Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. persiųstu nagrinėti ieškovo D. K. (D. K.) prašymu dėl civilinių bylų Nr. e2A-468-889/2025 ir Nr. e2A-490-580/2025 sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis 2025 m. kovo 3 d. teisėjos rezoliucija, persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti ieškovo D. K. prašymą dėl skirtingose apygardose nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2A-468-889/2025 ir Nr. e2A-490-580/2025 sujungimo. Ieškovo prašyme nurodoma, kad nurodytose bylose sprendžiami panašaus pobūdžio klausimai ir dalyvauja tos pačios bylos šalys. Kadangi egzistuoja rizika, kad du skirtingi apygardų teismai gali priimti prieštaringus sprendimus, tikslinga civilines bylas sujungti. Be to, kiekvienas papildomas apeliacinis procesas padidina šalių bylinėjimosi išlaidas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Iš viešos bylų paskirstymo protokolų (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1) paieškos nustatyta, kad viena iš prašomų sujungti bylų, kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai, civilinei bylai suteiktas Nr. e2A-490-580/2025. Kita iš prašomų sujungti civilinių bylų (Nr. e2A-468-889/2025) taip pat buvo gauta Vilniaus apygardos teisme, tačiau ši civilinė byla, kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, 2025 m. vasario 17 d. paskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai. Pažymima, kad kai byla pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo yra paskiriama faktiškai nagrinėti kitam apygardos teismo teisėjui (teisėjų kolegijai) (CPK 62³ straipsnio 1 dalis), vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtinguose apygardos teismuose, sujungimo klausimą.

4. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-468-889/2025 pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo. Skundžiamu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo D. K. ieškinio dalį dėl ieškovo nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d. sumokėtų 2 057,3 Eur išlaikymo lėšų priteisimo atmetė ir priteisė atsakovei A. L. iš ieškovo D. K. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo D. K. apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pažeidė teisės aktuose nustatytus prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo terminus, netinkamai vertino arba apskritai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, apribojo ieškovo teisę tikslinti ieškinį ir nepagrįstai nepriėmė ieškovo teikiamų dokumentų, nors atsakovės dokumentus priimdavo. Be to, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nevilkino civilinės bylos nagrinėjimo.

6. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-490-580/2025 pagal ieškovo D. K. ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinio sprendimo, kuriuo atsakovės A. L. priešieškinys patenkintas iš dalies pakeičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d., 2018 m. sausio 19 d. sprendimais pakeistą šalių 2013 m. vasario 1 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (7 punktą, 8.1 punkto 2 dalį, 8.2 punkto 8 dalį, 8.3 punkto 1, 2 ir 9 dalis), taip pat pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 pakeistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, paskiriant atsakovę A. L. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovės A. L. apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir priteisė iš atsakovo per mažą ir neatitinkantį nepilnamečių vaikų poreikių nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Ieškovas D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nevertino ieškovo argumentų ir vadovavosi netinkamomis materialinėmis teisės normomis, susijusiomis su nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimais ir išlaikymo dydžio pakeitimu.

7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-490-580/2025 sprendžiami klausimai dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-468-889/2025 yra sprendžiami klausimai dėl ieškovo nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d. sumokėtų atsakovei išlaikymo lėšų priteisimo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-468-889/2025 sprendžiamas ginčas nėra susijęs su nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu (padidinimu) ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuostatų pakeitimu. Dėl išdėstytų aplinkybių, sujungus bylas ir nagrinėjant jas kartu, dėl jose pareikštų reikalavimų pobūdžio, ir keliamų klausimų, teismo procesas galėtų būti nepagrįstai apsunkintas, o tai galėtų lemti CPK nustatytų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų pažeidimą. Todėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-468-889/2025 nesujungiama su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2A-490-580/2025.

9. Vadovaujantis nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusia CPK 62³ straipsnio 1 dalimi, bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pagal nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), (toliau – Tvarkos aprašas) 19².2 ir 19².3 papunkčius, bylos, LITEKO elektroninės bylos kortelėse turinčios priskirtą požymį dėl jų skirstymo CPK 62³ straipsnio nustatyta tvarka, priskiriamos bendrai skirstomoms byloms ir jų skirstymas LITEKO vyksta automatiniu būdu. LITEKO Bylų skirstymo modulis, nustatydamas CPK 62³ straipsnio įtvirtinta tvarka skirstytinos bylos paskyrimą teisėjui, pagal Tvarkos apraše nustatytus kriterijus sudaro šią bylą galinčių nagrinėti visuose apygardų teismuose dirbančių teisėjų eilę.

10. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 3 punkte, civilinė byla Nr. e2A-468-889/2025, kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, 2025 m. vasario 17 d. paskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai. Ieškovui išaiškintina, kad prašomų sujungti civilinių bylų teismingumas nepakito, t. y. nors faktiškai civilinė byla Nr. e2A-468-889/2025 yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, Klaipėdos apygardos teismas veikia Vilniaus apygardos teismo, kuriam byla teisminga, vardu (CPK 62³ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2A-468-889/2025 su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2A-490-580/2025.