- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- AS-968-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00115-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. M., G. M.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir G. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. M. ir G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. (raštas pateiktas be metaduomenų) raštą „Dėl atvykimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo, iš esmės nurodžius informaciją apie galimą kultūros paveldo objekto tvarkymo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjai informuoti, kad jie yra kviečiami atvykti į Departamento Kauno teritorinį skyrių, kur jiems bus surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 314 straipsnio 1 dalį.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Raštu, pateikia argumentus, jog jie nagrinėjamu atveju atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkymo darbus nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su galimu būsimu jų patraukimu atsakomybėn, ANK nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad Raštas vertintinas kaip dokumentas, priimtas inicijuojant pareiškėjų patraukimą administracinėn atsakomybėn, kuris tiesiogiai pasekmių pareiškėjams nesukėlė, t. y. juo nebuvo konstatuoti kultūros paveldo objekto tvarkymo pažeidimai, pareiškėjai nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas sprendė, kad Raštas vertintinas kaip tarpinis dokumentas, nesukėlęs pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl skundas dėl nesukeliančių teisinių pasekmių aktų negali būti nagrinėjamas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad skundai, susiję su sprendimais dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn ANK nustatyta tvarka paduodami bendrosios kompetencijos teismams, todėl pareiškėjų siekiamas inicijuoti ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi vertino, kad skundžiamas Raštas yra tarpinis administracinis aktas, kuris yra priimtas inicijuojant pareiškėjų patraukimą administracinėn atsakomybėn.
Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).
Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelią tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2276-520/2021).
Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).
Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.).
Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai skundžia Raštą, iš kurio turinio matyti, kad Departamento Kauno teritorinis skyrius nurodo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patikrinimo metu be suderinto projekto ir išduoto leidimo buvo nutinkuotas pastato pamatas ir įrengtos hidroizoliacinės priemonės, pakeistos rūsio lauko durys į metalines, sumūrytos lauko laiptų į rūsį pakopos ir atraminės sienutės. Todėl Departamento Kauno skyrius, pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį, prašė 2025 m. gruodžio 9 d. 13.30 val. atvykti į Departamento Kauno teritorinį skyrių Administracinių nusižengimo protokolo pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį surašymui, nes buvo pažeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinio tipinio apsaugos reglamento 35 punktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai skundžia Raštą, kuriuo yra pranešama, kad 2025 m. gruodžio 9 d. 13.30 val. atvykus į Departamento Kauno teritorinį skyrių bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei pareiškėjų prašomą panaikinti Rašto turinį, sprendžia, kad Raštas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes juo nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. toks Raštas pareiškėjams dar nesukelia teisinių pasekmių. Šiuo nagrinėjamu atveju Raštas yra laikomas tarpiniu, konstatuojamojo pobūdžio dokumentu.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. M. ir G. M. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.