- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-20
- Bylos Nr.
- e2KT-1224-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Kreditorius
- "Estero", "8 stebuklas"
- Atsakovas
- "Finiens"
- Trečiasis asmuo
- "Sorita", "KARDOS"
- Ieškovas
- "Statum EOOD"
- Kategorijos
susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Estero“ pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjimo bei bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2026 m. lapkričio 11 d. nutartimi perduotas išspręsti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Estero“ prašymas nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad civilinės bylos Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudaro likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) ,,Kardos“ ir ,,Statum EOOD“ 2023 m. vasario 22 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria LUAB ,,Kardos“ perleido ,,Statum EOOD“ 2 459 900 Eur reikalavimo teisę ir visas iš jos kylančias bei su ja susijusias papildomas teises į skolininkę LUAB „Finiens“, bei ,,Statum EOOD“ ir pareiškėjos UAB ,,Estero“ 2026 m. sausio 5 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria ,,Statum EOOD“ perleido pareiškėjai tą pačią reikalavimo teisę, teisėtumo patikrinimas. Byloje pareikštu priešieškiniu prašoma abi šias reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis. Pasak pareiškėjos, tiek civilinę bylą Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjanti teisėja, tiek ir kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai, spręsdami kitus ginčus, yra išreiškę savo poziciją dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Civilinę bylą nagrinėti paskirta teisėja Jelena Šiškina, nagrinėdama civilinę bylą Nr. eB2-2502-653/2025 dėl ,,Statum EOOD“ finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB ,,Kardos“ bankroto byloje, vertino 2023 m. vasario 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jos teisėtumą. Kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai, priimdami procesinius sprendimus civilinėse bylose Nr. eB2-1667-794/2026, Nr. B2-1-794/2023, Nr. e2-1171-855/2021, Nr. eB2-2308-430/2025, Nr. eA2-2467-1070/2026, taip pat jau yra pasisakę dėl aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču.
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja kelia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grįsdama tuo, kad tiek civilinę bylą Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjanti teisėja, tiek nedidelė dalis kitų šio teismo teisėjų (penki teisėjai) jau yra sprendę kitus ginčus, susijusius su ginčijamomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, pasisakę dėl jų sudarymo aplinkybių ir (ar) galiojimo pagrindo. Vertinant šiuos argumentus, kurie iš esmės yra susiję su kitose civilinėse bylose priimtais teismo spendimais, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Vien tai, kad dalis Vilniaus apygardos teismo teisėjų yra nagrinėję kitas civilines bylas, kuriose buvo tikrinamas tų pačių sandorių galiojimo kausimas ir (ar) jų pagrindu (ne)tvirtinami finansiniai reikalavimai bankroto bylose, negali būti vertinama kaip pagrindas nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą.
Siekiant pašalinti pareiškėjos keliamas abejones dėl galimo teisėjų šališkumo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.
Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, sprendžiama, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, kad civilinė byla Nr. eB2-2675-653/2026 Vilniaus apygardos teisme gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Nors pareiškėjas taip pat kelia abejones ir dėl civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo vertintinos bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškimo dalies dėl civilinę bylą Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjančios teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo nenagrinėja ir perduoda šią pareiškimo dalį nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Estero“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Perduoti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui spręsti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Estero“ pareiškimo dalį dėl civilinę bylą Nr. eB2-2675-653/2026 nagrinėjančios teisėjos nušalinimo nagrinėjimo.