Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė J. S. (toliau – ieškovė), patikslintu ieškiniu (dok. reg. Nr. DOK-72364) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kagneta“ (toliau – atsakovė, Bendrovė) 3 491,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. ieškovė dirbo atsakovės įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose prie štampavimo staklių J23-25A. Po pietų pasikeitus darbo pobūdžiui buvo pakeisti štampai, ieškovei buvo parodyta, kaip atlikti konkrečią operaciją, tačiau saugus darbo atlikimas nebuvo realiai užtikrintas. Detales iš preso ieškovei reikėjo išimti ranka, presas buvo valdomas kojiniu pedalu, o atliekant operaciją presas suveikė ir traumavo ieškovės dešinės rankos pirštus. Pagal medicininius duomenis ieškovei diagnozuota dešinės plaštakos II ir III pirštų trauminė amputacija. Nors pakenkimas formaliai nepriskirtas prie sunkių, jo pasekmės ieškovei yra nuolatinės, akivaizdžios, negrįžtamos ir kasdien patiriamos. Ji neteko dviejų pagrindinių dešinės rankos pirštų.Ieškovė nuo pat pradžių nesutiko su atsakovės sudarytos dvišalės komisijos 2020 m. vasario 28 d. akte nurodyta versija, kad nelaimingas atsitikimas įvyko jai neva nevalingai paspaudus pedalą. Ieškovė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritoriniam skyriui (toliau – Kauno skyrius) nurodė, kad dirbo pagal jai duotus nurodymus, jokių nevalingų judesių neatliko, o presas suveikė savaime. Ši ieškovės pozicija vėliau buvo patvirtinta ne vien jos paaiškinimais, bet ir pačios atsakovės elgesiu, nes atsakovės vadovas 2020 m. kovo 2 d. įsakymu dėl preso jungiklio nurodė pakeisti preso įjungimo svirtį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė, tiriant nelaimingą atsitikimą, nurodė, jog presas įsijungia savaime.2023 m. kovo 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-315- 552/2023 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 2020 m. spalio 30 d. VDI aktas ir su juo susiję VDI sprendimai. Teismas konstatavo akto surašymo ir motyvavimo trūkumus, dėl kurių administracinė procedūra turėjo būti užbaigta tinkamai, t. y. nurodė, kad buvo padaryti esmės nekeičiantys procedūriniai pažeidimai. Būtent todėl VDI atliko papildomą tyrimą ir 2023 m. spalio 11 d. surašė naują N-l formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. LP.2025 m. gruodžio 10 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-649-463/2025 galutinai atmetė atsakovės apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą. Ši nutartis yra neskundžiama ir turi prejudicinę galią šioje byloje. Įsiteisėjusioje nutartyje nustatyta, kad skundžiamame N-l formos akte nelaimingo atsitikimo priežastimi pagrįstai įvardytas darbo priemonės, tai yra štampavimo staklių J23-25A, neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Administracinis teismas nurodė, kad atsakovės įmonėje buvo eksploatuotas ir naudotas nesaugus įrenginys, kuris nebuvo paženklintas CE ženklu, neturėjo EB tipo atitikties deklaracijos, gamintojo originalių techninių dokumentų ir naudojimo instrukcijos, taip pat neturėjo saugos įtaisų, automatiškai sustabdančių įrenginio darbą darbuotojui patekus į pavojingą zoną ar pernelyg arti priartėjus prie judančios dalies. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog įrenginys neatitiko saugos ir sveikatos reikalavimų ir galėjo įsijungti savaime.Ypač reikšminga tai, kad LVAT aiškiai atmetė atsakovės mėginimą atsakomybę perkelti ieškovei. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė buvo apmokyta naudotis įrenginiu ar neva nenaudojo įrankio, nepaneigia nustatytos nelaimingo atsitikimo priežasties – įrenginio neatitikimo saugos ir sveikatos reikalavimams ir savaiminio įrenginio įsijungimo, nes nesant savaiminio įrenginio įsijungimo galimybės įrenginys nebūtų suveikęs net ir naudojant reikiamus įrankius. Tai yra esminė šios civilinės bylos aplinkybė, nes ji tiesiogiai paneigia atsakovės atsiliepimo teiginį, kad pati ieškovė kalta dėl patirto sužalojimo.LVAT taip pat pripažino, kad, atlikus pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašius naują N-1 formos aktą, atsirado pagrindas panaikinti 2020 m. vasario 28 d. dvišalės komisijos aktą, nes jis buvo priimtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punktą – jame nebuvo nustatytos visapusiškos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Todėl atsakovė nebegali remtis 2020 m. vasario 28 d. aktu kaip tariamu jo atsakomybę šalinančiu dokumentu. Šis aktas nebėra ir negali būti teisinis atsakovės gynybos pagrindas.Pasisakant dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodė, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, ieškovei padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių.Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad darbdavys neužtikrino ieškovei saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, leido naudoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančią darbo priemonę – štampavimo stakles J23-25A, taip pat neužtikrino tinkamo ieškovės apmokymo, instruktavimo ir saugaus darbo organizavimo. VDI tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo ne ieškovės tariamas neatsargumas, o būtent darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pažeidimai: darbuotoja darbą atliko nustatyta tvarka neapmokyta, neatestuota ir neinstruktuota saugos ir sveikatos darbe klausimais, o darbo priemonė neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės jau buvo nurodytos ir pradiniame ieškinyje, remiantis 2020 m. spalio 30 d. VDI aktu.Neteisėtų atsakovės veiksmų pobūdį dar labiau sustiprina VDI civilinėje byloje pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad įrenginys J23-25A neturėjo CE ženklinimo, kitų privalomų ženklinimų, techninės dokumentacijos, naudojimo instrukcijos, EB atitikties deklaracijos ir kitų dokumentų, todėl kėlė pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir negalėjo būti naudojamas įmonėje ieškovės nelaimingo atsitikimo metu. Be to, įrenginio judanti dalis neturėjo saugos įtaisų, automatiškai sustabdančių įrenginio darbą darbuotojui patekus į pavojingą zoną ar pernelyg priartėjus prie judančios dalies. Atsakovė ne tik neužtikrino saugaus darbo, bet ir po nelaimingo atsitikimo siekė įtvirtinti sau palankią versiją, kad dėl įvykio kalta pati ieškovė. Atsakovės atsiliepime į ieškinį tiesiogiai nurodyta, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes pati ieškovė yra kalta dėl patirto sužalojimo. Tokia pozicija, įvertinus vėliau administracinėse bylose ir VDI tyrimuose nustatytas aplinkybes, laikytina ne tik nepagrįsta, bet ir sąmoningu bandymu perkelti darbdavio atsakomybę darbuotojai, kuri darbo metu patyrė sunkias ir negrįžtamas pasekmes.Atsakovės kaltė šioje byloje pasireiškia ne paprastu formaliu teisės normų pažeidimu, o sisteminiu darbdavio pareigų nevykdymu. Darbdavys yra subjektas, kuriam įstatymas nustato pareigą organizuoti darbą taip, kad darbuotojas nepatirtų žalos sveikatai. Ši pareiga negali būti perkeliama darbuotojui, ypač kai darbuotojas dirba su padidinto pavojaus šaltiniu – mechaniniu presu, kurio judančios dalys gali sukelti negrįžtamus kūno sužalojimus.Ieškovė dirbo taip, kaip jai buvo nurodyta dirbti. Ji neorganizavo darbo proceso, neparinko darbo priemonės, nevertino įrenginio atitikties saugos reikalavimams, nebuvo atsakinga už techninę dokumentaciją, įrenginio apsaugas, instruktavimą ar saugaus darbo kontrolę. Būtent atsakovė, kaip darbdavys, turėjo užtikrinti, kad darbuotoja prie štampavimo staklių dirbtų tik tada, kai darbo priemonė yra techniškai saugi, tinkamai dokumentuota, turinti visus privalomus saugos elementus, o darbuotoja yra realiai ir tinkamai apmokyta bei instruktuota.Ieškovės paaiškinimuose nuosekliai nurodyta, kad jai nebuvo duota pagalbinių priemonių, nebuvo jokio darbo instruktažo, detales iš preso reikėjo išiminėti ranka, presas buvo valdomas kojiniu pedalu, o išiminėjant detalę presas suveikė ir nukirto ieškovei du dešinės rankos pirštus. Taip pat buvo nurodyta, kad įmonėje ir anksčiau būdavo įrenginių savaiminio suveikimo atvejų, darbuotojai apie tai informuodavo meistrą, būdavo neuždėtos preso apsaugos, o saugos inžinierius, ieškovės žiniomis, į darbovietę ateidavo tik įvykus nelaimingam atsitikimui.Atsakovės kaltę patvirtina ir jos elgesys po įvykio. VDI išvadoje pažymėta, kad atsakovė VDI tyrimų metu nebendradarbiavo su valstybės įgaliota kontroliuojančia institucija ir nesiekė, kad nelaimingas atsitikimas darbe būtų ištirtas objektyviai bei visapusiškai. Kartu atsakovė 2020 m. kovo 2 d. įsakymu „Dėl preso jungiklio“ faktiškai pati pripažino įrenginio keliamą pavojų, nes įsakyme nurodyta, jog, ieškovei, tiriant nelaimingą atsitikimą nurodžius, kad presas įsijungia savaime, įsakoma pakeisti preso įjungimo svirtį kita.Ieškovei padaryta žala yra reali, sunki ir negrįžtama. 2020 m. vasario 20 d. nelaimingo atsitikimo metu, ieškovei dirbant pas atsakovę, buvo amputuoti jos dešinės rankos pirštai. VDI išvadoje nurodyta diagnozė – dešinės plaštakos II ir III pirštų trauminė amputacija. Tai nėra laikinas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirštų netekimas reiškia nuolatinį fizinį trūkumą, darbingumo, buities, savarankiškumo, estetinės kūno išvaizdos ir psichologinės būsenos pablogėjimą.Ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinė žala pasireiškė gydymo, medikamentų, negautų pajamų, sumažėjusio darbingumo ir kitomis su sveikatos sužalojimu susijusiomis išlaidomis bei praradimais. Neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, ilgalaikiu gydymu, dvasiniais išgyvenimais, šoku, pažeminimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu, kasdienio gyvenimo apsunkinimu ir negrįžtamu kūno sužalojimu.Ieškovės turtinę žalą sudaro 84,80 Eur išlaidos medikamentams ir 3 406,32 Eur negautos pajamos, iš viso 3 491,12 Eur. Šis turtinės žalos dydis buvo nurodytas pradiniame ieškinyje ir šiuo patikslintu ieškiniu nėra keičiamas nors akivaizdu, kad per tiek metų pažeistos rankos priežiūrai išleistos didelės išlaidos. Atsakovė jokios realios finansinės pagalbos ieškovei po nelaimingo atsitikimo nesuteikė, nors žala kilo iš jos, kaip darbdavio, pareigų užtikrinti saugią darbo priemonę, nevykdymo.Ieškovės neturtinė žala yra itin intensyvi, nes sužalojimas yra negrįžtamas. Ieškovė neteko dviejų dešinės rankos pirštų, patyrė stiprų fizinį skausmą, ilgą gydymo laikotarpį, nuolatinį funkcinį nepatogumą ir estetinį kūno vientisumo praradimą. Rankos pirštų netekimas nėra vien medicininė diagnozė. Tai kasdienis ribojimas atliekant smulkius buities veiksmus, dirbant, rengiantis, rūpinantis savimi ir bendraujant su kitais žmonėmis. Ieškovė turi siuvėjos specialybę, todėl pirštų netekimas jai turi ypatingą reikšmę ir profesiniu, ir asmeniniu požiūriu.Neturtinę žalą didina atsakovės elgesys po nelaimingo atsitikimo. Darbdavys neatsiprašė, neatlygino žalos, neprisiėmė atsakomybės, o pasirinko ieškovę kaltinančią poziciją. Ieškovė ne tik turėjo susitaikyti su fizine amputacija, bet ir daugelį metų būti proceso dalyve, kuriame atsakovė siekė įtvirtinti, kad ji pati sukėlė nelaimingą atsitikimą. Įsiteisėjusios administracinių teismų nutartys parodė, kad tokia atsakovės pozicija buvo nepagrįsta. Todėl 15 000 Eur neturtinės žalos dydis šioje byloje yra ne tik pagrįstas, bet ir santūrus, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, padarinių negrįžtamumą, atsakovės kaltės formą, ilgalaikį kaltės neigimą ir proceso vilkinimą.Ieškovė prarado galimybę natūraliai ir be vidinio skausmo daryti tai, kas anksčiau buvo įprasta ir teikė jai pasitenkinimą - prižiūrėti nagus, džiaugtis tvarkinga rankų išvaizda, neslėpti rankos nuo aplinkinių, fotografuotis, dalyvauti socialiniame gyvenime nejaučiant papildomo psichologinio diskomforto. Po traumos rankos išvaizda tapo nuolatiniu priminimu apie netektį. Net ir tais atvejais, kai aplinkiniai nieko nepasako, pati ieškovė objektyviai suvokia, kad jos dešinė ranka yra negrįžtamai pakeista. Tai lemia nuolatinę vidinę įtampą ir savikontrolę: kaip laikyti ranką, ar jos nesimato, ar į ją nežiūrima, ar nereikės aiškinti, kas nutiko.Neturtinės žalos dydį didina ir tai, kad buvo prarasti būtent svarbūs dešinės rankos pirštai. Tai nėra mažai naudojama ar lengvai kompensuojama kūno dalis. Pirštai yra būtini smulkiajai motorikai, suėmimui, lietimui, tikslumui, koordinacijai, įprastam buities ir socialiniam funkcionavimui. Todėl ieškovės patirta žala pasireiškia ne vien estetiniu išgyvenimu, bet ir nuolatiniu praktiniu priminimu apie netektį kiekviename kasdienybės veiksme.Vertinant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė šią traumą patyrė ne dėl savo pasirinktos rizikos, o darbo vietoje, vykdydama darbdavio pavestas funkcijas. Tai reiškia, kad ieškovė į darbą atėjo užsidirbti pragyvenimui, pasitikėdama darbdaviu ir jo pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas, tačiau iš darbo išėjo su negrįžtamai sužalota ranka. Toks pasitikėjimo darbdaviu sulaužymas savaime sukuria papildomą neteisingumo, pažeminimo ir bejėgiškumo jausmą.Ieškovės neturtinę žalą dar labiau padidino atsakovės elgesys po nelaimingo atsitikimo. Atsakovė ne tik neatlygino žalos gera valia, bet ir pasirinko procesinę poziciją kaltinti pačią ieškovę, ginčyti jai palankius tyrimo rezultatus, vilkinti žalos atlyginimą ir daugelį metų versti ieškovę įrodinėti tai, kas darbuotojui po nelaimingo atsitikimo darbe turėtų būti savaime suprantama – kad darbdavys privalo atsakyti už saugių darbo sąlygų neužtikrinimą. Toks atsakovės elgesys pratęsė ieškovės dvasinius išgyvenimus ir neleido jai psichologiškai užbaigti trauminio įvykio. Atsakovė kategoriškai neigė atsakomybę, kaltino pačią ieškovę, ginčijo VDI aktus ir tokiu būdu daugelį metų vilkino realų žalos atlyginimą. Tokia situacija ieškovei reiškė ne vien civilinį ginčą dėl pinigų, bet ir ilgalaikį priverstinį dalyvavimą procesuose, kuriuose ji turėjo nuolat iš naujo įrodinėti akivaizdų faktą, kad ji, būdama darbuotoja, buvo sužalota darbo metu dėl darbdavio neužtikrintų saugių darbo sąlygų.Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė buvo sužalota ne buityje, ne savo asmeninės rizikos sąlygomis ir ne dėl savarankiškai pasirinkto elgesio, o darbo metu, darbo vietoje, atlikdama jai pavestą darbo funkciją atsakovės naudai. Administracinėje byloje pažymėta, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje, atliekant darbo pareigas, todėl buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi jai tenkančias pareigas - būtų naudojusi tik saugos ir sveikatos reikalavimus atitinkančią darbo priemonę, būtų turėjusi įrenginio techninę dokumentaciją, naudojimo instrukciją, atitikties dokumentus, būtų užtikrinusi apsauginius įtaisus, tinkamai instruktavusi ir apmokiusi darbuotoją, organizavusi darbą taip, kad rankos nepatektų į pavojingą zoną, – ieškovės sužalojimas nebūtų įvykęs.Priežastinis ryšys šioje byloje nėra hipotetinis. Jis nustatytas per paties nelaimingo atsitikimo mechanizmą: ieškovė dirbo su atsakovės naudotu įrenginiu, įrenginys suveikė, jo judanti dalis paveikė ieškovės ranką, dėl to buvo amputuoti dešinės plaštakos II ir III pirštai. VDI išvadoje aiškiai nurodyta, kad įrenginys neturėjo būtinų saugos įtaisų, kurie būtų automatiškai sustabdę įrenginio darbą darbuotojui patekus į pavojingą zoną ar pernelyg priartėjus prie judančios dalies. Darbdavio pareiga užtikrinti saugų darbą būtent ir reiškia pareigą organizuoti darbo procesą taip, kad darbuotojas negalėtų būti sužalotas dėl pavojingos darbo priemonės, nepakankamų apsaugų, nepakankamo instruktavimo ar netinkamos darbo organizavimo tvarkos. Darbuotojo rankos patekimas į pavojingą zoną dirbant darbdavio nustatytu būdu nėra savarankiška žalos priežastis, atleidžianti darbdavį nuo atsakomybės, o priešingai – parodo, kad darbdavys nepašalino rizikos, kurią privalėjo numatyti ir suvaldyti.Atsakovės civilinė atsakomybė šioje byloje yra pagrįsta visų būtinų sąlygų visuma: ji atliko neteisėtus veiksmus, nes neužtikrino saugių darbo sąlygų ir leido naudoti nesaugią darbo priemonę; atsakovės kaltė pasireiškė pareigų nevykdymu ir vėlesniu nesąžiningu atsakomybės vengimu; ieškovei padaryta reali turtinė ir neturtinė žala; o priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra tiesioginis, nes žala atsirado būtent darbo metu, dirbant su atsakovės naudotu pavojingu ir saugos reikalavimų neatitinkančiu įrenginiu.Pažymėjo, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepimas buvo grindžiamas teiginiu, kad ieškovė pati kalta dėl patirto sužalojimo, kad 2020 m. vasario 28 d. dvišalės komisijos aktas galioja ir suteikia teisinį stabilumą, o ieškovės nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys esą yra melagingos. Po 2025 m. gruodžio 10 d. LVAT nutarties šie argumentai nebegali būti laikomi sąžininga gynybos pozicija. Dvišalės komisijos aktas panaikintas, ieškovės versija dėl įrenginio savaiminio suveikimo ir nesaugaus įrenginio patvirtinta, o atsakovės bandymas ginčyti naują VDI aktą atmestas galutine ir neskundžiama nutartimi.Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neneigia atsakovės teisės naudotis teismine gynyba, tačiau teisė skųsti administracinius aktus negali būti paversta priemone daugelį metų atidėti nukentėjusios darbuotojos žalos atlyginimą, kartojant tas pačias aplinkybių neatitinkančias versijas ir ignoruojant valstybės institucijos bei teismų nustatytus faktus. Atsakovė skundė jai nepalankius aktus, ginčijo papildomo tyrimo teisėtumą, rėmėsi vėliau panaikintu dvišalės komisijos aktu ir taip faktiškai užkirto kelią operatyviam civilinės bylos išnagrinėjimui bei teisingam žalos atlyginimui. Laiko, kad toks elgesys turi būti vertinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, CPK 42 straipsnyje įtvirtinto sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesu draudimo kontekste. Atsakovė pasirinko ne konstruktyvią gynybą, o procesą, kurio reali pasekmė buvo ieškovės teisės į žalos atlyginimą atidėjimas beveik šešeriems metams po nelaimingo atsitikimo. Dėl nurodyto, prašė taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.Teismo posėdžio metu ieškovė patikslinto ieškinio dalies 39,99 Eur sumoje dėl turtinės žalos priteisimo atsisakė, likusioje dalyje prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.