Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametei nukentėjusiajai E. K., jos atstovei pagal įstatymą I. K. ir įgaliotai atstovei advokatei Sonatai Mickevičienei,

psichologei Gretai Micevienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui Arūnui Pocevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2026 m. balandžio 7 d. išregistruota iš probacijos tarnybos registro pasibaigus bausmės laikui,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, auginanti vaiką iki trejų metų, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K., J. L. ir S. T. 2025 m. vasario 22 d., apie 20 val., Alytaus m., prie (duomenys neskelbtini) namo, lauke, veikdamos bendrai, konflikto metu smurtavo prieš nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir ją mušė šiomis aplinkybėmis: S. T. sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius į galvą, S. K. sugriebusi už plaukų juos tąsė, ko pasekoje E. K. nukrito ant žemės, jai atsistojus S. K. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, po to J. L. sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir tampė už plaukų, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairio antakio išoriniame krašte, kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, smakro kairėje pusėje, kairiame dilbyje, abiejų kelių sąnarių srityse ir dešinėje blauzdoje, paviršinių odos nubrozdinimų krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio smilkinio srityje, kaklo kairėje pusėje ir apatinio žandikaulio kampo srityje.

Šiais savo veiksmais S. K., J. L. ir S. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji S. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną paskambino E. K., siūlė išsiaiškinti dėl apkalbų. Į lauką kartu išėjo su mama ir S. K. dėl saugumo. E. K. kieme pradėjo rėkti, įžeidinėti ir griebė S. T. už veido, jį apdraskė. J. L. pamatė, kad S. T. susinervino, todėl E. K. atstūmė nuo S. T. Tada išėjo kaimynė E. jų raminti. Po 10 minučių į duris su akmeniu daužė E. K. ir jos sesė A. K., dėl ko paskambino savo vyrui ir šis iškvietė policiją. Policija nuėjo pas E. K., tačiau jos mama sakė, kad ji ten negyvena. Nuo įdrėskimų kraujas nebėgo, bet liko randai. Nematė, kad kas E. K. būtų suėmęs už plaukų. E. K. buvo sužalota, nes ji prieš kelias dienas iki įvykio susimušė su sese, apie tai jai pasakojo sesių draugas A. S. Po įvykio jokių sužalojimų ant E. K. nematė. Kaimynė J. nieko negalėjo matyti, nes ji stovėjo prie laiptinės. Buvo pateikusi pareiškimą dėl sužalojimo, tačiau vėliau atsiėmė. Lauke buvo apie 10-15 minučių. Įvykio metu E. K. nebuvo nukritusi ant žemės. Su kaimyne E. santykiai nėra konfliktiški, tik pasisveikina, su kaimyne J. nebendrauja visai. Inicijavo susitaikymą, nes mama E. K. pastūmė, padarė klaidą, be to, susitaikyti liepė tyrėja. Norėjo taikytis su E. K., nes apsižodžiavo.

Kaltinamoji S. K. teisiamojo posėdžio metu sutiko atsakyti į jai užduodamus klausimus. Parodė, kad su S. T. ir J. L. išėjo į lauką. E. K. atžvilgiu smurtinių veiksmų nenaudojo, gal stumtelėjo, nes ji pirma kibo į S. T. Nematė, ar E. K. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Neprisimena, kokius veiksmus atliko J. L., S. T. jokių veiksmų neatliko. Po atstūmimo apsižodžiavo. Po įvykio S. K. paskambino vyras ir ji išėjo. Pati sužalota nebuvo. S. T. sužalojimus pamatė iš karto. Tą patį vakarą važiavo į policiją, tačiau jos neapklausė. Konfliktas vyko dėl apkalbų, šį konfliktą inicijavo E. K.

Kaltinamosios teisme duotiems parodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 22 d. buvo pas kaimynę draugę S. T., kartu buvo ir jos mama J. L. Tikslios valandos nepamena, bet buvo jau tamsu, galėjo būti tarp 21 val. - 22 val. S. T. paskambino E. K., lygtais girdėjosi ir jos sesers A. K. balsas. E. K. pradėjo keikti S. T., ką sakė nepamena. Išgirdo kaip E. K. pasakė, kad S. T. su šuniu išeitų į lauką. Jos neleido S. T. eiti vienai, nes ji yra nėščia ir kartu išėjo į lauką. E. K. laukė prie jų antros laiptinės (E. K. gyvena pirmoje laiptinėje). Joms išėjus ir priėjus prie E. K., ji puolė S. T. su nagais į veidą, jis buvo apdraskytas. Jos su J. L. pastūmė E. K., kad apsaugoti S. T. nuo E. K., tačiau smarkiai nestūmė, E. K. ant žemės nenukrito. Tarp E. K. ir S. T. joks žodinis konfliktas neįvyko, ji iš karto puolė S. T. Joms pastūmus E. K., jos grįžo atgal į S. T. namus. Prieš E. K. ji jokio fizinio smurto nenaudojo, jai už plaukų netampė ir smūgių nesudavė. J. L. ir S. T. taip pat jokių smūgių nesudavė. Ar po jų pastūmimo E. K. joms kažką sakė, nepamena. Pašalinių asmenų, kas būtų matę įvykį, nebuvo. Su E. K. niekada nėra jokių buvę konfliktų, kadangi ji yra rami mergaitė (t. 2, b. l. 171-173, 180-182). Perskaičius kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Parodė, kad po įvykio išėjo namo, ikiteisminio tyrimo metu ne taip pasakojo. Negali tiksliai pasakyti, kaip stūmė E. K. Įvykio metu alkoholio nevartojo.

Kaltinamoji J. L. teisme duoti parodymus atsisakė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 20 val. paskambino jos dukrai S. T. į mobilaus ryšio telefoną E. K. Ji pasakė, kad S. T. išeitų su šunimi, bet viena. Ji S. T. vienos neleido, todėl su dukra išėjo kartu, taip pat kartu ėjo ir S. K. Jos su E. K. susitiko prie jų laiptinės. Tarp S. T. ir E. K. įvyko žodinis konfliktas, E. K. pradėjo rėkti S. T., kad ji šito vaiko nepagimdys. E. K. griebė S. T. už veido, jį apdraskė. Ji gindama S. T. pastūmė E. K., kad kažko nepadarytų, kadangi S. T. yra nėščia. Ji liepė baigti šiuos barnius, jai pasirodė, kad E. K. buvo išgėrusi. E. K. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuo visas konfliktas ir pasibaigė. Nei S. K., nei S. T., nei ji prieš E. K. nesmurtavo, jokių smūgių jos nesudavė. Su šia šeima pastoviai vyksta ginčai, būna, kad jas keikia necenzūriniais žodžiais. Pašalinių asmenų, kaip vyko konfliktas su E. K., lauke nebuvo, ji nematė (t. 2, b. l. 74-77, 83-84).

Nepilnametė nukentėjusioji E. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš įvykį nebuvo sužalota. Įvykio metu J. L. jai trenkė vieną smūgį į galvos sritį ir griebė už plaukų. J. L. už plaukų tampė pačioje pabaigoje. S. K. trenkė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, griebė už plaukų tampydama, dėl ko parkrito ant žemės. Kai atsistojo, S. K. dar kartė trenkė į galvos sritį. S. T. sudavė du smūgius į galvą. Po antro karto kai S. T. trenkė, matė, kad ji yra įsiplieskusi, todėl stumtelėjo ją ranka į krūtinės sritį. Kai su mama I. K. atvyko rašyti pareiškimo, ji kartu dalyvavo apklausoje, pildė jos paaiškinimus. Mama daug nematė, tik matė, kai ją už plaukų tampė J. L. Policijos įvykio dieną nekvietė, nes nenorėjo. Mamai ir sesei kitą rytą papasakojo visus jos atžvilgiu atliktus veiksmus. A. S. pažįsta, su juo susipažino vasaros pradžioje. Šiuo metu su juo nebendrauja, nes ji pradėjo jo šalintis, buvo iškviesta policija, todėl jis gali ant jos pykti. Su seserimi sutaria gerai. Dėl šio įvykio jaučiasi nemaloniai, kaltinamosios yra kaimynės.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti nukentėjusiosios 2025 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja, nukentėjusioji parodė, kad ją sužalojo S., J. ir S. V. Ji paskambino S., pasiūlė išvesti šunis ir pasikalbėti. Susitiko kieme prie S. laiptinės. S. buvo su J. ir S. S. pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais. Nespėjo nieko pasakyti, padaryti ir S. jai trenkė. S. norėjo trenkti antrą kartą, tačiau nukentėjusioji sugriebė jos ranką. Pataikė į dešinį skruostą iš delno. Tuomet S. gal pasirodė, kad ji S. trenkė kažkaip ir S. pradėjo rėkti, kad ji prieš nėščią moterį šokinėja. S. jai griebė už plaukų ir tampė. Tada ji nukrito, nes buvo ledas. Atsistojo iš ten ir gal po penkių sekundžių priėjo J. Kai tampė už plaukų, jautė fizinį skausmą. Kai S. trenkė per veidą, jai skaudėjo. Ji labai stipriai trenkė. J. trenkė pora kartų iš delno. Ji pataikė į kairės pusės smilkinį. Tada jautė skausmą, atrodė lyg suzvimbė kažkas. Paskui S. pradėjo sakyti, kad ji jos mamą muša. Tada vėl S. jai trenkė iš delno, tik neatsimena į kurią vietą. Vėl pradėjo visokiais žodžiais vadinti, tada nukentėjusiosios mama ir išsivedė ją. Ji tuo metu bandė apsiginti, užsidengti. Viena nieko negalėjo padaryti, nes jos trys suaugusios moterys. Ji rėkė, kad jos paleistų, liautųsi, bet neklausė. Kai kitą rytą atsikėlė, veidą skaudėjo. Į mokyklą nėjo, nuėjo tik po keturių dienų. Mokytojos ir direktorė klausinėjo, nes visas veidas mėlynas. Mama liepė paleisti, pasakė ką jūs darote, mušate vaiką. Viena kaimynė matė kaip tampė irgi liepė paleisti vaiką, galvojo, kad plaukų neliks ant šaknų. Po šito įvykio yra baimė išeiti kažkur susitikti, išvesti šunį, šiukšles išnešti. Kai atėjo mama jau viskas buvo pasibaigę, buvo nukentėjusioji, jos visos trys ir viena kaimynė, kuri iš rūsio atėjo. Mama negalėjo matyti kažkokių smūgių. Kaimynė matė kai tampė už plaukų, galvojo, kad plaukų nei vieno neliks. Po įvykio mėlynės buvo ant abejų kelių, ant kairės alkūnės, ant kairės pusės smakro, tada ant kairės pusės akies. Buvo dar lyg ant dešinės pusės antakio ir dar kažkas buvo. Po įvykio buvo šokas, kelias dienas vartojo valerijoną, tepėsi tepalu nuo kraujosruvų. Tos moterys jos neatsiprašė, jos paskambino kitą dieną mamai ir sakė, kad parašė pareiškimą ir atsiėmė, atsiimkit ir jūs, ir baigiam (t. 1, b. l. 66-68).

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. K. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad įvykio dieną apie 20 val. grįžo iš darbo. Dukra E. K. šnekėjo telefonu su S. T., barėsi. Dukra sakė, kad S. T. vėl ją šmeižia. E. K. paskambino S. T., pakvietė su šunimis kartu pasivaikščioti, išsiaiškinti. S. T. pasiūlė ateiti be šuns prie jos laiptinės. E. K. išėjo, namuose paliko telefoną. Praėjus 15 minučių dukra negrįžo, todėl liudytoja išėjo prie S. T. laiptinės. Kieme matė kaimynę E., J., S. ir E. Buvo baisus triukšmas. Kaimynė E. sakė visoms skirstytis. Muštynių nematė, visos stovėjo atsitraukusios viena nuo kitos. Einant namo, E. K. pasakė, kad ją sumušė, matė, kad jos plaukai ištaršyti, veidas sumuštas, bet mėlynės atsirado tik kitą dieną. E. K. pasakojo, kad nuėjo prie S. T. laiptinės, ten išėjo J. L., S. T. ir S. K.. Aiškinosi apie paskalas. S. T. bandė „užkirsti“ E., bet E. pagavo S. T. ranką. Tada S. trenkė E., J. griebė už plaukų, o po to E. K. nesusigaudė, kuri kada kirto. Žino, kad S. kirto ir S. kirto, bet eilės tvarkos nurodyti negali. Taip pat E. K. tąsė už plaukų, ji buvo nukritusi ant žemės. E. K. buvo suduoti smūgiai į veidą, į galvos sritį. Už plaukų daugiausia tampė J. L., ji taip pat sudavė smūgius. Dukrai buvo suduoti 4-5 smūgiai, ji buvo nukritusi ant žemės. Dukrai buvo ištinusi nosies nugarėlė, pamėlynavusi, po dešine akimi ir smilkinio dešinėje buvo apdraskymas, dešiniame šone nubrozdinimai. Sužalojimai buvo matomi apie porą savaičių. E. K. nėjo į mokyklą tris dienas, vėliau turėjo dalyvauti šokių konkurse. Dukra jautė stresą, iš jos klasiokai šaipėsi. Dar dabar šį įvykį prisimena. Po įvykio bendravo su S. T., ji atsiprašė dukros, sakė, kad nupirks tepalo. Liudytoja sakė bendrauti su dukra. Po šio pokalbio S. T. rašė žinutę, kad atsiprašo, kad gailisi šio poelgio. Po kelių dienų kaimynė J. taip pat sakė, kad matė, kaip mušė E. K. Tą patį vakarą buvo atvykę policijos pareigūnai, sakė, kad E. K. pavogė durų kilimėlį, tačiau liudytoja nurodė, kad E. K. miega ir policija išvažiavo. E. K. su sese viena kitos sužalojusios nebuvo.

Liudytojos parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 23 d. I. K. parodė, kad dukra ruošėsi išvesti šunį pavedžioti. Telefonu paskambino S. V. (dabartinė pavardė T.), kad pasikalbėtų dėl nesutarimų. S. T. dukrai pasakė, kad užliptų pas ją ir išeitų be šuns. Dukra kieme pamatė S. T., J. L. ir S. Kai dukra priėjo prie moterų, prasidėjo žodinis konfliktas. Tęsiantis konfliktui, S. T. du kartu iš dešinės rankos trenkė į kairės pusės skruostą. Dukra bandė gintis, todėl S. K. dukrą suėmė už plaukų, pradėjo ją tampyti, dėl ko ji krito ant ledo. Po kritimo atsikėlė ir S. kaire ranka į kairės pusės smilkinio sritį vieną kartą trenkė E. K. Tada J. L. du kartus dešine ranka trenkė į dešinės pusės skruostą. Pro šalį ėjo kaimynė E. B., tačiau nematė, kaip minėtos moterys smurtavo. Matė tik jau po suduotų smūgių, kai visos buvo ją apstoję. Kai kaimynė priėjo, konfliktas pasibaigė, dukra grįžo į namus ir viską papasakojo (1 t., b. l. 1-4). Papildomos apklausos metu 2025 m. rugpjūčio 7 d. liudytoja I. K. parodė, kad išėjus E. K. į lauką, po 10-15 minučių jai skambino, tačiau telefoną ji buvo palikusi namuose, todėl nuėjo į lauką pažiūrėti, kur ji. Prie laiptinės išgirdo barnį. Matė, kad E. K. apsiverkusi. Parėjus į namus, E. K. pasakojo, kad jai skauda visą veidą, matėsi, kad jis yra patinęs. E. K. pasakojo, kad jai pirmiausia kirto S. T. į veidą, antrą kartą S. T. ranką E. K. sulaikė. Tuomet S. K. griebė E. K. už plaukų, dėl ko ji krito ant ledo. S. K. taip pat sudavė per veidą. J. L. taip pat kelis kartus trenkė į veidą (1 t., b. l. 161-163). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. K. juos patvirtino, paaiškino, kad pasakojo, ką jai sakė dukra. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes, dabar praėjo ne mažai laiko.

Liudytoja E. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu buvo namuose, kuomet išgirdo triukšmą. Ji gyvena pirmame aukšte. Pažiūrėjusi per langą, pamatė šešėlį. Po kiek laiko triukšmas pasikartojo. Pažiūrėjusi per langą matė, kad trys moteris kažką mušė. Išėjusi į lauką pamatė J., S. ir S., jos mušė E. S. pasivedė į laiptinę, nes ji laukėsi. Tuomet atėjo I. K. J. L. dar kiek patriukšmavo ir visi išsiskirstė. Jai išėjus į kiemą, S. jau buvo nuėjusi toliau. Nepasakys, kokius veiksmus atliko mušdamos, tačiau matė, kad visos trys puola E., o ji gynėsi, matė kad kažkas su rankom vyksta. E. gynėsi iškėlusi rankas, mušė rankomis, į kur pataikė nematė. Matė, kad E. veidas buvo apdraskytas, S. sužalojimų nematė. Konfliktas tęsėsi ir laiptinėje.

Liudytojos parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 22 d. vakare išgirdo triukšmą. Atsidarė roletus ir pamatė, kad kažkas lauke mušasi, triukšmauja. Tiksliai nepasakys kas mušėsi, tik pamatė, kad dvi moterys, kaip tiksliai mušėsi negali atsakyti, bet jos buvo susiėmę viena su kita. Ji pažiūrėjo ir nepagalvojo nieko blogo ir vėl nuėjo žiūrėti filmo. Išgirdo dar didesnį triukšmą, spiegimus. Ji vėl roletą atitraukė ir pamatė, kad jos jau yra keturios moterys, trys moterys puola vieną moterį. Smūgių ji nematė, kadangi iš kartos bėgo pro duris jų išskirti. Jai išėjus į lauką stovėjo J. kaimynė prie laiptinės, o tarp automobilių stovėjo ir mušėsi keturios moterys. Ji jas visas pažino tai buvo E. K., S., J. ir S. pavardžių nepasakys. Kadangi viskas įvyko greitai, todėl išskirti kur buvo suduoti smūgiai E. ji nematė, bet jos ją puolė trise, E. irgi gynėsi. Viskas vyko akimirksniu. Ji sakė, ką jūs darot, kodėl puolat vieną mergaitę, tačiau jos nereagavo, ji patraukė tik S., kadangi ji buvo nėščia liepė jai eiti namo. S. jai tik išėjus iš buto į lauką pasišalino. Ji pati matė, kad E. veidas buvo sužalotas, matėsi apdraskymai, susivėlę plaukai, buvo išsigandusi. Dėl ko įvyko visas konfliktas tarp šių moterų ji nepasakys, nes nežino. Smūgių ji nematė, kadangi ne visą įvykį matė, tik matė, kad visos trys moterys puolė E. ir kad E. veidas buvo sužalotas (t. 1, b. l. 157-160). Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Liudytoja J. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ėjo iš rūsio į namus ir išgirdo triukšmą. Matė, kad lauke mušasi. Moteris paėmusi mergaitei už plaukų sugriebė. Sakė, kad paleistų, bet jos nepaleido. Nenorėjo lysti į konfliktą, todėl nuėjo į laiptinę. Matė, kad J. L. buvo suėmusi už plaukų, abiem rankomis įsikibusi. S. ir S. tik žiūrėjo. Ji į laiptinę pasikvietė S. Matė, kad buvo atėjusi ir kaimynė E., ji su S. kalbėjosi laiptinėje. Nematė sužalojimų ant S.

Liudytojos parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad buvo namo rūsyje. Iš rūsio pasiėmė reikalingus daiktus ir ėjo namo. Lauke išgirdo moteriškus balsus, triukšmą. Kažką šnekėjo, tačiau ji neįsidėmėjo. Pamatė, kad lauke prie laiptinės stovi S., S., J. ir E., matė tą momentą kaip J. tampė E. už plaukų daug kartų vis paleisdama plaukus ir vėl suimdama. Ji J. pasakė, ką tu darai, paleisk mergaitę, nemušk, tačiau J. į jos šiuos žodžius nereagavo. Kad būtų sudavę smūgius E. ji nematė. S. ir S. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kažką šnekėjo, tačiau ji neprisimena. Ji pasakė, kad baigtų J., tačiau jai nesureagavus ji tiesiog nuėjo namo, nenorėjo kištis. Ar S. su S. ir J. sudavė smūgius E. ji nematė, kadangi nežino kiek jau laiko truko jų konfliktas iki jai ateinant. Matėsi, kad E. norėjo ištrūkti nuo J. Ar E. buvo su sužalojimais ji nematė, kadangi buvo tamsu ir ji pati nebuvo arti priėjusi, stovėjo toliau nuo jų. Matė, kad prie jų priėjo ir kita kaimynė E. B., tačiau ji jau atėjo po konflikto, J. jau buvo paleidusi E. (t. 1, b. l. 151-155). Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytoja A. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sesė pasekė, jog išeis į lauką pasikalbėti su S. T. Po 10-15 minučių mamą E. K. parsivedė verkiančią. Sesė sakė, kad ją puolė, tampė už plaukų. Kitą dieną matė smakro dalyje, ant rankų ir kojų mėlynes. Sesė pasakojo, kad S. T. sudavė, S. laikė, o J. už plaukų tampė. Sesė taip pat sakė, kad buvo parkritusi ant žemės, nes buvo slidu. Į lauką sesė išėjo sveika. Su sese nesimuša, įvykio dieną susipykusios nebuvo.

Liudytojos parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad sesuo E. susiskambino su kaimyne S. ir pasiūlė pavedžioti šunis. E. išėjo iš namų, ji norėjo eiti kartu, tačiau E. jai neleido eiti kartu. Kadangi E. ilgai negrįžo, mama išėjo į lauką, ji liko namuose. Neužilgo mama su E. grįžo iš lauko. E. buvo apsiverkusi, matėsi ant veido sužalojimai, taip pat E. parodė, kad ir ant kojos yra sužalojimas, E. buvo išsigandusi. Daugiau sužalojimų nepamena, nes praėjo po įvykio daug laiko. E. papasakojo, kad jos atėjo trise: S., S. ir S. mama J. S. sudavė smūgius E. per veidą, J. irgi sudavė smūgius per veidą, o S. laikė, dar E. pasakė, kad griuvo, nes buvo slidu, tačiau kaip griuvo ji nežino, daugiau detalių pas E. neklausinėjo, todėl nežino, kuri kiek smūgių sudavė E. E. jai pasakė, kad viskas įvyko dėl apkalbėjimų. E. taip pat pasakė, kad įvykio pabaigą matė kažkuri kaimynė, tačiau kuri, ji nežino. Kitą dieną E. dar labiau išryškėjo sužalojimai ant veido, matėsi kraujosruvos, tiksliai nepasakys kuriose vietose, tačiau ties antakiu, ties žandikauliu prie kaklo, skruosto buvo nubrozdinimas (t. 1, b. l. 167-170). Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad E. K. pažįsta nuo 2025 m. rugpjūčio vidurio, bendravo iki spalio 11 d., iki šiol susirašo. Su E. K. kalbėjo apie jos konfliktą vieną kartą. Su E. važiavo pas jį, pradėjo kalbėti apie pinigus. E. pasakojo, kad kaimynė skolinga 2000 Eur, kad ji yra parašiusi pareiškimą ant kaimynių. E. pasakojo, kad turėjo konfliktą, kad išėjo į lauką aiškintis, susipyko ir ją taip sunervino, kad susirado akmenį ir ėjo S. duris daužyti. Daužydama duris išgirdo, kad atvažiuoja policija, todėl pasislėpė pas kaimynus, vėliau išėjo į mišką. Paaiškino, kad į policiją nesikreipė, nes buvo išgėrusi. Dieną prieš įvykį turėjo konfliktą su sese ir sesė ją sumušė. Suprato, kad buvo suduota į veido sritį, už plaukų tampėsi, bet konkrečiai nedetalizavo. Apie konfliktą šnekėjo rugsėjo viduryje. Su S. susipažino žiemą. Išgirdo, kad byla tęsiasi ir jautė pareigą pasakyti tiesą. Su S. vieną kartą bendravo telefonu ir paskui buvo nuėję pas jos teisininką. Sužalojimų ant E. nematė. Ant E. jokių piktumų neturi.

Ekspertas Leonas Urbonavičius, apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl E. K. nustatytų sužalojimų, patvirtino savo specialisto išvadą. Paaiškino, kad nukentėjusioji buvo atvykusi apžiūrai, be to, rėmėsi ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai atitiko užduotyje nurodytą laiką. Kraujosruvos spalva priklauso nuo individualių asmens savybių. Šiuo konkrečiu atveju kraujosruvų spalva atitiko tas kelias dienas. Vienos dienos ar valandų skirtumo neįmanoma nustatyti. Vienos ar dviejų dienų kraujosruvos faktiškai nesikeičia.

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2025 m. vasario 23 d., dienos metu, į Alytaus apskrities VPK buvo atvykusios A. K. ir E. K. A. K. paaiškino, kad 2025 m. vasario 22 d. jos sesę E. K. užpuolė trys kaimynės ir sumušė, nori rašyti pareiškimą. A. K. buvo paaiškinta, kad ji nėra sesers įstatyminis atstovas, todėl turėtų kreiptis vienas iš tėvų arba iš vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų. A. K. paaiškino, kad jos mama darbą baigia 19 val., tuomet atvyks parašyti pareiškimą. Taip pat buvo informuota apie galimybę parašyti pareiškimą per e.policija.lt, paskambinti bendruoju pagalbos Nr. 112 ir išsikvieti policijos pareigūnus. E. K. medikų pagalbos nereikėjo. 2025 m. vasario 23 d., 14 val. 17 min. gautas pranešimas, kad vakar pranešėjo dukrą, kuriai 16 m., sumušė kaimynė, teigia, kad policija pasakė šiandien atvykti į komisariatą parašyti pareiškimą. Šiandien mergaitei nuvykus, niekas durų neatidarė. Nori parašyti pareiškimą. Pranešėjas agresyviai nusiteikęs, šaukia, laukia. Nuvykus pas pranešėją A. K., jam nustatytas 2,37 promilės neblaivumas. Vyriškis paaiškino pareigūnams įvykusio įvykio aplinkybes, dėl kurių nukentėjo jo dukra E. K. A. K. ir E. K. kartu su pareigūnais atvyko į Alytaus apskrities VPK, kur į vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai. Atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai pabendravo su merginos tėvu, jam paaiškino, kad pagal įstatymą sesuo A. K. negali rašyti pareiškimo. Vyriškis suprato. Netrukus į komisariatą atvyko E. K. motina I. K., kuri parašė pareiškimą dėl dukters sužalojimų (t. 1, b. l. 13-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta esanti Alytaus m. prie (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33-38).

Apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas nešiojamų vaizdo registratorių įrašas. Vaizdo įrašo trukmė yra 3 min. 43 sek. Užfiksuota, kad lauke kalbasi policijos pareigūnas ir nukentėjusioji nepilnametė E. K. E. K.: "išėjau čia pamačiau, kad nieko nėra, žiūriu kad laukia S. su mama. Pradėjo ji mane daužyti per galvą, paskui S. išėjo". Policijos pareigūnas: "tavo draugės kaimynės". E. K.: "ne draugės, tiesiog kaimynės". Policijos pareigūnas: "kaimynės". E. K.: "trenkė du kartus". Policijos pareigūnas: "viena mergina du kartus trenkė, kita". E. K.: "jo, S. sako ką tu čia prieš nėščias šoksi, aš net nespėjau nieko pasakyt, S. mane čiupo va dar šitoj vietoj ant ledo". Policijos pareigūnas: "tai čia pargriovė, trys žmonės tau sudavė mažiausia šešis smūgius". E. K.: "čia matosi". Policijos pareigūnas: "jo matau". E. K.: "čia, kelienį" (t. 1, b. l. 39-41).

Alytaus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kad E. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairio antakio išoriniame krašte, kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, smakro kairėje pusėje, kairiame dilbyje, abiejų kelių sąnarių srityse ir dešinėje blauzdoje, paviršinių odos nubrozdinimų krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio smilkinio srityje, kaklo kairėje pusėje ir apatinio žandikaulio kampo srityje (t. 1, b. l. 82)

Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su E. K. bendrauta 2025 m. vasario 23 d., 15:47 val. Nepilnametė sėdėjo nuliūdusi, susijaudinusi, matėsi įtampos, streso ženklai. Ji bendravo noriai, pasakojo, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 20 val. paskambino kaimynei S. iš gretimos laiptinės ir pasakė, kad norėtų su ja pasikalbėti. Kadangi abi turi augintinius, tai tuo pačiu juos norėjo pavedžioti lauke. E. nurodė, kad S. turėjo ateiti viena, tačiau atėjo su motina S. Nepilnametė sakė, kad S. laukiasi kūdikio, tačiau būdama nėščia nevengia vartoti alkoholio, galimai yra vartojami ir narkotikai. E. sakė, kad ji ir vakar atrodė keistai, ji įtaria, kad galimai buvo apsvaigusi, antraip nebūtų puolusi muštis. E. pasakojo, kad susitiko prie laiptinės. Nepilnametė nurodė, kad S. motina S. jai trenkė du kartus iš delno į veidą. S. pasirodė, kad nepilnametė E. pirma sudavė minėtus smūgius jos motinai S., tada S. puolė ant nepilnametės E., jai suėmė už plaukų, pradėjo tempti plaukus ir bandė pargriauti ant apledėjusios žemės. E. teigė, kad vos išsilaikė ir nepargriuvo. Ji sakė, kad tada pastūmė S., kad ji atsitrauktų nuo jos. Netrukus atėjo nepilnametės E. mama I. K. ir su dukra sugrįžo į namus. Konfliktas pasibaigė. E. nurodė, kad vakar jai nekilo mintis kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau kartu su tėvu nuvyko šiandien parašyti pareiškimą dėl sumušimo. E. pasakojo, kad nuo stipraus plaukų suėmimo, ryte jai skaudėjo galvą, jai atrodė tarsi dalis plaukų būtų išrauta. Ant nepilnametės veido kairėje pusėje ties smilkiniu matyti įbrėžimas, kairės akies voko patinimas. Ji parodė ranką, ant kurios matėsi nago įbrėžimas. Nepilnametei rytoj numatyta medicininė ekspertizė dėl patirtų sužalojimų. E. sakė, kad anksčiau su S. gerai sutarė, bendraudavo, susitikdavo kieme, kartu leisdavo laiką, o dabar prasidėjo nesutarimai (tikslios nesutarimų priežasties neįvardijo nei pati nepilnametė). Ji sakė, kad dabar vengia susitikimų su S. Tai pirmas kartas, kai kaimynės prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Nepilnametė pasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Rytoj į mokyklą planuoja eiti, nes yra numatytos repeticijos, kurių nenori praleisti. Ji sakė, kad jaučiasi pakankamai gerai, dabar jau nejaučia galvos skausmo, skausmas nurimo (t. 1, b. l. 107-127).

Liudytoja I. K. pateikė susirašinėjimą su S. T., kurio metu S. T. teigia, kad jos gailisi dėl to ką padarė, kviečia taikytis, prašo E. kontaktų (t. 1, b. l. 132-138).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. vasario 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal 2025 m. vasario 22 d. S. T. pareiškimą (1 t., b. l. 141-145).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį pagal 2025 m. spalio 20 d. I. K. pareiškimą (4 t., b. l. 8-11).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų S. T., J. L. ir S. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamųjų gynėjai baigiamųjų kalbų metu analizavo kaltinamosioms inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, rašytinę bylos medžiagą), teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad S. T., J. L. ir S. K. pareikštas patikslintas kaltinamas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo E. K. pasitvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji S. T. parodymus duoti atsisakė, apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė. Atitinkamai J. L. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Kaltinamųjų teigimu, smurto nukentėjusiosios atžvilgiu jos nenaudojo, E. K. nesužalojo, o nukentėjusioji buvo sužalota kitomis aplinkybėmis dar iki analizuojamo įvykio. Nukentėjusioji buvo konflikto iniciatorė, pirma puolė S. T. ir apdraskė jai veidą, dėl ko J. L. ir S. K. nukentėjusiąją atstūmė nuo S. T. Teismas tokias kaltinamųjų versijas vertina kaip pastarųjų gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jas paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad kaltinamosios ar jų gynėjai skirtinai vertina byloje surinktas faktines aplinkybes, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, kaltinamoji S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, versiją, kad E. K. buvo sumušta dar prieš įvykį iškėlė tik 2026 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, detalėse nesutampa. Antai S. T. teisme nurodė, kad tarp jos ir E. K. vyko žodinis konfliktas, o po jo nukentėjusioji griebė jai už veido, tuo tarpu S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jokio žodinio konflikto tarp jų nebuvo ir E. K. iš karto puolė S. T. Kaltinamosios taip pat neigė prieš E. K. naudojusios fizinį smurtą, tačiau S. K. pripažino bent jau stūmusi nukentėjusiąją, nors negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip tai vyko. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamosios teigė, jog įvykio nematė jokie pašaliniai asmenys, nors byloje yra priešingi liudytojų parodymai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų parodymai yra orientuoti į savo procesinės padėties palengvinimą, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais, kaip patikimu įrodymų šaltiniu, vadovautis nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji E. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nustatyti sužalojimai buvo sukelti kaltinamųjų S. T., S. K. ir J. L. smurtiniais veiksmais, visos kaltinamosios prieš ją naudojo fizinį smurtą. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė E. K. parodė, kad kieme išėjus pasikalbėti S. T. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir trenkė jai į dešinį skruostą iš delno. S. T. norėjo trenkti antrą kartą, tačiau nukentėjusioji sugriebė jos ranką. Tuomet S. K. pradėjo rėkti, kad nukentėjusioji šokinėja prieš nėščią moterį ir griebė už plaukų, tampė, nukentėjusioji nukrito ant ledo. Atsistojus prie jos priėjo J. L., trenkė porą kartų iš delno, pataikė į kairės pusės smilkinį. S. T. pasakė, kad nukentėjusioji muša jos mamą, tada vėl trenkė iš delno, neprisimena, į kurią vietą pataikė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad įvykio metu J. L. jai trenkė vieną smūgį į galvos sritį ir griebė už plaukų. J. L. už plaukų tampė pačioje pabaigoje. S. K. trenkė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, griebė už plaukų tampydama, dėl ko parkrito ant žemės. Kai atsistojo, S. K. dar kartė trenkė į galvos sritį. S. T. sudavė du smūgius į galvą. Laikytina, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos surinkti duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu, o parodymuose egzistuojantys neatitikimai laikyti neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad nukentėjusioji pirmą kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta 2025 m. balandžio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po įvykio, todėl praėjęs laiko tarpas galėjo apsunkinti intensyvaus konflikto detalių įsidėmėjimą. Neatmestina galimybė, kad nepilnametės apklausos neišsamumą (minėtoje apklausoje nukentėjusioji nenurodė apie tai, kad J. L. jai tampė už plaukų) galėjo lemti tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusiosios laisvas pasakojimas buvo pertraukiamas (06:38), užduodant tikslinančius klausimus, vėliau negrįžtant prie laisvo pasakojimo tolimesnės eigos. Tuo labiau, kad nukentėjusios atžvilgiu smurtavo trys asmenys, konfliktas buvo intensyvus ir tęsėsi kurį laiką, kaltinamosios viena po kitos atliko smurtinius veiksmus, nukentėjusioji įvykio metu stengėsi gintis, todėl normalu, kad nepilnametė nukentėjusioji negalėjo tiksliai prisiminti visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų ir jų eigos.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu duotus nukentėjusiosios paaiškinimus dėl konflikto eigos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kadangi nukentėjusioji įvykio metu buvo nepilnametė, pareiškimą dėl nepilnametės atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pateikė jos motina I. K. 2025 m. vasario 23 d. policijos komisariate apklausta I. K. parodė, kad žodinio konflikto metu S. V. du kartus iš dešinės rankos trenkė į kairės pusės skruostą, dukra bandė gintis, todėl S. K. dukrai suėmė už plaukų ir pradėjo ją tampyti, ko pasekoje E. K. krito ant slidaus ledo. Po kritimo atsikėlė ir priėjusi S. K. trenkė kaire ranka į kairės pusės smilkinį. Tada ir J. L. du kartus dešinė ranka trenkė į dešinės pusės skruostą. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausta E. K. patvirtino, kad pareiškimo teikimo metu ji kartu su įstatymine atstove I. K. dalyvavo teikiant pareiškimą, tikslino mamos nurodytas aplinkybes. Kitą dieną po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams E. K. taip pat nurodė, kad „S. trenkė du kartus“, paskui S. K. sakė „ką tu čia prieš nėščią šoksi“ ir „čiupo va dar šitoj vietoj ant ledo“, rodo sužalojimus, kurie vaizdo įraše neužfiksuoti, tačiau pareigūnas patvirtina, kad juos mato.

Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp nukentėjusios ir S. T. šeimų praeityje buvo susiklostę nesutarimai, jos gyvena šalia esančiose laiptinėse, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį kaltinamąsias apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimų padarymu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji tiek mokymo įstaigos, tiek pačių kaltinamųjų yra charakterizuojama teigiamai, jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų siekusi jas apkalbėti kaltinamosios nenurodė ir teisme.

Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinamųjų S. T., S. K. ir J. L. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis, teismo vertinimu, patvirtina ir liudytojų J. V. ir E. B. parodymai dėl dalies konflikto aplinkybių. Teismas konstatuoja, kad liudytojų E. B. ir J. V. parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs ir tarpusavyje iš esmės suderinami dėl esminių bylos aplinkybių. Abi liudytojos patvirtino, jog įvykio vietoje dalyvavo kaltinamosios J. L., S. T. ir S. K., o konfliktas buvo nukreiptas prieš E. K. E. B. aiškiai nurodė mačiusi, kad trys moterys puolė E., o ši gynėsi, taip pat pastebėjo nukentėjusiosios veido sužalojimus, matė, kad E. K. buvo susivėlusi. J. V. patvirtino mačiusi, kaip J. L. tampė E. už plaukų, o kitos kaltinamosios buvo šalia konflikto vietos. Nors liudytojų parodymuose yra tam tikrų netikslumų dėl atskirų veiksmų intensyvumo, smūgių skaičiaus ar tikslios įvykių sekos, tokie skirtumai vertintini kaip natūralūs, kylantys dėl staigaus ir trumpai trukusio konflikto bei skirtingų stebėjimo galimybių. Šie netikslumai nepaneigia pagrindinės aplinkybės, kad kaltinamosios veikė prieš nukentėjusiąją ir jų veiksmai patvirtina kaltinamųjų kaltę padarius joms inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytos liudytojos parodymus davė įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, visų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie objektyvūs ir atitinka bylos aplinkybes, jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojos galėtų apkalbėti kaltinamąsias, nenurodė ir pačios kaltinamosios.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti nagrinėjimo įvykio metu. Be pačios nukentėjusiosios nuoseklių paaiškinimų, kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir nukentėjusios patirtų sužalojimų priežastinį ryšį taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairio antakio išoriniame krašte, kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, smakro kairėje pusėje, kairiame dilbyje, abiejų kelių sąnarių srityse ir dešinėje blauzdoje, paviršiniai odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio smilkinio srityje, kaklo kairėje pusėje ir apatinio žandikaulio kampo srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasekoje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas savo išvadą patvirtino, parodė, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją nustatyti sužalojimai atitiko užduotyje nurodytas aplinkybes ir laiką. Gynyba baigiamųjų kalbų metu kėlė klausimą dėl specialisto išvadoje konstatuotų išvadų patikimumo, pažymėjo, kad specialistui pateikti klausimai buvo suformuluoti remiantis nukentėjusiosios nurodyta įvykiu eiga, be to, liudytojas A. S. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sužalota kitomis aplinkybėmis, t. y. dieną prieš analizuojamą įvykį muštynių su sese metu. Su tokiais gynybos teiginiais teismas nesutinka. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad specialistas pateikdamas išvadą nagrinėjamoje byloje rėmėsi ne tik suformuluota užduotimi, bet ir tiesioginės nukentėjusiosios apžiūros metu gautais duomenimis, kurie atitiko jos paaiškinimus. Specialistas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatavo, kad sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu specialistas savo išvadą patvirtino. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų laiką ir atsiradimo aplinkybės atitinka ir šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai, patvirtinantys konflikto eigą ir nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, jie atitinka nukentėjusiosios ir liudytojų nurodomas sužalojimų vietas. Nors gynyba teisme kėlė versiją, kad nukentėjusioji galimai buvo sužalota kitu metu, iki konflikto su kaltinamosiomis, tačiau jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokias prielaidas, byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad nukentėjusioji jam minėjo, kad ją sužalojo sesė, tačiau pažymėtina, kad, kaip nurodė pats liudytojas, su nukentėjusiąja jis pradėjo bendrauti 2025 m. rugpjūčio mėnesį, praėjus 6 mėnesiams po įvykio, todėl negalėjo matyti nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Be to, sutiktina, kad liudytojo parodymus galėjo įtakoti ir jo bei nukentėjusiosios E. K. asmeniniai santykiai. Pažymėtina, kad apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. T. teigė, jog jai žinoma, kad E. K. su sese konfliktavo kelios dienos iki įvykio, tuo tarpu liudytojas A. S. aiškino, jog konfliktas įvyko dieną prieš įvykį. Tokiu būdu, remtis vien liudytojo A. S. parodymais, kaip patikimais įrodymais apie tai, kad E. K. buvo sužalota iki analizuojamo įvykio, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ir pačios kaltinamosios negalėjo nurodyti, ar matė, jog ant nukentėjusiosios kūno diena buvo kokių nors sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra S. T., J. L. ir S. K. smurtinių veiksmų padariniai, todėl konstatuotina, kad jos padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Sutiktina, kad dėl padaryto sužalojimo nepilnametė E. K. ar jos tėvai iš karto į ikiteisminio tyrimo įstaiga nesikreipė, tačiau vien tik šios aplinkybės kaltinamųjų kaltės nešalina. Pažymėtina, kad įstatyme nėra numatytas terminas per kiek laiko nukentėjusysis turi kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir jos mama paaiškino, kad po įvykio nepilnametė jautėsi blogai, nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais, todėl, priešingai nei nurodo kaltinamosios ir jų gynėjai, šios aplinkybės labiau patvirtina tą faktą, kad nukentėjusioji išties buvo susijaudinusi, jautė stresą, dėl ko pasirinko tą pačią dieną į ikiteisminio tyrimo instituciją nesikreipti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir pačios kaltinamosios neneigia, kad įvykio dieną su nukentėjusiąja susitiko kaltinime nurodytoje vietoje, konfliktavo, jos atžvilgiu atliko tam tikrus smurtinio pobūdžio veiksmus, t. y. tiek J. L., tiek S. K. teigė, kad E. K. atstūmė nuo S. T., tačiau taip pasielgė, kad E. K. nieko jai nepadarytų, nes tuo metu S. T. laukėsi. Pažymėtina, kad pagal 2025 m. vasario 22 d. S. T. pareiškimą dėl jos sužalojimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant jokių objektyvių duomenų, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 141-146). Be to, iš karto po konflikto su kaltinamąja S. T. bendravusios liudytojos J. V. ir E. B. taip pat nenurodė, kad S. T. veidas būtų buvęs sužalotas, nors pastaroji tvirtino, kad matėsi randai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog kaltinamųjų versija, kad nukentėjusioji E. K. pirma puolė kaltinamąją S. T., ją sužalojo, dėl ko S. T. kitos kaltinamosios E. K. atstūmė, nepasitvirtino.

Teismo įsitikinimą, kad būtent kaltinamosios inicijavo smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu sustiprina ir kaltinamosios S. T. siųsti trumpieji pranešimai. 2025 m. vasario 26 d. S. T. trumpąja žinute kreipėsi į nukentėjusiosios motiną. S. T. prašė susiekti su nukentėjusiąja E. K., pasikalbėti, nurodė, kad „sarmata didelė ir gailimės šito poelgio labai“ (t. 1, b. l. 132-138). Nors teisiamojo posėdžio metu S. T. teigė, kad minėtas žinutes rašė, nes gailėjosi dėl įvykusio žodinio konflikto, tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia žinučių turinys. Pažymėtina, kad I. K. ne kartą nurodo, kad „jūs turit su E. kalbėt, o ne su manim, jūs ne mane mušėt, o E.“, „sumušat man vaiką ir paskui lyg niekur nieko susitaikom“, ko S. T. neneigia, tik nurodo, kad „gailimės šito poelgio“. Nelogiškas ir nepagrįstas kaltinamosios S. T. įvykių versija, jog jai būnant sužalotai ji pati siektų susitaikyti su ją sužalojusia E. K. ir jos atsiprašyti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamosios suvokė savo veiksmų pavojingumą, dėl jų atliktų veiksmų – kuomet nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, aiškiai numatė, kad gali kilti padariniai ir jų norėjo. Visa tai sudaro pagrindo išvadai, jog kaltinamosios veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinimas suformuotas kaltinamosioms inkriminuotus veiksmus atliekant veikiant bendrai. BK 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tai pagal atitinkamus straipsnius atsako visi smurtą panaudoję asmenys. Jei sveikatos sutrikdymą sukėlė atskiri kūno sužalojimai, tai už jų padarymą atsako tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2008). Nagrinėjamu atveju visos kaltinamosios buvo vykdytojos, nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas padarytas tiek dėl sužalojimų visos, tiek kiekvienas atskirai, todėl jos atsako už padarinius nepaisant to, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekviena iš jų.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo S. T. ir S. K., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios S. T. ir S. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamosioms veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. S. T. ir S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. S. T. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, šiuo metu augina mažametį vaiką. S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, šios bylos nagrinėjimo metu jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtą bausmę atlikusi, galiojančių nuobaudų neturi, niekur nedirba. Taigi, S. T. ir S. K. nėra charakterizuojamos neigiamai, nusikalstamą veiką padarė pasirinkusios netinkamą konfliktų sprendimo būdą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistos, todėl joms skirtinos bausmės – laisvės apribojimas, terminą nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant bausmės tikslus padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

BK 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 straipsnio 2 dalis).

BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir teisinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Teisinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-976/2015).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. liepos 9 - 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. L. įtariamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje). J. L. įtariamos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); J. L. įtariamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje). J. L. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė Laura Andriuškevičienė ekspertizės akte suformuluotas išvadas patvirtino. Paaiškino, kad J. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos suvaldyti, pagal BK 18 straipsnį jai rekomenduojamos priverčiamosios gydymo priemonės – ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre. Sutrikimui būdingas elgesio pasikeitimas, reakcijos į dirgiklius, impulsų kontrolė, galimybė toleruoti tiek fizinį, tiek emocinį krūvį. Prie to prisidėjęs (duomenys neskelbtini) pažeidžia pažintines funkcijas, atmintį, gebėjimą orientuotis, susilpnėja atmintis. Anksčiau J. L. buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, dabar pagalbos reikia mažiau, galima daryti išvadą, kad būklė buvo gerėjanti. Ambulatorinis gydymas yra skiriamas pagal žmogaus būklę, skiriami susitikti su socialiniais darbuotojais, su psichologu ir su gydytoju.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktas išvadas, teismo psichiatrės ekspertės ir kaltinamosios J. L. teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad byloje nustatytas tiek medicininis, tiek teisinis riboto pakaltinamumo kriterijus, todėl pripažįsta, kad J. L. įtariamos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko ji negalėjo visiškai suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnis).

BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju.

BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką J. L. padarė pirmą kartą, siekiant užtikrinti, kad J. L. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios E. K. įgaliota atstovė advokatė S. Mickevičienė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametė nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, be to, iki šiol jaučia išlikusią baimę ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji yra jauno amžiaus, bręstanti mergaitė, ji patyrė fizinius galvos ir kitų kūno dalių sužalojimus. Buvo sukelta žala nukentėjusiosios psichologinei būsenai, sudarė nepatogumus ir sumažino bendravimo galimybes su draugais, ji negalėjo lankyti pamokų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir įstatyminė atstovė ieškinį palaikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – sumušimo, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta nežymiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jos sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, lūžių ar kitų sunkesnių padarinių nebuvo, todėl manytina, kad nukentėjusiosios atstovės nurodoma 2000 Eur suma neatitinka realiai patirtos žalos, todėl mažintina. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad smurtas prieš nepilnametę buvo pavartotas trijų žmonių, į tai, kad buvo suduoti daugybiniai smūgiai, panaudota brutali jėga, tampomi plaukai; smurtas, nors kilo iš esmės spontaniškai, tačiau nebuvo momentinis, truko tam tikrą laiko tarpą, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai E. K. iš kaltinamųjų priteistina 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje įvardintos civilinės bylos (Kauno apygardos teismo byla Nr. 1A-435-657/2023, Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 1A-157-382/2023), kurioje pasak nukentėjusiosios atstovės priteisiama didesnė neturtinė žala nepilnamečiams. Vis tik, patikrinus šios bylos numerį tiek oficialiame teismų praktiką talpinančiame teisės portale „Infolex“, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) paieškoje, bylos tokiu numeriu nerasta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje (Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai). Kadangi byloje įrodyta, jog žala nukentėjusiajai padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamosios pagal tenkinamą civilinį ieškinį turi pareigą padarytą žalą atlyginti solidariai. Be to, įvertinus J. L. ribotą pakaltinamumą, atsižvelgtina ir į CK 6.268 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Šios teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą priteisti iš S. T., S. K. ir J. L. solidariai.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad J. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 920,94 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajai J. L. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Nukentėjusiajai E. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta ir paskirta jos atstove baudžiamojoje byloje buvo advokatė Sonata Mickevičienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai sudaro 1 477,09 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo būtina, teisinės pagalbos būtinumą sąlygojo kaltinamųjų prieš nepilnametę padarytas nusikaltimas, kad kaltinamosios yra darbingo amžiaus, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, posėdžių skaičių, apklaustinų asmenų skaičių, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų priteistino lygiomis dalimis.

Kaltinamosios paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, 392 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą ar jos dalį (300 Eur); dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą ar jos dalį (300 Eur); dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. L., padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes veiką padarė būdama ribotai pakaltinama bei taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kaltinamosios paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. T., S. K. ir J. L. 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios E. K. motiną I. K. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios J. L. už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Išieškoti lygiomis dalimis iš S. T., S. K. ir J. L. valstybės naudai bendrą 1477,09 Eur sumą Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios E. K. atstovės advokatės dalyvavimu pirmosios instancijos teisme, iš kiekvienos kaltinamosios išieškant po 492,36 Eur.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus (2 vnt.), kurie saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.