Kauno apygardos teismo nutartis

2026-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-246-1259/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eAN2-246-1259/2026Nutartis · 2026-07-09Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-08-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-09
Bylos Nr.
eAN2-246-1259/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00057-2026-4
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Šalčius
Pažeidėjas
APA1
Institucija
Kauno apskrities VPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-246-1259/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00057-2026-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasN u t a r T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 9 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimu APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2025 m. lapkričio 3 d. 12.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – „Neoplan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą, neįsitikinęs, kad manevrą atlikti saugu, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui, dėl ko pastarasis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais savo veiksmais vairuotojas sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, privertė kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, APA1 pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi APA1 skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas, konstatavus, kad APA1 Institucijos nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu APA1 prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį, Institucijos 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodo, kad vairuojamu keleiviniu autobusu automagistralėje pradedant persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, pastarąja juosta ne tik greta, bet ir iš paskos visiškai ar aiškiai matomai jokia transporto priemonė nevažiavo. Spręsdamas iš vaizdo registratoriumi padaryto vaizdo įrašo pažymėjo, kad pastaroji transporto priemonė tuo momentu nevažiavo pilnai antra eismo juosta. Tuo metu, jau įsijungus ir autobuso kairės pusės posūkio signalui, atstumas tarp transporto priemonių buvo ne mažesnis kaip per tris arba mažiausiai du KET 3 priedo 1 skyriaus 1.5. punkte nustatytos brūkšninės linijos tarpus. Žinant, kad šios siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, brūkšniai yra 4 metrų, o tarpai 12 metrų ilgio, nustatytina, kad tas atstumas buvo ne mažesnis kaip 44 metrai arba mažiausiai apie 30 metrų. Todėl akivaizdu, kad autobusu važiavus beveik maksimaliu leistinu 100 km/val. greičiu ir pradėjus persirikiavimo manevrą, paskui važiavusios transporto priemonės vairuotojui persirikiuojant taip pat į antrą eismo juostą, reikalo staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, jeigu pastarasis važiavo netgi maksimaliu leistinu greičiu 110 km/val., nebuvo. Transporto priemonių greičių skirtumas tokiu atveju turėtų būti apie 10 km/val., o nurodytas atstumas tarp jų būtų pakankamas saugiai pristabdyti. Tačiau sprendžiant iš pateikto vaizdo įrašo, pastaroji transporto priemonė link autobuso judėjo žymiai viršydama leistiną 110 km/val. greitį. Turint žinomus kelio ženklinimo ir kitus duomenis bei įvertinus, per kiek laiko ši transporto priemonė nuvažiavo tam tikrą atstumą, specialių žinių turintis specialistas atsakymą dėl automobilio greičio galėtų pateikti. Vis dėlto, dėl minėtos transporto priemonės vairuotojo padaryto KET pažeidimo Institucija nesiaiškino, šį klausimą ignoravo. Šią aplinkybę pasiaiškinti nebandyta ir su pareiškėja LUD1.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš pačios pareiškėjos pateiktos vaizdo medžiagos ir be specialių žinių galima apskaičiuoti jos važiavimo greitį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo šio įrašo pradžios LUD1 vairuojamas automobilis greitai artėdamas link autobuso iki to momento, kuomet pradėjo persirikiavimo manevrą (pasimato posūkio signalas), per tris sekundes nuvažiavo aštuonis brūkšninės linijos tarpus. Atsižvelgiant į nustatytus šių tarpų ir brūkšnių ilgį tai sudarytų apie 128 metrus, tai yra per vieną sekundę nuvažiuota daugiau kaip 42 metrai. Pasitelkus viešą skaičiuoklę (greičio konvertavimas iš/į km/h - m/s), nustatytina, kad ši vairuotoja važiavo 42,5 m/s, tai atitinka 153 km/val. greičiu. Iš vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad jau pradėjus persirikiavimo manevrą LUD1, važiuodama tokiu dideliu greičiu vis tiek stengėsi vairuojamą automobilį aplenkti kirsdama važiuojamosios dalies kraštą žyminčią juostą ir stabdė tik visiškai priartėjusi prie autobuso kairės galinės dalies. Atlikdama visumą nurodytų veiksmų, pavojingą situaciją, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams sukėlė būtent ši vairuotoja, turėdama keisti savo važiavimo greitį dėl itin žymaus jo viršijimo. Numatyti ir įvertinti tokius šios vairuotojos KET pažeidžiančius veiksmus toje situacijoje neturėjo galimybės.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, vairuojamo autobuso važiavimo greitis artimas maksimaliam leistinam 100 km/val. greičiui. Tai patvirtina teismui pateikti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gauti GPS istorijos duomenys apie autobuso ,,Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį, iš kurių matyti, kad 2025 m. lapkričio 3 d. 12.10.06 val. autobusas nurodytoje vietovėje važiavo 93 km/val. greičiu, 12.10.45 val. - 92 km/val. greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju APA1 apeliaciniame skunde keliami kaltės, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymų vertinimo klausimai. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn pratraukto APA1 apeliacinio skundo argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigia keisti judėjimo greitį bei kryptį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų ir situacijos vertinimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį APA1 kilo atlikus vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų – jam padarius pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. Vis dėlto, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad autobusu pradedant persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, pastarąja juosta greta ar iš paskos visiškai ar aiškiai matomai jokia transporto priemonė nevažiavo. Automobilis tuo momentu nevažiavo pilnai antra eismo juosta. Jau įsijungus autobuso kairės pusės posūkio signalui, atstumas tarp transporto priemonių buvo ne mažesnis kaip 44 metrai arba mažiausiai apie 30 metrų (apskaičiavus pagal siauros brūkšninės linijos ilgį ir tarpus tarp linijų). Taigi, autobusu važiavus beveik maksimaliu leistinu 100 km/val. greičiu ir pradėjus persirikiavimo manevrą, paskui važiavusios transporto priemonės vairuotojui persirikiuojant į antrą eismo juostą, reikalo staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, jeigu pastarasis važiavo netgi maksimaliu leistinu greičiu 110 km/val., nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, APA1 apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad APA1, vairuodama autobusą ir rikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, priverčia greta paskui važiavusio automobilio vairuotoją stabdyti ir keisti važiavimo kryptį (važiuoti kairiau ir kirsti eismo juostos kraštą žyminčią liniją, priartėjant prie atitvaro), taip sukeldamas pavojingą situaciją kelyje, nes jei automobilio vairuotoja LUD1 nebūtų greitai sureagavusi, būtų įvykęs eismo įvykis. Pažymėtina, kad APA1 vairuojamas autobusas, važiavęs pirmąją eismo juosta, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą prieš pat važiuojantį LUD1 vairuojamą automobilį, sudarė avarinę situaciją, dėl kurios automobilio vairuotoja, siekdama išvengti susidūrimo su staiga į jos važiuojamąją eismo juostą persirikiavusiu autobusu ir užtikrinti savo saugumą, buvo priversta staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį. Taigi, vaizdo įrašas paneigia apelianto versiją, kad jam persirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją iki antrąja eismo juosta važiuojančio automobilio ir autobuso buvo pakankamas atstumas saugiai sustabdyti transporto priemonę. Be to, prieš apeliantui atliekant persirikiavimo manevrą, akivaizdžiai matyti, kad eismo juosta į, kurią jis ketina persirikiuoti, yra užimta, kad ja važiuoja kita transporto priemonė. Šiuo atveju tik automobilio vairuotojos reakcijos ir įgūdžių dėka buvo išvengta skaudžių pasekmių, kadangi eismas vyko automagistralėje, lyjant lietui, esant šlapiai kelio dangai bei apeliantui vairuojant autobusą. Apelianto akcentuojamos aplinkybės dėl LUD1 galimai viršyto leistino greičio, nepaneigia apelianto pareigos prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir kad nebus sudaryta kliūtis kitoms transporto priemonėms. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo apeliaciniame skunde keliamų prielaidų apie kitos transporto priemonės greitį. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad LUD1 vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį. Vien apelianto keliamos prielaidos, pateikti subjektyvūs greičio skaičiavimai ar vaizdo įrašo vertinimas, negali būti laikomas pakankamu įrodymu. Kita vertus, vaizdo įraše matomas transporto priemonių judėjimo pobūdis, atstumų mažėjimo dinamika, aplinkos objektų kaita nesudaro pagrindo manyti, kad LUD1 vairuojamas automobilis važiavo apelianto nurodomu 153 km/val. greičiu, t. y. ženkliai viršijo nustatytą greitį.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje nebuvo nustatytas LUD1 vairuojamo automobilio greitis. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad APA1 atliko persirikiavimo manevrą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės. Tikslaus lengvojo automobilio greičio nenustatymas nepaneigia apelianto padaryto nusižengimo fakto ir jo kaltės. Šiuo atveju LUD1 vairuojamo automobilio greičio nustatymas nėra tikslingas, neturėtų lemiamos reikšmės procesinio sprendimo priėmimui, kadangi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad lengvasis automobilis ženkliai viršijo nustatytą greitį. Akcentuotina, kad APA1 kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde akcentuojama lengvojo automobilio vairuotojos atliktų veiksmų išsami analizė nevertintina, kadangi jos veiksmai jokios įtakos APA1 padarytam administraciniam nusižengimui neturėjo.

Nagrinėjamu atveju vaizdo įraše užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent APA1 veiksmai sukėlė pavojingą situaciją, privertusią kito automobilio vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad apeliantas pažeidė KET 4, 5, 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Marijus Šalčius