Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskasapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgalioto atstovo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalį 40 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 17 d. 9.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, važiuodamas šaligatviu, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, nesumažino greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nenulipo nuo dviračio, kirto važiuojamąją dalį važiuodamas šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui), dėl ko susidūrė su kertama važiuojamąja dalimi link sankryžos artėjusiu automobiliu „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 59, 64.9 punktų reikalavimus.Institucijos nutarimą APA1 apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo – grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutarimas pakeistas – APA1 veika pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į ANK 428 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 Eur bauda, pažeidimo esmė išdėstyta taip: APA1 2025 m. sausio 17 d. 9.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, važiuodamas šaligatviu, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nenulipo nuo dviračio, kirto važiuojamąją dalį važiuodamas šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 59, 64.9 punktų reikalavimus. Kitose dalyse institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Asta Užmedzkienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį ir palikti galioti institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimą. Skunde institucijos atstovė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir priėmė nepagrįstą sprendimą perkvalifikuoti APA1 inkriminuotą nusižengimą, padarė neteisingas išvadas konstatuojant, jog APA1 veiksmai buvo nesusiję su eismo įvykio kilimo priežastimi. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės, tai yra, kad APA1 , vairuodamas dviratį, nesilaikė draudimo kirsti važiuojamąją dalį dviračiu važiuojant pėsčiųjų perėjomis, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad važiuoti saugu, važiavo didesniu greičiu, nei pėsčiojo judėjimo greitis, dėl ko atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Pėsčiųjų perėjoje degęs žalias šviesoforo signalas nesuteikė APA1 teisės važiuoti dviračiu per pėsčiųjų perėją, kadangi pėsčiųjų perėjoje nebuvo įrengta dviračių pervaža (KET 3 priedas 1.14 punktas), taip pat nebuvo šviesoforo signalo, leidžiančio važiuoti dviračiais, tai yra pėsčiųjų perėja buvo skirta tik eiti pėstiesiems. Šiuo atveju APA1 , priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, privalėjo nulipti nuo dviračio ir jį persivesti per pėsčiųjų perėją. Vaizdo įrašuose „1446_1_20250117-091600-091645.mxg“, „1462_1_20250117-091555-091620.mxg“ matyti, kad APA1 , artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir vietos, kurią reikės kirsti, net nelėtina savo važiavimo greičio, jo greitis sulėtėja tik jau prieš pat susidūrimą su kita transporto priemone. Vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad pats kontaktas tarp APA1 vairuojamo dviračio ir automobilio įvyksta kai automobilis jau yra ne tik kad įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, tačiau net ir baigiantis ją pravažiuoti. Pasak apeliantės, vaizdo įrašuose aiškiai matyti ir tai, kad prie pėsčiųjų perėjos nebuvo nei stovinčių, nei į pėsčiųjų perėją žengiančių pėsčiųjų, todėl automobilio vairuotoja negalėjo tikėtis, kad dviratį vairuojantis asmuo, net nestabdydamas, įvažiuos į pėsčiųjų perėją su dviračiu, kai jam tai daryti yra draudžiama, ir kad jis apskritai važiuos į pėsčiųjų perėją. Nepriklausomai nuo to, ar lengvojo automobilio vairuotoja galėjo matyti šaligatviu atvažiuojantį APA1 , ar negalėjo matyti, tai reikšmės nesudaro, nes net ir tuo atveju jeigu lengvojo automobilio vairuotoja matė šaligatviu atvažiuojantį dviračio vairuotoją, ji ne tik, kad negalėjo tikėtis, jos jis kirs važiuojamąją kelio dalį, važiuojant pėsčiųjų perėja, tačiau apskritai negalėjo numatyti tokių dviračio vairuotojo veiksmų, kadangi KET imperatyviai numato, kad dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.Anot apeliantės, vertinant eismo įvykio duomenų visumą, manytina, kad APA1 padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-513/2012), todėl jis turi būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį. Dviračio vairuotojas apskritai negalėjo atsirasti pėsčiųjų perėjoje važiuodamas dviračiu, todėl jeigu jis nebūtų su dviračiu įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, akivaizdu, kad eismo įvykio nebūtų kilę. Apylinkės teismas nepagrįstai akcentuoja lengvojo automobilio vairuotojos pareigas, teigiant, kad ji privalėjo matyti šaligatviu važiuojantį dviračio vairuotoją ir tikėtis, kad jis įvažiuos į perėją nenulipęs nuo dviračio ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją. Tokiu būdu teismas lengvojo automobilio vairuotojai perkelia ne tik jos pareigas, tačiau ir atsakomybę dėl dviračio vairuotojo padarytų KET pažeidimų, kas prieštarauja teismų praktikai. Visos tos pačios aplinkybės, kurias teismas nutartyje išvardino, ką lengvojo automobilio vairuotoja privalėjo daryti ir ko tikėtis, turi būti taikomos ir dviračio vairuotojui, tačiau apie tai teismas plačiau nepasisakė. Šiuo atveju APA1 taip pat turėjo visas galimybes matyti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančią transporto priemonę ir matyti jos judėjimo trajektoriją, taip pat turėjo visas galimybes sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir per ją nevažiuoti su dviračiu ir taip išvengti eismo įvykio, tačiau to nepadarė. Pėsčiųjų perėjoje nežengė nei vienas pėsčiasis, prie perėjos taip pat nebuvo nei vieno pėsčiojo, todėl šiuo atveju saugiam eismui nepriimtini veiksmai buvo atlikti būtent iš APA1 pusės, kuris šaligatviu link pėsčiųjų perėjos vairuodamas dviratį judėjo netgi didesniu greičiu nei lengvasis automobilis. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad APA1 apskritai negalėjo kirsti važiuojamosios kelio dalies dviračiu važiuojant pėsčiųjų perėja, nutartyje pasisakant tik, kad jis leistinoje vietoje (reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui) kirto važiuojamąją dalį dviračiu. Sutiktina, kad pėsčiųjų perėja yra leistina vieta kirsti važiuojamąją dalį, tačiau šiuo atveju ji buvo leistina pėsčiajam, o ne dviračiui ir jo vairuotojui. Institucijos atstovės įsitikinimu, tai, kad dviračio vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, kitaip sakant turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir jo padariniais, išplaukia iš pateikto ekspertizės akto Nr. 11-635(26)/11-904(26) išvadų. Nors automobilio vairuotojos veiksmai ekspertizės akte įvardijami kaip pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau svarbiausia yra tai, kad būtent dviračio vairuotojo veiksmai (dviračiu važiuodamas šaligatviu, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, nesumažino greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nenulipo nuo dviračio, kirto važiuojamąją dalį važiuodamas šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui) kai tai jam daryti buvo draudžiama), sukūrė lengvojo automobilio vairuotojai netikėtą, pavojingą situaciją ir buvo esminė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis bei būtinoji ir pakankama to sąlyga. APA1 į pėsčiųjų perėją staiga įvažiavo automobilio vairuotojai sankryžoje jau darant dešinio posūkio manevrą, įsirėžė į automobilio priekinės dalies šoną, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės. Tai rodo, jog būtent dviračio vairuotojo veiksmai (KET 9, 59, 64.9 punktų nesilaikymas) buvo kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Tačiau apylinkės teismas išskirtinai vertino tik automobilio vairuotojos veiksmus, dviračio vairuotojo veiksmams suteikiant aiškiai mažesnę reikšmę ir mažesnį dėmesį, nepagrįstai suteikiant jiems mažesnį pavojingumą. Teismas visiškai nevertino, kad jeigu APA1 būtų važiavęs mažesniu nei apie 17 km/h vidutiniu greičiu, o prieš pat susidūrimą mažesniu nei apie 10 km/h greičiu, eismo įvykio nebūtų kilę, nes automobilis tiesiog būtų spėjęs užbaigti manevrą. Taip pat eismo įvykio nebūtų kilę ir jei APA1 prieš pat važiuojamąją dalį būtų sustojęs ir nulipęs nuo dviračio ir nekirtęs važiuojamosios kelio dalies, nes automobilis būtų saugiai baigęs savo manevrą ir įvažiavęs į pagrindinį kelią. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad APA1 su dviračiu šaligatviu važiuoja lyg pagrindiniu keliu, jau iki eismo įvykio vietos jis vieną kartą kirto važiuojamąją kelio dalį itin nesaugiai, nei prilėtindamas savo greitį, nei įsitikindamas eismo saugumu (vaizdo įrašas „1462_1_20250117-091555-091620.mxg“ 00:00 – 00:05 sek.) ir taip važiavo iki kol įvyko eismo įvykis. Lyginant dviračio vairuotojo veiksmus ir lengvojo automobilio vairuotojos veiksmus, visgi dviračio vairuotojo veiksmai buvo pavojingesni ir labiau nepriimtini eismo saugumui ir visiškai netikėti. Bylos duomenys taip pat rodo, kad KET APA1 pažeidė ne atsitiktinai ar netyčia, o priešingai – tyčia, nes iki pat eismo įvykio jo veiksmai prieštaravo saugiam eismui.Apeliaciniame skunde APA1 atstovas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo išvada, jog APA1 , važiuodamas dviračiu šaligatviu ir artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, yra nepagrįsta. Artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, dviratininkas matė žalią šviesoforo signalą, informuojantį jį, kad perėją kirsti kaip tik yra saugu, ir neprivalėjo numatyti, kad tai padaryti sutrukdys vairuotojas, netikėtai įvažiavęs automobiliu į tą pačią perėją, nepaisydamas draudžiančio tai daryti raudono šviesoforo signalo. Šiuo atveju, net ir manydamas, kad dviratininkas ketino kirsti perėją nenulipęs nuo dviračio, t. y. atlikti neteisėtą veiksmą, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių objektyvių duomenų nutarti jį neįsitikinus, kad perėją kirsti saugu. Apie APA1 ketinimą nulipti nuo dviračio pagrįstai leidžia manyti tai, jog artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, jis akivaizdžiai sumažino greitį, kas konstatuota ir pačioje skundžiamoje nutartyje, remiantis įvykio vaizdo įrašais bei byloje esančio ekspertizės akto Nr. 1 l-635(26)/l 1-904(26) duomenimis. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių išvadų ar teiginių apie kokias nors kitas greičio sumažinimo priežastis. Bet kuriuo atveju, KET 59 punktas ir reikalauja būtent to, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalomai sumažintų greitį, ką APA1 ir padarė. Todėl akivaizdu, jog skundžiamos nutarties išvada, jog jis pažeidė KET 59 punktą yra visiškai nepagrįsta, o KET 9 punkte išdėstyti tik bendri reikalavimai eismo dalyviams. Advokato įsitikinimu, nepagrįsta ir apylinkės teismo išvada, kad kirsdamas važiuojamąją dalį važiuodamas šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, APA1 pažeidė KET 64.9 punktą. Net ir manant, kad jis ketino kirsti važiuojamąją dalį važiuodamas dviračiu minėta pėsčiųjų perėja, pirmosios instancijos teismui iš bylos duomenų turėjo būti akivaizdu, jog jis to nepadarė ir iš viso neturėjo fizinės galimybės tai padaryti. Sutinkamai su bylos duomenimis, dviračio ir automobilio kontaktas įvyko šaligatvio ir važiuojamosios dalies sandūroje, automobiliui visiškai užstojant pėsčiųjų perėją ir eliminuojant dviratininkui bet kokią galimybę į ją patekti. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina įvykio vaizdo įrašai bei minėto ekspertizės akto duomenys, pvz., šio procesinio dokumento puslapiuose 3-12, 5-12, 7-12, 9-12, 10-12 esančios fotografijos. Šiame kontekste advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų teisėje, skirtingai nuo baudžiamosios teisės, nėra pasikėsinimo sampratos. Administracinis nusižengimas arba padaromas, arba nepadaromas, todėl manymas, kad asmuo kėsinosi (rengėsi, norėjo, ketino ir t.t.) padaryti administracinį nusižengimą, tačiau jo nepadarė dėl kokių nors aplinkybių, negali būti įvertintas kaip pagrindas patraukti tokį asmenį administracinėn atsakomybėn.Atsiliepime į APA1 atstovo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas prašo APA1 skundo netenkinti. Atsiliepime atkartojama dalis institucijos viršininkės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Taip pat nurodoma, jog APA1 atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog APA1 nepažeidė KET 64.9 punkto, nes nekirto važiuojamosios kelio dalies pėsčiųjų perėja, neturėjo galimybės to padaryti, prieštarauja bylos duomenims.