esant gamybiniam būtinumui, darbo laikas ir grafikai gali būti koreguojami tam, kad užtikrintų nepertraukiamą gydytojo pagalbą skyriuje. Byloje yra pateikti 2023 m. rugpjūčio–spalio mėn. darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie patvirtina, kad atsakovės darbas buvo organizuojamas pagal individualius budėjimų grafikus. Iš šių dokumentų matyti, jog atsakovės darbo dienų (pamainų) trukmė nebuvo vienoda, t. y. atskirais laikotarpiais atsakovė dirbo skirtingos trukmės pamainas. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad faktiškai ji visada dirbdavo iki 17 val., o ne iki 16 val. 30 min., tačiau šie paaiškinimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė nepateikė nei papildomų darbo laiko apskaitos dokumentų, nei kitų rašytinių įrodymų, nei prašė apklausti liudytojus šioms aplinkybėms patvirtinti. Teismo vertinimu, vien šalies paaiškinimų, nesant juos patvirtinančių įrodymų, šiuo atveju nepakanka paneigti byloje esančių oficialių darbdavės darbo organizavimo dokumentų duomenų. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos atsakovės paaiškinimus vertina kritiškai ir nelaiko pakankamu pagrindu konstatuoti kitokį darbo laiko organizavimą nei nustatyta iš byloje esančių darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos dokumentų. Iš atsakovės banko sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“, išrašų matyti, kad atsakovei mokamas darbo užmokestis kito. Iš į bylą pateiktų VšĮ Elektrėnų ligoninės pažymų apie visas pajamas matyti, kad atsakovei 2021 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. gruodžio mėn. priskaityta 5 577,87 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. gruodžio mėn. – 15 468,39 Eur, o 2023 m. sausio mėn. – 2023 m. lapkričio mėn. priskaityta 14 646,21 Eur. 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovei priskaitytas 1 342,61 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 2 292,65 Eur, o 2023 m. spalio mėn. – 513,05 Eur, iš viso – 4 148,31 Eur. VšĮ Elektrėnų ligoninės darbuotojo atlyginimo kortelėje už 2023 metus nurodyta, kad už 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovei priskaitytas 1 342,61 Eur (1 383,43 Eur – 40,82 Eur) darbo užmokestis; už 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovei priskaitytas 2 292,65 Eur (2 353,89 Eur – 61,24 Eur); darbo užmokestis; už 2023 m. spalio mėn. atsakovei priskaitytas 513,05 Eur (519,85 Eur – 6,80 Eur) darbo užmokestis. Pastebėtina, kad šiame punkte nurodytas priskaitytas darbo užmokestis skaičiuotinas išminusavus kelionės išlaidų kompensaciją, neatskaičius mokesčių. Iš 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovė faktiškai rugpjūčio mėnesį dirbo 99 val. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovė vadavo skyriaus vedėją, kuris atostogavo. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Taigi, iš 2023 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovė minėtą mėnesį faktiškai dirbo 177,5 val. 2023 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovė spalio mėnesį faktiškai dirbo 39 val. Tokios valandos nurodytos ir VšĮ Elektrėnų ligoninės darbuotojo (atsakovės) atlyginimo kortelėje už 2023 metus. Taigi, iš viso laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. atsakovė dirbo 315,5 val. Vadovaujantis Aprašo 5.5 punktu, atsakovės vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamuoju laikotarpiu buvo 13,15 Eur/val. (4 148,31 Eur : 315,5 val.). Jau minėta, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovei mokėtinos sumos laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. 2023 m. lapkričio mėn. atsakovės darbo grafiko byloje nėra, jis nebuvo sudarytas. Tarp šalių ginčo taip pat nėra dėl to, kad šis laikotarpis laikytinas darbuotojos prastova. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. buvo prastovoje, kadangi tiek rašytiniai bylos duomenys, tiek šalių bei jų atstovų paaiškinimai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu atsakovė darbo funkcijų neatliko, o ieškovė negalėjo suteikti darbuotojai (atsakovei) Darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl atsakovės kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė dirbo pagal darbo grafikus, jos darbo pamainų trukmė buvo nevienoda, o, jau minėta, 2023 m. lapkričio mėn. darbo grafikas nebuvo sudarytas. Kadangi nėra galimybės nustatyti konkretaus darbo valandų skaičiaus, kurį atsakovė būtų dirbusi prastovos laikotarpiu, teismas sprendžia, kad prastovos apmokėjimas turi būti apskaičiuojamas pagal Darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą, t. y. 9,5 valandos per savaitę, 0,25 etato, nes būtent ši norma apibrėžia šalių sutartą darbo laiko apimtį. Teismo vertinimu, mokėtina atsakovei suma už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė 499,70 Eur (13,15 Eur × 9,5 val. × 4 sav.). Pastebėtina, kad teismui yra pateikta ieškovės atsiskaitymo už 2023 m. lapkričio mėn. lentelė, iš kurios matyti, jog mokėtinos sumos atsakovei papildytos 432,50 Eur dydžio suma (faktinė prastova), tačiau teismui nėra pateikti duomenys, jog ieškovės apskaičiuota prastova atsakovei iš tiesų buvo apmokėta, todėl teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 499,70 Eur darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio mėn. (sumą už prastovos laikotarpį (neatskaičius mokesčių)). Dėl išeitinės išmokos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. lapkričio 27 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šio pagrindo taikymas ir Darbo sutarties nutraukimo teisėtumas šioje byloje nėra ginčijami, todėl teismas šių aplinkybių nevertina. Jau minėta, kad Elektrėnų savivaldybės VšĮ Elektrėnų ligoninės direktoriaus įsakymu ,,Dėl E. K. atleidimo iš darbo“, pasirašytu 2023 m. lapkričio 27 d., nutarta sumokėti atsakovei kompensaciją už 17,65 darbo mėnesius nepanaudotų kasmetinių atostogų (57,38 kalendorinės dienos ir 40,99 darbo dienos) bei išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Aiškinant šią nuostatą, yra suprantama, kad svarbia priežastimi darbdaviui inicijuoti darbo sutarties nutraukimą įstatymų leidėjas pripažįsta tokią situaciją, kai darbdavys atsisako savo veikloje tam tikrų funkcijų ir dėl to yra mažinamas darbuotojų skaičius (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-528-852/2025, 17 punktas). DK 57 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad DGK visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei priskaičiuota dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčių išeitinė išmoka yra 1 826,60 Eur mažesnė už priklausančią, nes, DGK teigimu, ieškovės vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 69,14 Eur, o mėnesio alga yra 1 445,02 Eur (69,14 Eur × 20,9 d. d./mėn.). Ieškovės teigimu, gydytojo etatas yra 7,6 val./d., todėl 0,25 etatui tenka 1,90 val./d, todėl atsakovės Darbo sutarties vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius bus 39,71 val. (20,9 × 1,90 val.), o šį skaičių padauginę iš apskaičiuoto atsakovės vidutinio darbo užmokesčio gaunama 531,72 Eur suma (39,71 val. × 13,39 Eur). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog atsakovei buvo išmokėtos dvi po 531,72 Eur išeitinės išmokos, jos paskaičiuotos teisingai ir nėra jokios išeitinės nepriemokos. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog VšĮ Elektrėnų ligoninėje nuolat būdavo kažkokie nesusipratimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo, gydytojas mėnesio eigoje turėdavo skaičiuoti algalapius ir tikrinti ieškovės administracijos darbą, kad būtų teisingai išmokamas darbo užmokestis. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-475-650/2025 28 punkte nurodyta, kad byloje nebuvo esminių duomenų, iš kurių galėtų būtų galima patikrinti ieškovės skundžiamą teismo apskaičiuotą išeitinę išmoką (1 382,80 Eur), o pati apeliantė (ieškovė) nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtent jos apskaičiuotas vidutinio darbo užmokesčio dydis, nuo kurio priklauso neišmokėto darbo užmokesčio dydis ir išeitinės išmokos dydis darbuotojai, yra pagrįstas vidiniais darbo užmokesčio apskaitos dokumentais. Be to, teisėjų kolegija nurodė, jog apeliantė (ieškovė) turėjo pateikti ne tik paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio apskaičiavimą atsakovės atžvilgiu, bet ir darbo užmokesčio apskaičiavimo duomenis pagal darbo grafikus už visus metus iki darbuotojos atleidimo 2023 m. lapkričio mėn. (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-650/2025, 31 punktas). VšĮ Elektrėnų ligoninės Vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – VDTT) 4.2 punkte numatyta, kad ligoninėje nustatyta šešių dienų darbo savaitė su viena poilsio diena, išskyrus administraciją, buhalteriją, personalo ir ūkio dalies skyrių, ligoninės vaistinę ir konsultacijų polikliniką jie dirba penkių dienų darbo savaitę su dviem poilsio dienom. Ligoninės stacionaras dirba paros režimu be poilsio ir išeiginių dienų slenkančiu darbo grafiku, išlaikant paros ir savaitės poilsio laiko reikalavimus. Kiekvieno darbuotojo konkretus darbo užmokestis nustatomas pasirašant darbo sutartį (VDTT 5.1 punktas). Darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį veda skyriaus atsakingas asmuo kiekvieną dieną ir pateikiamas personalo skyriui pasibaigus mėnesiui per 2 darbo dienas (VDTT 5.2 punktas). Atsakovė su VDTT buvo supažindinta pasirašytinai. Bylos duomenimis, atsakovės darbo laikas skaičiuojamuoju laikotarpiu buvo nevienodas. Jau minėta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio mėn. faktiškai dirbo 99 val., 2023 m. rugsėjo mėn. – 177,5 val., 2023 m. spalio mėn. – 39 val. Iš 2023 m. sausio-liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovė 2023 m. sausio mėn. dirbo 109 val., vasario mėn. – 39 val., kovo mėn. – 23 val., balandžio mėn. – 63 val., gegužės mėn. – 39 val., birželio mėn. – 154,50 val., liepos mėn. – 121 val. Pagal Aprašo 7 punktą tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro.2023 metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A1-744 buvo nustatyta, kad dirbant penkių darbo dienų savaitę metinis vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius sudaro – 166,8 val., o dirbant šešių darbo dienų savaitę – 166,4 val., tačiau to paties įsakymo 2 punkte numatyta – jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse nustatytas kitoks darbo laikas, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičius nustato pati įmonė, įstaiga ar organizacija. Nagrinėjamu atveju atsakovės Darbo sutartyje nustatyta 9,5 val. per savaitę darbo laiko norma, taigi, atsakovei nebuvo nustatyta nei įprasta 40 val. darbo savaitė, nei 5 ar 6 darbo dienų savaitė su visą darbo laiką dirbančiam darbuotojui tenkančia darbo laiko norma. Be to, iš byloje esančių VDTT matyti, kad ligoninės stacionaro skyriai dirba pagal darbo grafikus, atsižvelgiant į specifines ligoninės darbo sąlygas, pamainomis, o ligoninės stacionaras dirba paros režimu, pagal slenkantį darbo grafiką. Taigi, atsakovės darbo organizavimo negalima sutapatinti su įprasta penkių darbo dienų darbo savaite. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti ieškovės skaičiavimui, pagal kurį atsakovės vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius sudaro 39,71 val. Ieškovė šį dydį gavo 20,9 vidutinio mėnesio darbo dienų skaičių, taikomą penkių darbo dienų savaitę dirbančiam darbuotojui, padauginusi iš 1,90 val./d., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovės darbo laiko režimas būtų buvęs toks, jog jos darbo laiko norma būtų tolygiai paskirstyta 20,9 darbo dienos per mėnesį po 1,90 val. per darbo dieną. Priešingai, byloje esantys darbo laiko apskaitos duomenys patvirtina kintamą pamainų trukmę. Pastebėtina ir tai, kad vien tik faktinių valandų, nurodytų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, aritmetinis vidurkis taip pat negali būti laikomas atsakovės metiniu vidutiniu mėnesio darbo valandų skaičiumi. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina faktiškai išdirbtą laiką, tačiau Aprašo 7 punkto prasme šiuo atveju išeitinei išmokai apskaičiuoti aktualus dydis yra metinis vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius pagal darbo (pamainos) grafiką.Kita vertus, darbdavė (ieškovė) kaip darbo organizatorė ir darbo laiko apskaitos tvarkytoja turėjo galimybę ir pareigą nustatyti bei byloje pateikti duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės metinį vidutinį mėnesio darbo valandų skaičių pagal jos darbo grafiką. DK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko (DK 112 straipsnio 3 dalis). Pagal DK 113 straipsnio 1 dalį darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra dokumento, pagal kurį tiksliai būtų galima nustatyti metinį vidutinį mėnesio darbo valandų skaičių, o 2023 m. lapkričio mėn. darbo grafikas apskritai nebuvo sudarytas, teismas negali pripažinti ieškovės pasirinkto 39,71 val. dydžio pagrįstu vien dėl to, kad jis gautas pritaikius 20,9 darbo dienos koeficientą. Vis dėlto, kadangi Darbo sutartyje aiškiai nustatyta 9,5 val./sav. darbo laiko norma, o byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokios darbo laiko normos, teismas, spręsdamas dėl išeitinės išmokos dydžio, šią sutartinę darbo laiko normą turi laikyti pagrindiniu objektyviu atsakovės darbo laiką apibūdinančiu kriterijumi. 2023 metų viso darbo laiko metinis vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius, esant šešių darbo dienų savaitei, buvo 166,4 val. Atsakovės darbo laiko norma sudarė 9,5 val. iš 40 val., todėl proporcingai viso darbo laiko normai tenkanti vidutinė mėnesio darbo valandų norma sudaro 39,52 val. (166,4 val. × 9,5 val./sav. : 40 val./sav.). Teismo vertinimu, toks skaičiavimo būdas labiausiai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir Aprašo 7 punkto paskirtį, nes, neturint tikslių duomenų apie darbdavės nustatytą specialų metinį vidutinį mėnesio darbo valandų skaičių, išsaugomas 9,5 val./sav. darbo laiko santykis su viso darbo laiko norma. Nustačius, kad atsakovės vidutinis valandinis mėnesio darbo valandų skaičius yra 39,52 val., vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 519,69 Eur (13,15 Eur × 39,52 val.). Kadangi pagal DK 57 straipsnio 8 dalį atsakovei priklauso dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, jai priklausanti išeitinė išmoka yra 1 039,38 Eur dydžio (519,69 Eur × 2). Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei faktiškai išmokėjo 1 063,44 Eur išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neišmokėjo atsakovei išeitinės išmokos ar jos dalies, todėl atsakovės reikalavimas dėl išeitinės išmokos perskaičiavimo ir išmokėjimo šioje dalyje atmetamas. Dėl netesybų. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija dėl visiško atsiskaitymo su ja ir prašo priteisti jai už pavėluotą atsiskaitymą priklausančias netesybas. Ieškovė prašo netesybų netaikyti arba jas mažinti, nurodydama, kad vidutinio darbo užmokesčio už prastovą suma dėl techninio pobūdžio klaidos nebuvo apskaičiuota galutinio atsiskaitymo metu, tačiau vėliau ieškovė šią sumą apskaičiavo ir, jos teigimu, išmokėjo atsakovei.Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 punktas).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra kitų pagrindų mažinti DK 147 straipsnyje numatytas netesybas, išskyrus darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat akcentuoja, kad šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų dydis yra apribotas darbo įstatymų, t. y. netesybos negali būti didesnės nei 6 mėnesių dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, ir kad šiuo atveju nėra teisinio reglamentavimo spragų, t. y. netesybos negali būti mažinamos remiantis kitais kriterijais, nei yra numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2023 m. lapkričio 27 d. Ieškovė akcinės bendrovės ,,Swedbank“ 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3-562-271123 į atsakovės sąskaitą pervedė 1 211,11 Eur dydžio sumą, kurią sudarė – dvi 531,72 Eur dydžio išeitinės pašalpos ir 1 042,83 Eur atostogų kompensacija bei su tuo susiję mokesčiai. Ieškovė pati pripažįsta, kad galutinio atsiskaitymo metu nebuvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atsakovei už prastovos laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. Byloje nėra pateikta mokėjimo nurodymo, banko sąskaitos išrašo, atsiskaitymo lapelio ar kito objektyvaus dokumento kopija, iš kurio būtų galima nustatyti, kurią konkrečią dieną, ieškovės teigimu, 499,70 Eur suma buvo faktiškai išmokėta atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, t. y. techninio pobūdžio klaida, sąžiningas suklydimas, tikslo neatsiskaityti su darbuotoja nebuvimas, taip pat tai, kad didžioji dalis galutinio atsiskaitymo sumų buvo išmokėta laiku, savaime nepanaikina DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos darbdavės pareigos. Darbdavės pareiga atsiskaityti laiku kyla iš įstatymo, o netesybų paskirtis yra užtikrinti darbuotojos teisę laiku gauti jai priklausančias išmokas, todėl nėra pagrindo ieškovę visiškai atleisti nuo netesybų vien dėl jos nurodomos techninės klaidos ar sąžiningo suklydimo. Be to, būtent ieškovei (darbdavei) kaip darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų apskaitą tvarkančiam subjektui, tenka pareiga tinkamai apskaičiuoti darbuotojai priklausančias sumas ir laiku su atsakove atsiskaityti. Vien tai, kad ieškovė padarytą klaidą subjektyviai vertina kaip sąžiningą ar techninę, nepanaikina atsakovės teisės į įstatyme nustatytą apsaugą dėl pavėluoto atsiskaitymo. Akcentuotina ir tai, kad atsakovės kaltė dėl neatsiskaitymo nenustatyta, ieškovė pripažįsta, kad atsakovei nebuvo tinkamai apskaičiuotos ir išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios sumos, todėl yra nustatytos visos DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos. Šiuo sprendimu nustatyta, kad neatsiskaitoma yra dar nuo 2023 m. lapkričio mėn., t. y. pakankamai ilgą laikotarpį, o uždelsta mokėti suma – 499,70 Eur. Aplinkybė, kad neišmokėta suma sudaro santykinai nedidelę dalį viso atsakovei priklausiusio galutinio atsiskaitymo, taip pat nesudaro savarankiško pagrindo mažinti netesybas. DK 147 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs proporcingumo mechanizmą, taigi, įstatyme jau yra įvertinta uždelstos sumos dydžio reikšmė. Pažymėtina ir tai, kad DGK 2024 m. sausio 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-23993/2023 nuspręsta išieškoti atsakovei iš ieškovės 1 175,38 Eur darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio mėn. (neatskaičius mokesčių), 1 826,60 Eur išeitinės išmokos nepriemoką (neatskaičius mokesčių) ir 1 445,02 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių). Į bylą teismui yra pateiktas AB ,,Swedbank“ 2024 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 57, iš kurio matyti, jog ieškovė į antstolio Dariaus Jonaičio sąskaitą atliko 1 509,94 Eur dydžio mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,VšĮ Elektrėnų ligoninė, 0117/24/00139, skola 1445,02 Eur, vykdymo išlaidos 64,92 Eur“. Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, kokiai konkrečiai prievolei šis mokėjimas buvo įskaitytas, teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, kad šia suma buvo įvykdyta būtent netesybų prievolė. Teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju netesybos yra 2 998,20 Eur (499,70 Eur × 6 mėn.) (neatskaičius mokesčių) dydžio. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovei 499,70 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio mėn. (prastovą) ir 2 998,20 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių) ir pripažįstant, jog ieškovė su atsakove dėl išeitinės išmokos visiškai atsiskaitė. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2024 m. liepos 18 d. sąskaitą faktūrą ADV Nr. 672/2024, iš kurios matyti, jog ieškovei buvo suteiktos faktinių ir teisinių aplinkybių analizės, teisinių konsultacijų, ieškinio surašymo ir pateikimo teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), kitų procesinių dokumentų rengimo, atstovavimo teisme paslaugos, o mokėtina suma – 847 Eur. Ši sąskaita faktūra buvo apmokėta ,,Luminor Bank AS“ 2024 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 639. Ieškovė pateikė teismui 2026 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą serija ADV Nr. 705/2026, iš kurios matyti, kad advokatė Nijolė Pakalkienė ieškovei suteikė Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties faktinių ir teisinių argumentų analizės, teisinių konsultacijų, ieškovės pozicijos parengimo, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų rengimo, atstovavimo teisme paslaugas 605 Eur sumai, o ši sąskaita faktūra buvo apmokėta ,,Luminor Bank AS“ 2026 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58. Be to, ieškovė byloje pateikė duomenis apie 339 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (109 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 230 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bei 0,46 Eur mokesčius už mokėjimų atlikimą. Iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje sudaro 1 791,46 Eur sumą. Ieškovės reikalavimai tenkinti 41 proc. (1 826,60 Eur × 100 proc. : 4 447 Eur). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į byloje rengtų procesinių dokumentų apimtį, priedų skaičių, pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose trukmę, tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 734,50 Eur (1 791,46 Eur × 41 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2, 8,16, 8.17, 8.19, 8.20 punktai).Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3 184,70 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė teismui: 1) 2026 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą serija JP Nr. 014866 1 234,20 Eur sumai dėl teisinių paslaugų suteikimo – prašymų dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo rengimo (60 Eur suma be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)), teisinės paslaugos susipažįstant su civilinės bylos medžiaga (450 Eur be PVM), atstovavimas derybose dėl taikaus ginčo sprendimo (75 Eur be PVM), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas (60 Eur be PVM), pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje, prašymo dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai rengimas (375 Eur be PVM); ši sąskaita buvo apmokėta 2026 m. balandžio 13 d. ir 2026 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymais; 2) 2026 m. gegužės 29 d. sąskaitą faktūrą serija JP Nr. 014953 90,75 Eur sumai dėl teisinių paslaugų suteikimo – prašymo dėl baudos skyrimo ir teismo posėdžio atidėjimo rengimas (75 Eur be PVM). Ši sąskaita faktūra buvo apmokėta 2026 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu; 3) 2026 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą serija JP Nr. 015035 544,50 Eur sumai dėl teisinių paslaugų suteikimo – teisinė konsultacija (150 Eur be PVM), susipažinimas su pateikta medžiaga, analizė, skaičiavimų atlikimas (300 Eur be PVM). Ši sąskaita faktūra apmokėta 2026 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu; 4) 2026 m. liepos 28 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. ISSASK004872 635,25 Eur sumai dėl pasirengimo ir atstovavimo 2026 m. liepos 29 d. teismo posėdyje, kuri apmokėta 2026 m. liepos 28 d. Be to, į bylą pateikta buvusios atsakovės atstovės šioje byloje advokatės Gerdos Storpirštienės 2024 m. kovo 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0034 600 Eur sumai bei 2024 m. balandžio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0053 80 Eur sumai už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje. Minėtos sąskaitos apmokėtos 2024 m. kovo 17 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. Pažymėtina tai, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese apžvalga Nr. AC-59-1). Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese apžvalga Nr. AC-59-1).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už prašymų dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo rengimo, teisinių paslaugų susipažįstant su civilinės bylos medžiaga, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimo (iš viso su PVM – 689,70 Eur) laikomos nepagrįstomis, minėti procesiniai dokumentai yra techninio pobūdžio, o jų parengimui nereikalingos specialios žinios, todėl šios išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteisiamos.Kitos atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl, įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 41 proc. iš ieškovės atsakovei priteisiamos 1 472,05 Eur ((3 184,70 Eur – 689,70 Eur) × 59 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2, 8,16, 8.17, 8.19, 8.20 punktai).Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 737,55 Eur (1 472,05 Eur – 734,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,