Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,sekretoriaujant D. S.,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 pažeidė kreditorių teises, o būtent, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 38 235,76 Eur mokestinė nepriemoka (2026 m. birželio 18 d. duomenimis) VMI nepadengta, tokiais veiksmais TRA1 galimai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 51). Teismo siųsti šaukimai R. S. gyvenamosios vietos adresu ir Bendrovės buveinės adresu (t. 2, b. l. 40, 41 ir 57) R. S. neįteikti, iš pašto jis teismo šaukimų taip pat neatsiėmė, todėl apie teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamam TRA1, kaip EPP naudotojui, buvo pranešta per EPP, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam TRA1.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.Tai, kad TRA1 padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo kaltę dėl nusižengimo patvirtina taip pat ir byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:4.1. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su TRA1 inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. birželio 18 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 38 235,76 Eur. Ši suma susideda iš 691,09 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 544,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio (1 t., b. l. 10-19, 20-22). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI pažymėjo, kad mokėtina prievolė susidarė anksčiau nei teisės išieškoti data, kadangi Bendrovė mokėtinus mokesčius deklaravo vėliau (patikslino PVM, GPM deklaraciją), nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nustatyta tarka. Išanalizavus pateiktus AB Artea bankas duomenis (informacija gauta 2026 m. gegužės 25 d.), nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMl. VMI pateikė duomenis apie vykdytus mokėjimus už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. ir nurodė, kad šis laikotarpis apima TRA1 vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį) (t. 1, b. l. 9 ir t. 2, b. l. 46-49). 4.2. Išanalizavus piniginių lėšų judėjimą Bendrovės turimoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Artea bankas, matyti, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais: pvz., 2024 m. liepos 10 d. 15 000 Eur pervedė UAB „Morigana“; 2024 m. liepos 29 d. 6 800 Eur pervedė UAB „Morigana“; 2024 m. gruodžio 13 d. 6 000 Eur pervedė UAB „Linas“; 2025 m. vasario 26 d. 2 493,81 Eur pervedė MB „Originalūs namai“; 2025 m. kovo 3 d. 3 585,89 Eur pervedė UAB „Linas“; 2025 m. kovo 7 d. 1 500,00 Eur pervedė MB „Nemunas“; 2025 m. kovo12 d. 750,00 Eur pervedė MB „Rinkos srautas“; 2025 m. balandžio 10 d. 551,00 Eur pervedė MB „Rinkos srautas“. Taigi, Bendrovė, gaudama dideles įplaukas, turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė ir vietoj įmokų VMI mokėjimo atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (t. 1, b. l. 23, 24-195, t. 2, b. l. 1-26). 4.3. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai VMI susidarė dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nemokėjimo. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. birželio 18 d. duomenimis, Bendrovės bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 38 235,76 Eur. Įsiskolinimas VMI lyginant su ankstesniais laikotarpiais tik didėjo (1 t., b. l. 10-19, 20-22).Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Kaip minėta (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo TRA1 (t. 1, b. l. 9 ir t. 2, b. l. 46-49). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus, kitiems kreditoriams neginčijamai skyrė prioritetą, nors VMI buvo aukštesnės eilės kreditorė. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog TRA1 , būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis byloje esančiais ir teismo ištirtais duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu TRA1 padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. CK 6.9301 straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.9301 straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju TRA1 , turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to – su vėlesnės eilės kreditoriais. Net jei ir tokiais veiksmais TRA1 siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina jį veikus tyčia – TRA1 , kaip Bendrovės vadovės, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.9301 straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, ir tik po to atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.Aukščiau aptarti byloje esantys objektyvūs duomenys pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas TRA1 , žinodamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad jo turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo ne su VMI, o su kitais kreditoriais, neužtikrindamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi – teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Dėl tokių TRA1 veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, jog jis padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo TRA1 , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. VMI nepateikė teismui duomenų apie TRA1 teistumą ir baustumą administracine tvarka. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.