Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2026-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-1083/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
1A-210-1083/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42464-2025-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus, Marius Jankauskas
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys)
Kategorijos
  • 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1A-210-1083/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42464-2025-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta NUT1, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos RLE1 atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; vadovaujantis BK 68 straipsniu, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

NUT1 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 96 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. gruodžio 5 d. apie 7.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdama akinama kitos transporto priemonės įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdama važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus ir sustoti, tamsiu paros metu važiuodama link Ramygalos, neapšviestame kelio ruože, apakinta priešpriešais atvažiuojančios kitos transporto priemonės nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies dešiniu kraštu dviračiu važiavusią NKA1, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta NKA1 sveikata (jai nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje; kairės pusės pakauškaulio lūžis, nusitęsiantis į kairės pusės kaukolės pamato kaulus; galvos smegenų kraujosruviniai sumušimo židiniai; pakraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Apeliantė cituoja BK 68 straipsnį, skundžiamą nuosprendį, dėsto apie baudžiamojo poveikio priemonių taikymą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nesutinka tik su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams – taikymu. Teigia, kad jos padarytas KET pažeidimas nėra priskiriamas prie šiurkščių, tačiau dėl jo kilo sunkios pasekmės. Ji visiškai prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą KET pažeidimą ir nusikalstamą veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi bei pergyvena dėl nukentėjusiosios sveikatos, atsiprašė nukentėjusiosios ir ją aplankė, po eismo įvykio iškart sustojo ir siūlė pagalbą nukentėjusiajai. Neneigdama savo kaltės apeliantė nurodo, kad aptariamą KET pažeidimą ji padarė, be kita ko, apakinta priešpriešais atvažiuojančio automobilio ir dėl nepakankamos savo vairavimo patirties (nukentėjusiąją (dviratininkę) kliudė automobilio veidrodėliu, kas reiškia, kad dėl nepatyrimo nepakankamai įvertino atstumą iki dviratininkės; jeigu būtų labiau patyrusi, būtų išvengusi eismo įvykio). Neatsargią nusikalstamą veiką ji padarė esant lengviausiai kaltės formai. Anksčiau ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka ir nevengė atsakomybės už aptariamą veiką. Yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių, taip pat draudimo bendrovė atlygins nukentėjusiajai visą padarytą žalą. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ji įstojo į (duomenys neskelbtini), todėl jai teks dažnai važinėti į Vilnių. Neturėdama teisės vairuoti kelių transporto priemones važinėti į Vilnių ji turės autobusais (su persėdimais). Gyvena kaimiškoje vietovėje, iš kurios autobusas į(duomenys neskelbtini) (iš kur važiuoja autobusai į Vilnių) važiuoja tik du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Taip pat atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 teigia, kad turi sergančią močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kurią tenka dažnai lankyti ir prižiūrėti, nes tėvai ne visada gali ja pasirūpinti. Teisę vairuoti kelių transporto priemones įgijo neseniai (prieš 4,5 mėnesio iki aptariamo įvykio), todėl nevairuodama automobilio prarastų praktines žinias ir vėliau jai tektų iš naujo mokytis vairuoti. Apibendrindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 teigia, kad jau pats jos pripažinimo kalta faktas yra pakankamas tam, kad ateityje ji nedarytų nusikalstamų veikų ir laikytųsi visų teisės aktų reikalavimų, todėl, jos nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti jai baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė prašo skundą atmesti. Prokurorė cituoja skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą ir dėsto apie BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Nurodo, kad atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), sankcijos griežtumu yra švelnesnė už nuobaudą, skiriamą už administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas vien už KET pažeidimą, kuriuo kitam asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, numato galimybę uždrausti kaltininkui vairuoti nuo 1 iki 2 metų, o apeliantės padarytas KET pažeidimas nukentėjusiajai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 poreikį turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones grindžia nepatogumais, susijusiais su važinėjimu į Vilnių studijuoti ir gyvenimu kaimiškoje vietovėje, nei BK, nei kiti įstatymai, taikant uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nenumato išimčių, susijusių su asmens profesine (mokymosi) veikla ar jo ir jo šeimos narių socialine padėtimi, juolab, kad apeliantės šeimoje yra ne viena transporto priemonė, ir tėtis, ir mama vairuoja, ir tikrai gali pavėžėti dukrą kartą ar du per savaitę iki (duomenys neskelbtini), iš kur autobusai į Vilnių važiuoja kasdien. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą teigti, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas šiuo atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Prokurorės nuomone, būtų neteisinga atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1, sunkiai sužalojusiai dviratininkės sveikatą (dėl ko nukentėjusioji nebegali dirbti mėgstamo socialinės darbuotojos darbo (nes tam nebeturi jėgų), jai sutriko koordinacija ir dėl kaukolės pamato kaulų lūžio nuolat skauda galvą, ji sunkiai vaikšto, greit pavargsta, beveik nebegirdi kaire ausimi), leisti toliau vairuoti transporto priemones. Vertinant vien tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 charakterizuojama teigiamai ir nevertinant pasekmių bei nusikaltimo padarymo aplinkybių, nebūtų įgyvendinta būtinybė užtikrinti saugumą kelyje, nes dar tik pradedanti vairuotoja apeliantė nei praktiškai, nei teoriškai nėra pasiruošusi vairuoti transporto priemones, nesukeldama kitiems eismo dalyviams pavojaus. Prokurorės nuomone, šiuo atveju atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 savo interesus ir nenorą patirti bent kokius suvaržymus bei diskomfortą iškelia aukščiau visko ir tai laiko svarbiausiu.

Nukentėjusiosios NKA1 įgaliotasis atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas atsiliepimu prašo atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 apeliacinį skundą. Jis cituoja BK 68 straipsnį, apeliacinį skundą, dėsto apie baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir nurodo, kad nukentėjusioji NKA1 nesutinka su apeliaciniu skundu. Atstovo nuomone, šiuo atveju apeliantės atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimas yra pakankamai teisingas procesinis sprendimas. Tačiau nukentėjusiajai buvo sukeltos sunkios pasekmės sveikatai – eismo įvykio metu ji buvo sunkiai sužalota ir jos patirti sunkūs sužalojimai paliko pasekmes, kurias ji išgyvena ir šiuo metu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (mokslas, judėjimo apsunkinimas ar artimojo priežiūra) yra reikšmingos aplinkybės, tačiau jos neeliminuoja baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būtinumo, siekiant įstatyme numatyto baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo. Atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepadarė įstatymo taikymo klaidos, todėl labiau švelninti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 teisinę padėtį, panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę ir pakeičiant skundžiamą nuosprendį, nėra teisinga ir pagrįsta.

Kitų dokumentų per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 325¹ straipsnio 2 dalyje numatytą terminą teisme nebuvo gauta.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantė skundu neginčija jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodytumo ir kvalifikavimo, jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio dydžio. Ji savo skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimą paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą, reiškiantį, jog tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu tai, jog įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise – tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.

Šioje byloje skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – pirmosios instancijos teismas pakankamai lakoniškai motyvavo tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog apeliantė nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, kurią įgijo prieš 4,5 mėnesio iki aptariamo įvykio, į jos nurodytą važiavimo greitį ir jos vairavimo įgūdžių bei reikiamų specialių žinių stoką, taip pat į skaudžias nusikalstamos veikos pasekmes. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas padės pasiekti prevencinius tikslus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį reikšmingų bylos duomenų, o ne jų visumą.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, šiuo konkrečiu atveju iš tiesų yra formalus pagrindas skirti jai BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis bei įvertindama apeliantės asmenybę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą individualiai, įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, kitas nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Pagal šioje byloje esančius duomenis matyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kuriuo buvo sukeltos sunkios pasekmės – nukentėjusiajai NKA1 buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jos sveikata buvo sutrikdyta negrįžtamai (be kita ko, nukentėjusioji nieko neužuodžia ir suprastėjo kairės ausies klausa). Yra viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Itin svarbu įvertinti tai, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 nusikalstamą veiką padarė pirmąkart, ji niekada nebuvo teista ar nubausta administracine tvarka. Ji buvo blaivi, vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ji nepažeidinėja KET reikalavimų ir yra drausminga vairuotoja, kuri atsakingai naudojasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones (ji nebausta administracine tvarka nei už KET pažeidimus, nei už kitus administracinius nusižengimus). Taigi, šiuo metu byloje esantys duomenys atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 asmenybę apibūdina tik teigiamai.

Vertindama eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą apibūdinančias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 nepatyrimas ir neatidumas kelyje dėl susidariusių prastų eismo sąlygų. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, esant šlapiai kelio dangai (tokia kelio danga sugeria dalį automobilių žibintų skleidžiamos šviesos, todėl kelias prasčiau apšviečiamas). Taip pat apeliantė buvo apakinta priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai apsunkino atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 matomumą ir galimybę tinkamai įvertinti kelią bei jame esančius objektus. Taip pat aptariamas eismo įvykis įvyko pakankamai siaurame kelio ruože, kuriame nėra kelkraščio ir apvažiuoti šiuo keliu ta pačia kryptimi dviračiu važiuojantį žmogų neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (pavyzdžiui, tuo metu prasilenkiant automobiliams) bei nepažeidžiant KET reikalavimų (išlaikant tinkamą atstumą iki dviratininko) yra sudėtinga, tačiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 nukentėjusiąją kliudė tik savo vairuoto automobilio dešinės pusės išoriniu veidrodžiu (šis veidrodis buvo sulaužytas; kitų pėdsakų, patvirtinančių automobilio kontaktą su nukentėjusiąja ar jos vairuotu dviračiu, nebuvo rasta).

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista NUT1 gyvena kaimiškoje vietovėje, jos gyvenamoji vieta nuo miesto yra nutolusi apie 30 kilometrų ir retai iš jos gyvenamosios vietos į miestą vykstantis viešasis transportas apsunkina susisiekimo galimybes. Šiuo metu apeliantė yra studentė, ji studijuoja Vilniuje pagal valstybės nefinansuojamą mokymo programą (2 t., 146–147 b. l.), tad turi dažnai vykti į Vilnių. Tokiu atveju teisė vairuoti kelių transporto priemones atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 yra svarbi. Vien tik asmens poreikis nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą savaime nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tačiau būtina įvertinti tai, jog, kaip ir skiriant bausmę, taip pat ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, asmens teisės ir teisėti interesai neturi būti varžomi labiau, negu to reikia baudžiamosios atsakomybės (arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės) tikslams pasiekti.

Būtina įvertinti dar vieną labai svarbią aplinkybę, kuri nebuvo įvertinta pirmosios instancijos teisme. KET 56 punkte nustatyta, kad, be kita ko, dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas; važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Toks KET reikalavimas, susijęs su privalomu žibintų naudojimu tamsiu paros metu, nustatytas tam, kad automobilio vairuotojas galėtų pastebėti tamsiu paros metu keliu važiuojantį dviratininką iš pakankamo atstumo (dar prieš automobilio šviesoms apšviečiant dviratininko naudojamas šviesą atspindinčias priemones) ir tokiu būdu jis (vairuotojas) turėtų pakankamai laiko bei erdvės tinkamai įvertinti eismo situaciją, nustatyti galimą pavojų, pasirinkti saugų važiavimo greitį, prireikus pakeisti važiavimo trajektoriją ar imtis kitų būtinų veiksmų tam, kad būtų išvengta eismo įvykio ir būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas. Tačiau pagal šioje byloje esančius duomenis matyti, kad aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusioji NKA1 nesilaikė KET 56 punkto reikalavimų, nes tamsiu paros metu važiuodama dviračiu keliu ji dėvėjo tik šviesą atspindinčią liemenę ir per jos vairuoto dviračio rėmą bei sėdynės balnelio strypą buvo perjuosta šviesą atspindinti juostelė; ant jos vairuoto dviračio galinės dalies nebuvo nei šviesą atspindinčių elementų (raudono šviesos atšvaito), nei veikiančio žibinto (raudonos spalvos) (1 t., 18 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pačios nukentėjusiosios padarytas KET 56 punkto reikalavimų pažeidimas šiuo konkrečiu atveju taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ir vertinamas kaip pačios nukentėjusiosios NKA1 didelis neatsargumas, kas, be jokių abejonių, mažina atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Kaip jau buvo paminėta pirmiau, sprendimą taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas motyvavo, be kita ko, tuo, jog apeliantė nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, kurią įgijo neseniai iki aptariamo įvykio ir jos vairavimo įgūdžių bei reikiamų specialių žinių stoka. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 teisę vairuoti kelių transporto priemones aptariamo eismo įvykio metu buvo įgijusi tik prieš 4,5 mėnesio, todėl natūralu, kad jos teorinės žinios ir praktiniai vairavimo įgūdžiai dar negalėjo prilygti ilgametę vairavimo patirtį turinčio ir įgudusio vairuotojo žinioms bei gebėjimams. Be jokių abejonių, neįgudusio vairuotojo dalyvavimas viešajame eisme gali būti susijęs su didesne rizika eismo saugumui, nei patyrusio ir įgudusio vairuotojo dalyvavimas viešajame eisme, kadangi dėl patirties ir įgūdžių stokos pradedantysis vairuotojas gali ne taip greitai įvertinti susidariusią atitinkamą eismo situaciją ir tinkamai į ją reaguoti. Būtent dėl šios priežasties KET reikalauja pradedančiųjų vairuotojų vairuojamas kelių transporto priemones paženklinti skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje (KET 4 priedo 18 punktas), taip informuojant kitus eismo dalyvius apie pradedančiojo vairuotojo statusą ir jo dalyvavimą viešajame eisme. Akivaizdu, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai pripažįsta, kad vairavimo patirtis ir įgūdžiai įgyjami palaipsniui, praktikuojantis ir dalyvaujant viešajame eisme. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad praktinės vairavimo patirties kaupimas yra neatsiejamas nuo teisėto kelių transporto priemonių vairavimo, todėl apeliantė teorines žinias ir praktinius vairavimo įgūdžius gali toliau tobulinti tik turėdama galimybę vairuoti kelių transporto priemones, o jos vairavimo įgūdžių bei teorinių žinių stoka negali būti savaime sutapatinama su būtinybe skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Todėl tai, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantė turėjo nedidelį vairavimo stažą ir dar nebuvo sukaupusi tokios patirties kaip įgudęs vairuotojas, nesant kitų individualizuotų ir pakankamų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinybę pagrindžiančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – taikymui, nes priešingu atveju natūralų vairavimo patirties kaupimo procesą apibūdinančios aplinkybės savaime taptų pagrindu apriboti galimybę įgyti tokią patirtį.

Įvertinusi bylos duomenų visumą, apibūdinančią tiek apeliantę, tiek jos padarytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jai būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o prokurorės ir nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo atsiliepimuose nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Šios priemonės taikymas neturėtų ir prevencinės reikšmės, kadangi pagal bylos duomenis apeliantė nėra sistemingai KET pažeidinėjanti vairuotoja (ji neteista ir nebausta administracine tvarka) ir jos padarytas KET pažeidimas nėra jos ankstesnio, teisės normoms priešingo elgesio pasekmė. Aptariamas įvykis atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 taps pamoka ir ateityje ji padarys reikiamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus galima pasiekti jai neskiriant šios baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria jai buvo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, panaikinama skundžiamą nuosprendį pakeičiant BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įgaliotasis atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai NKA1 ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 175 Eur, prašydama šią sumą išieškoti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 . Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 proceso išlaidas už nukentėjusiajai NKA1 suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 27 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, NUT1 buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1 175 Eur už nukentėjusiajai NKA1 suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasMarius JankauskasValdas Petras Meidus