- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-20
- Bylos Nr.
- e2KT-1233-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12460-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.14.2.1Bylų sujungimas
Įžanginė dalis
susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. lapkričio 16 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2S-3755-936/2026 ir Nr. e2S-2597-886/2026 sujungimo.
Teismo nutartyje nurodyta, kad dėl tos pačios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22071-1229/2026 gauti du atskirieji skundai paskirti nagrinėti skirtingiems apygardos teismams, t. y. ieškovės atskirasis skundas paskirtas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2S-3755-936/2026), o atsakovo – Kauno apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2S-2597-886/2026). Taigi, skirtinguose apygardų teismuose yra dvi civilinės bylos, kuriose turėtų būti tikrinamas tos pačios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl turėtų būti sprendžiamas šių bylų sujungimo klausimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai byla pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo automatiniu būdu yra paskiriama faktiškai nagrinėti kitos apygardos teismo teisėjui (teisėjų kolegijai) (CPK 623 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtinguose apygardų teismuose, sujungimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-29-790/2025 3 punktas).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22071-1229/2026 ieškovės L. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo K. D. laikiną išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis į ieškoves L. V. banko sąskaitą, nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirdamas ieškovę, kitą prašymo dalį atmetė. Ieškovei L. V. ir atsakovui K. D. pateikus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, dviejuose skirtinguose apeliacinės instancijos teismuose buvo užvestos dvi atskiros civilinės bylos, t. y. Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla pagal atsakovo atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovės atskirąjį skundą. Pagal CPK 623 straipsnio 1 dalį bylos automatiniu būdu buvo paskirtos nagrinėti skirtingų apygardų teismų teisėjams.
Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, abiejose bylose atskiraisiais skundais ginčijama ta pati Vilniaus mieto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartis, o atskiruosiuose skunduose keliamas šios nutarties, tik skirtingų jos dalių, ieškovei kvestionuojant dalį, kuria jos prašymo dalis atmesta, o atsakovui – dalį, kuria prašymo dalis patenkinta, teisėtumo klausimas. Patenkinus vienoje byloje pareikštus reikalavimus gali būti nulemtas kitos nagrinėjamos bylos rezultatas. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant teisingiau išnagrinėti minėtas civilines bylas ir išvengti skirtingų tų pačių teisinių ar faktinių aplinkybių įvertinimo, yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Tokiu būdu išnagrinėjus šias bylas bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).
Pagal LITEKO duomenis Kauno apygardos teisme civilinė byla užvesta anksčiau negu Vilniaus apygardos teisme, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2S-3755-936/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2S-2597-886/2026.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-3755-936/2026 su Kauno apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2S-2597-886/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2S-3755-936/2026 prie civilinės bylos Nr. e2S-2597-886/2026.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-3755-936/2026 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.