- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1135-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- UAB „InMedica“, UAB „Rentopa“, Uždaroji akcinė bendrovė "RIMI LIETUVA"
- Atsakovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas. “
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ skundas ir panaikintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2026 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužes 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Prokesa“. Bendrovės likvidavimo procedūra nėra pradėta.
2026 m. liepos 27 d. įvyko bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl pritarimo apmokėti teismo procesiniais sprendimais priteistas sumas UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „InMedica“. Kreditoriams buvo pasiūlytas nutarimo projektas: skirti bankroto proceso administravimui 40 020,78 Eur, skirtų apmokėti teismo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms; pavesti nemokumo administratorei iš administravimui skirtų lėšų pervesti 39 681,73 Eur UAB „Rimi Lietuva“ ir 3 394,05 Eur UAB „InMedica“. ,,Už“ šį nutarimą balsavo 4 kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 10 951 430,43 Eur, t. y. 14,36 procentai dalyvaujančių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, ,,prieš“ – 7 kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma – 65 322 597,55 Eur, t. y. 85,64 procentai dalyvaujančių susirinkime teismo patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų. Dėl to nutarimas kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas.
BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2026 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir patvirtinti 43 075,78 Eur sumą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ administravimo išlaidoms teismo priteistoms sumoms sumokėti.
Skunde nurodė, kad pasiūlyme, pateiktame kreditorių susirinkimui, buvo padaryta aritmetinė klaida, nes visų prašomų patvirtinti administravimo išlaidų suma yra 43 075,78 Eur. Kreditorių susirinkimas šiam siūlymui nepritarė. Bendrovė bankroto proceso metu tęsia ūkinės komercinės veiklos vykdymą, t. y. toliau nuomojamas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl nuomos sutartinių teisinių santykių kilo ginčai su patalpų nuomininkėmis UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „InMedica“. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-486-863/2026 priteisė iš bendrovės administravimui skirtų lėšų 30 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Rimi Lietuva“ ir 3 394,05 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „InMedica“. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-185-854/2026 apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš bendrovės administravimui skirtų lėšų 3 155,88 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Rimi Lietuva“. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-115-790/2026 priteisė iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų 6 210,25 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Rimi Lietuva“. Nurodytose civilinėse bylose bendrovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš jos buvo priteistos iš viso 43 075,78 Eur bylinėjimosi išlaidos, skirtos UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „InMedica“. Šiuo metu bankroto procese dar nėra patvirtinta bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų suma. Dėl to nemokumo administratorė, neturėdama kreditorių pritarimo, objektyviai negali įvykdyti teismų sprendimų. Susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginė bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo pasekmė. Nors tarp ūkinės komercinės veiklos ir ginčo išlaidų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, bylinėjimosi išlaidos nėra priskiriamos ūkinės veiklos administravimo išlaidoms pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnį. Dėl to kreditorių atsisakymas patvirtinti 43 075,78 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą, skirtą priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir JANĮ 73 straipsnio nuostatų ir teismų sprendimų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) paneigimas yra neteisėtas.
Suinteresuotas asmuo UAB „Rimi Lietuva“ su nemokumo administratorės skundu sutiko, prašė jį tenkinti.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės UAB „Prokesa“ skundą – panaikino 2026 m. liepos 27 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės trečiuoju darbotvarkės klausimu pasiūlytą nutarimo projektą, t. y. patvirtinti 43 075,78 Eur bankroto administravimo išlaidas, skirtas teismo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir pavesti nemokumo administratorei UAB „Prokesa“ iš administravimui skirtų lėšų pervesti 39 681,73 Eur UAB „Rimi Lietuva“ ir 3 394,05 Eur – UAB „InMedica“.
Pirmosios instancijos teismas iš bendrovės nemokumo administratorės pateiktų kreditorių balsavimo protokolų nustatė, kad ,,už“ nemokumo administratorės pasiūlytą projektą trečiuoju darbotvarkės klausimu balsavo kreditorės: mažoji bendrija (toliau – MB) „Ir į darbą, ir į sodą“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. ,,Prieš“ pasiūlytą projektą balsavo kreditorės: EOOD „Betelgeuse“, UAB „Ecoplaneta“, UAB „Estero“, UAB „Interlan“, UAB „Krestan“, UAB „Primestus“, UAB „Prodona“. Nei viena iš šių kreditorių balsavimo biuleteniuose nenurodė nesutikimo su nemokumo administratorės pasiūlytu nutarimo projektu argumentų, nepateikė alternatyvaus siūlymo. Taip pat nepateikė teismui atsiliepimų į nemokumo administratorės skundą.
Teismas pažymėjo, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pateikti pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dvi apeliacinės instancijos teismo nutartys patvirtina, kad iš viso iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų buvo priteista 43 075,78 Eur, iš kurių 3 394,05 Eur priteista UAB „InMedica“ ir 39 681,73 Eur priteista UAB „Rimi Lietuva“. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra įsiteisėję ir vykdytini.
Teismas nurodė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2022 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarka, taip pat šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankrutuojančios bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Pagal šią sąmatą buvo numatyta, kad teisinės paslaugos, bendrovės veiklos audito paslaugos, turto draudimo išlaidos, archyvinių dokumentų saugojimo ir administravimo paslaugos bus apmokamos pagal faktą, taip pat patvirtinta 1 000 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) per mėnesį suma apskaitos tvarkymui ir 100 Eur (plius PVM) per mėnesį suma, skirta pašto, kanceliarinių prekių, skelbimų, pažymų, banko paslaugų, ryšio, interneto ir kitų organizacinių išlaidų apmokėjimui. Taigi, konkreti ir aiškiai apibrėžta administravimo išlaidų suma nebuvo nustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditorių susirinkimui buvo teiktas jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų tvirtinimas, padarė išvadą, jog apskųstas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nebuvo priimtas sprendimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, yra naikintinas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir patvirtintina 43 075,78 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų suma, teismų sprendimu ir nutartimis priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorės kreditoriams pateiktame nutarimo projekte buvo padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida, bendrą priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nurodant 40 020,78 Eur, vietoje 43 075,78 Eur, neturi reikšmės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumui, nes kreditoriams buvo pateikti faktines priteistas išlaidas patvirtinantys teismo sprendimas ir nutartys. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimo projekto tekste buvo nurodytos teisingos teismo UAB „InMedica“ ir UAB „Rimi Lietuva“ priteistos sumos.
Kreditorė UAB „Rentopa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šiuo atveju nemokumo administratorė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė informacijos, ar buvo išnaudotos visos teisinės priemonės bendrovės ginče su UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „InMedica“, tame tarpe – ar nemokumo administratorė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių. Bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius privalo imtis visų įmanomų priemonių apginti bendrovės ir jos kreditorių interesus, tai apima ir teisminius ginčus. Neturint informacijos, ar nemokumo administratorė buvo pakankamai aktyvi ginčo procese, kreditoriai pagrįstai atsisakė tvirtinti nemokumo administratorės pateiktą nutarimą.
Net ir esant pateiktam kasaciniam skundui ginče prieš UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „InMedica“, nemokumo administratorė turi teisinę galimybę teikti teismui prašymą stabdyti teismų sprendimų, nutarčių vykdymą. Tokia galimybė nebuvo išnaudota. Be to, nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kokia administravimo išlaidų sąmata bendrovės bankroto byloje apskritai yra patvirtinta.
Suinteresuotas asmuo UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Teismų procesiniais sprendimais nustatyta bendrovės prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti kvestionuojama kreditorių susirinkimo sprendimu. Kreditorių susirinkimo vaidmuo šiuo atveju buvo išimtinai techninis – pritarti lėšų skyrimui administravimo išlaidoms padengti, o ne savo nuožiūra spręsti dėl teismų priteistų sumų mokėjimo ar nemokėjimo.
Nepaisant šio išimtinai techninio kreditorių susirinkimo vaidmens, kreditorių susirinkimas priėmė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sprendimą ir iš esmės atsisakė vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Tokį pat tikslą – paneigti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių privalomumą – siekiama pasiekti ir atskiruoju skundu. Toks elgesys tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimų privalomumo principui.
Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose priimti procesiniai sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos ir yra vykdytini nedelsiant. Vadinasi, priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padengtos iš karto po atitinkamų apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų priėmimo. Bendrovė neapsiribojo vien apeliacinės instancijos sprendimų vykdymu ir mėgino išnaudoti ir kasacijos galimybę, abiejose bylose paduodama kasacinius skundus. Kasacinis teismas atsisakė juos priimti. Taigi, visi teismų procesiniai sprendimai, kuriais priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra galutiniai ir neskundžiami – tai reiškia, kad visos įstatyme numatytos teisminės gynybos priemonės, įskaitant kasaciją, yra išnaudotos.
Priešingai nei teigia apeliantė, pagal CPK 363 straipsnio 1 dalį galima sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Vadinasi, sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas yra galimas tik tuo atveju, kai kasacinis skundas yra priimtas, ir tai yra išimtinė kasacinį skundą nagrinėjančio teismo diskrecija.
Priešingai nei teigia apeliantė, nemokumo administratorės procesinio aktyvumo vertinimas nėra ir negali būti JANĮ 55 straipsnio 4 dalies taikymo dalykas – ši norma nesuteikia kreditorių susirinkimui (ar teismui, vertinant kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą) diskrecijos spręsti dėl administratorės veiksmų tikslingumo tam, kad būtų galima atsisakyti vykdyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytą pareigą.
Kreditorių susirinkimas neturi diskrecijos atsisakyti skirti lėšas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Atskirojo skundo argumentas, kad nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą neturi teisinės reikšmės vertinant apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą. Teismas konstatavo, kad bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, jog bendrovės 2022 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią teisinės paslaugos, bendrovės veiklos audito paslaugos, turto draudimo išlaidos, archyvinių dokumentų saugojimo ir administravimo paslaugos buvo numatytos apmokėti pagal faktą, t. y. konkreti ir aiškiai apibrėžta administravimo išlaidų suma nebuvo numatyta. Būtent dėl šios priežasties JANĮ 75 straipsnio 3 dalis numato specialų mechanizmą – jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl jos tvirtinimo. Nagrinėjamu atveju teismas šia tvarka patvirtino ginčo administravimo išlaidų sumą, todėl apeliantės keliamas sąmatos tvirtinimo klausimas yra išspręstas įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti pagrindu kvestionuoti nutarties teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužes 21 d. nutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Prokesa“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad šiuo metu teismas yra patvirtinęs 28 bendrovės kreditorius, kurių bendra finansinių reikalavimų suma – 78 810 629,95 Eur.
2026 m. liepos 27 d. įvyko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimas. Susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu pagal bendrovės nemokumo administratorės nutarimo projektą buvo pasiūlyta skirti bankroto proceso administravimo išlaidoms 40 020,78 Eur, iš kurių būtų apmokėtos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat pavesti nemokumo administratorei iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų pervesti 39 681,73 Eur UAB „Rimi Lietuva“ ir 3 394,05 Eur – UAB „InMedica“. Kreditorių susirinkimas nepritarė šiam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui: ,,už“ nutarimą balsavo 4 kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 10 951 430,43 Eur (14,36 procentai), ,,prieš“ – 7 kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 65 322 597,55 Eur (85,64 procentai).
BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti 43 075,78 Eur BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ administravimo išlaidas, teismo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, patenkino nemokumo administratorės skundą ir patvirtino 43 075,78 Eur bankroto administravimo išlaidas, skirtas teismo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bei pavedė bendrovės nemokumo administratorei iš bendrovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų pervesti 39 681,73 Eur UAB „Rimi Lietuva“ ir 3 394,05 Eur – UAB „InMedica“. Kreditorė UAB „Rentopa“, nesutikdama su teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (šiuo metu – JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus.
Kasacinis teismas yra išaiškinę, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai tiek pagal ankstesnį, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams CK 1.5 straipsnis bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju dėl apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo revizuojamas remiantis procedūriniais pažeidimais, tačiau buvo iškeltas klausimas dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, t. y. susijusio su bankrutuojančios bendrovės pareiga vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktą, bankroto proceso administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-486-863/2026 atmetė ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Rimi Lietuva“ dėl nuomos mokesčio nepriemokos priteisimo ir priteisė iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 30 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Rimi Lietuva“ ir 3 394,05 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „InMedica“. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-185-854/2026 apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 3 155,88 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Rimi Lietuva“. Dėl nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties buvo paduotas kasacinis skundas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. spalio 12 d. nutartimi skundas buvo nepriimtas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš bankrutuojančio juridinio asmens, faktinio atlyginimo visų pirma turi būti sprendžiama kreditorių susirinkime balsuojant dėl administravimo sąmatos pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1392-450/2021, 22 ir 23 punktai; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-464/2023, 30 punktas). Tokia procedūra grindžiama tuo, kad priešingu atveju, būtų pažeisti kitų asmenų, kurių reikalavimai taipogi atsirado jau pradėjus bankroto procesą, interesai, galimai viršyta kreditorių susirinkimuose nustatyta administravimo išlaidų sąmata (apmokėtos nenumatytos sąmatoje bankroto proceso išlaidos) bei kiltų rizika dėl administravimo išlaidų atlyginimo iš nemokumo administratorės lėšų, kadangi pagal JANĮ 75 straipsnio 8 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.
Nagrinėjamu atveju tokia procedūra buvo atlikta, t. y. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė kreipėsi į kreditorių susirinkimą su siūlymu patvirtinti administravimo išlaidas, skirtas bylinėjimosi išlaidų, priteistų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „InMedica“, atlyginimui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apskųstos nutarties išvada, kad kreditorių susirinkimas, be pateisinamos priežasties atsisakydamas patvirtinti nurodytą administravimo išlaidų sąmatą, priėmė nutarimą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl nemokumo administratorės nepakankamo aktyvumo. nepasinaudojant procesine teise prašyti kasacinės instancijos teismo sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų vykdymą, nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos įvertinimui, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties buvo nepriimtas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, nusprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį, taigi, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įgijo suinteresuotas asmuo UAB „Rimi Lietuva“ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Suinteresuotas asmuo teismui pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1 502,82 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir šias išlaidas prašo priteisti iš apeliantės. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įvertinamas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais dydžiais.
Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2026 metų II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 1 051,28 Eur (2 628,2 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, padaroma išvada, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytą atstovavimo išlaidų dydį, todėl sumažinama iki Rekomendacijose nustatyto dydžio ir priteisiama suinteresuotam asmeniui iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rimi Lietuva“ (juridinio asmens kodas 123715317) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ (juridinio asmens kodas 305825760) 1 051,28 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt vieno euro ir dvidešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.