Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Jūratės Petraškienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 (NUT1) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-4xx netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką jam įskaičiuotas laikas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. Bausmės pradžia – 2021 m. kovo 29 d., pabaiga – 2030 m. rugsėjo 29 d.Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. LK-N-4xx nutarta netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija vertino, kad nuteistasis yra teistas 5 kartus, dabartinis teisės pažeidimas yra būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, nusikaltimai sunkėjantys, nusikalto siekiant finansinės naudos. Nuteistasis dalyvavo intervencinėse programose, prevenciniuose užsiėmimuose, skirtuose koreguoti mąstymą ir elgesį, tačiau ši sritis išlieka aktuali pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui ateityje. Nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl, nesant pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis NUT1 jį apskundė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-4xx buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga. Tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. LK-N-4xx ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais: Komisija nutarime itin formaliai apibūdino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius požymius, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistojo toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą.Šiuo metu teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visetas nusveria pavienius neigiamus faktus, kurie daugeliu aspektų nebeatspindi dabartinės nuteistojo elgsenos, vertybinių nuostatų ir socialinės brandos. Nuteistojo pažanga yra nuosekli, įrodyta konkrečiais, ilgalaikiais ir stabiliais elgesio rezultatais, atskleidžiančiais, kad jis kryptingai, sąmoningai ir atsakingai siekia pozityvios socialinės adaptacijos. Teigiamą pokytį patvirtina ir OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu nustatyta žema rizika, kuri laikoma itin reikšmingu rodikliu. Be to, nuteistasis 2 kartus skatintas, o tai objektyviai parodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinis, bet sistemiškas. Nuo 2025 m. gegužės 22 d. bausmė atliekama atvirame režime, iš kurio jis sėkmingai vyksta į trumpalaikes išvykas be jokių pažeidimų, kas savaime įrodo aukštą pasitikėjimo lygį ir realų gebėjimą laikytis visuomenėje keliamų reikalavimų.Turi stiprų, palaikantį ir socialiai pozityvų artimųjų ratą, neturi finansinių įsipareigojimų, yra įgijęs gebėjimų ir vidinių resursų stabiliai integracijai į visuomenę. Šios aplinkybės aiškiai liudija, jog yra pasirengęs savarankiškam, teisėtam ir socialiai atsakingam gyvenimui laisvėje. Darytina išvada, kad nuteistojo pasiekta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ne tik pakankama, bet ir akivaizdžiai tvari, o jo dabartinės asmeninės savybės ir elgesio modelis atitinka kriterijus, kurie leidžia teigti, jog jis laikysis įstatymų ir nesikėsins į visuomenės saugumą.Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos argumentai dėl anksčiau egzistavusių problemų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, neleidžia daryti išvados apie nepakankamą nuteistojo resocializaciją. Bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvavo priklausomybių prevencijos priemonėse, geba atpažinti su narkotinių medžiagų vartojimu ir platinimu susijusias problemas, suvokia tokio elgesio žalą ir pasekmes, priklausomybės rizikos veiksnių nestebima ir specialistų nėra nustatytas poreikis papildomai intervencijai šioje srityje. Be to, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra užfiksuota narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejo.Tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, Komisija pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Taip pat Komisija nenurodė konkrečių veiksmų, kurių turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją).Nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo nuteistojo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, mokymosi procese, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai nėra aptarti skundžiamame Komisijos nutarime. Pažymi, jog bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, kas jau savaime apibūdina nuteistąjį kaip tinkamas išvadas daranti nuteistąjį. Visa tai įrodo, jog priešingai, nei nurodyta skundžiamame nutarime, jau yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, o praeityje atlikti nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio.Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. Rekomendacija Rec (2003) 22, lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai ir žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo elgesio laisvėje.Skundžiamame nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai, teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. TS-118-11552023 ir 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. TS-108-951/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-529-317/2022, 2022 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-531-888/2022, 2023 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-103-397/2023 ir kt.).Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė prašo nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutartį. Nurodo, kad NUT1 iš viso teistas 5 kartus, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų platinimu. Tokio pobūdžio veika laikoma itin pavojinga tiek visuomenės saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Įvertinus nuteistojo neatliktos bausmės dalį (atlikta kiek daugiau nei 5 metai iš paskirtosios 10 metų laisvės atėmimo bausmės), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, nėra pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jam jau būtų efektyvus. Taip pat pažymi, kad nuteistojo skunde minimas tarptautinis dokumentas nubrėžia bendrąsias bausmių vykdymo politikos gaires, tačiau nesukuria nuteistajam subjektyvios, besąlygiškos teisės būti paleistam, neatsižvelgiant į jo individualią riziką.Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos bei nuteistojo asmens bylos medžiaga, taip pat įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo nutartis yra tinkamai argumentuota ir pagrįsta aktualiais duomenimis, joje tinkamai vertintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo instituto taikymą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos 2026 m. gegužės 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-2xx5 matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taigi formaliai nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas. Vis dėlto, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti į visų asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą. Kaip pagrįstai pažymima skunde, iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: NUT1 dalyvauja resocializacijos procese – vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio keitimo užsiėmimuose bei motyvaciniuose pokalbiuose, dirba, nuo 2025 m. gegužės 22 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Bausmės atlikimo metu dalyvavo grupinėje intervencijoje, kuri buvo orientuota į problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių suvokimo įgūdžių stiprinimą – 2024 m. rugsėjo 9 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, 2023 m. dalyvavo grupinėje psichologinėje terapijoje, lankė 12 grupinių psichologinės terapijos užsiėmimų socialinių įgūdžių lavinimo veikloje „Aš toks kaip kiti“, dalyvavo savianalizės užsiėmimuose, teisinio ugdymo mokymuose „Socialinės apsaugos teisė“, finansinio raštingumo mokymuose, socialinių įgūdžių „Smurtinio elgesio keitimo programa“, „Karjeros portretai“, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, smurtautojų psichologinės savianalizės grupiniuose užsiėmimuose, 3 kartus skatintas. Apygardos teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už gerą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Be nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis per bausmės atlikimo laiką drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus. Paskutinį kartą jam drausminė priemonė (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą) skirta už tai, kad 2025 m. lapkričio 3 d. nedalyvavo nuteistųjų rikiuotėje (buvo rastas savo gyvenamojoje patalpoje; pasiaiškinime nurodė, kad pamiršo išeiti į patikrinimą). Nors nuteistasis vertina priešingai, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šiuos duomenis, kadangi jie charakterizuoja nuteistąjį ir yra reikšmingi sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje (ne)buvimo. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, ši aplinkybė nėra esminė, tačiau neabejotinai privalo būti įvertinta kartu su kitais duomenimis. Pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką paneigia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai ir kiti Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kurių pagrįstumu abejoti pagrindų nenustatyta. Iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal OASys metodiką 2026 m. gegužės 11 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu NUT1 nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai, t. y. nekintantys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas ir dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti – turi nestabilią darbo patirtį (tiek laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje), ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (elgesys siejamas su elgesiu būnant laisvėje ir įtakojo nusikalstamos veikos vykdymą, tačiau šiuo metu veiksnys yra valdomas), negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (siejama su netinkamu elgesiu laisvėje ir nusikalstamos veikos vykdymu, tačiau šiuo metu veiksnys yra valdomas). Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad teigiamas požiūris į darbinę veiklą negali būti kaip apsauginis veiksnys, nes būdamas laisvėje asmuo dirbo, tačiau nepaisant to įvykdė finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo santykiai su artimaisiais teigiami, tačiau tai nestabdė jo elgtis nusikalstamai. Be to, ryšių sritis dalinai gali būti siejama su nusikalstamo elgesio raiška, nes dabartinį nusikaltimą vykdė kartu su broliu. Bausmės atlikimo metu asmens veiksmai impulsyvumu nepasižymi, jis stengiasi apgalvoti savo veiksmus, siekia užsibrėžtų tikslų teisėtais būdais, tačiau mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje. Nuteistojo nusikalstamas elgesys, prieštaraujantis visuomenėje priimtoms vertybėms, pasireiškė konkrečiose situacijoje. Bausmės atlikimo metu, veikiamas socialinės aplinkos, nuteistasis laipsniškai perima socialinei grupei būdingas vertybes, socialinio elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus ir jo elgesys atitinkamai kinta.Iš aptarto yra akivaizdu, kad nors nuteistasis skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu padarė akivaizdžią pažangą keisdamas savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme, dėl ko jo atžvilgiu turi būti taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti faktoriumi, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Itin svarbu tai, kad nuo 2023 metų nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki žemos sumažėjo tik paskutinio jo atžvilgiu atlikto vertinimu metu, t. y. 2026 m. gegužės 7 d. Tai leidžia spręsti, kad tik šioje bausmės atlikimo stadijoje jis pradeda dėti realias pastangas keičiant savo mąstymą ir požiūrį, kas yra tiesiogiai susiję su realiai kintančiu požiūriu į nusikalstamų veikų darymą. Resocializacijos skyriaus specialistės užfiksuota, kad nuteistojo elgesys palaipsniui kinta teigiama linkme, tačiau įvertinus tai, kad jam už vidinės tvarkos taisyklių pažeidimą buvo skirta nuobauda 2025 m. lapkričio 3 d., t. y. prieš kiek daugiau nei pusę metų, nors skunde vertinama priešingai, negalima teigti, jog teigimas pokytis yra ilgalaikis ir užtikrintas, nes, akivaizdu, jis nepakankamai suvokia nustatytų taisyklių nesilaikymo pasekmes. Ši aplinkybė, ją vertinant išlikusių kriminogeninių veiksnių visumoje, dar nesudaro pagrindo spręsti, kad NUT1 būdamas laisvėje sugebės nenusikalsti. Sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tikslinėse priemonėse, pozityviame užimtume ir socialinės reabilitacijos programose bei pradėjimas suvokti nustatytų kriminogeninių veiksnių reikšmę, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius. Tačiau kadangi nuteistojo mąstymas ir elgesys – gebėjimas atpažinti problemas, kontroliuoti emocijas ir suvokti savo veiksmų ir elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems yra tiesiogiai susiję su rizika NUT1 nusikalsti pakartotinai, šios sritys reikalauja tęstinių intervencinių priemonių taikymo, siekiant užtikrinti prasidėjusio mąstymo pokyčio teigiama linkme tęstinumą. Požiūrio ir asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl priešingai nei tai vertina nuteistasis, trumpalaikis psichologų bei kitų specialistų organizuojamų užsiėmimų lankymas, kai tik dabartiniu metu užfiksuota reali nuteistojo pastanga keisti savo požiūrį, negali būti laikomas akivaizdžia nuteistojo pažanga, sudarančia pagrindą manyti, kad jis sugebės valdyti savo intervencijos reikalingas sritis ir ne struktūruotoje aplinkoje. Atsižvelgiant į aptartą, teismo vertinimu nuteistojo resocializacijos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant keisti mąstymą, tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą bei gebėjimo atpažinti pykčio, savitvardos problemas ir jų sprendimo ugdymą. Tokio teismo vertinimo nekeičia nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, kadangi, kaip jau minėta, jie egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl nėra neabejotino pagrindo manyti, kad tai yra garantuoti apsauginiai faktoriai nuo pakartotinio nusikalstamumo. Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad Komisijos nutarimas, kurio išvadoms pritarta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nėra pagrindo. Skundžiami sprendimai buvo priimti tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo mąstymo ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu. Todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,