- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-12
- Bylos Nr.
- e2-787-857/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22368-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Atsakovas
- ATS1, Ryanair DAC
- Trečiasis asmuo
- TAR2, TAR3, TAR4, TAR1
- Ieškovas
- Skycop.com
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Įžanginė dalis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei ATS1 , tretiesiems asmenims TAR2 , TAR3 , TAR4 , TAR1 , dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Apeliacinio Teismo 2026-05-18 nutartimi nuspręsta sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-7194-1221/2026 ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-787-857/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-7194-1221/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-787-857/2026 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-7194-1221/2026 perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, teisminga Kauno apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno miesto apylinkės teismo vardu.
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniais, pareikštais atsakovei užsienio bendrovei, kuriais prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur kompensaciją dėl atidėto (atšaukto) skrydžio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimą kildino iš 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatų taikymo dėl atidėto 2025-01-24 d. skrydžio Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN) Nr. FR4606, dėl ko keleiviai savo skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau. Skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui. Sutinkamai su Reglamentu Nr. 261/2004, teisę į kompensaciją įgijo šie keleiviai: TAR2 , TAR4 , TAR3 , TAR1 . Bendra kompensacijos suma 1 000,00 Eur. Keleiviai 2025-01-25 d., 2025-01-26 d., reikalavimo teisių perleidimo sutartimis reikalavimo teises perleido ieškovei. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, remiasi Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė ATS1 pateikė atsiliepimus, kuriuose neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skrydžio vėlavimo, tačiau iškėlė abejonę dėl keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių teisėtumo – ar keleiviai pasirašė ieškovės pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis, nesutiko su bylinėjimo išlaidų dydžiu. Nurodė, kad ieškovės interneto svetainėje https://www.skycop.com/lt/ skelbiamomis Bendrosiomis paslaugų teikimo sąlygomis, kurios yra taikomos keleiviams su ieškove sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sąvoka „Sutartis“ reiškia susitarimą tarp kliento ir Skycop pasirašytą elektroninėmis priemonėmis arba įprastu rašytiniu būdu, po to kai klientas susipažino ir sutiko su šiomis sąlygomis. Sutarties pagrindu klientas perleidžia nuosavybės teisę į savo piniginį reikalavimą Skycop naudai pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Atsakovė mano, jog keleiviai sutarčių su ieškovę nepasirašė nei raštu, nei elektroniuniu parašu leidžiančiu įdentifikuoti pasirašiusius asmenis. Atsakovės pozicija – sutartys niekinės. Dėl nurodytų aplinkybių prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė inicijavo vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2025-01-24 d. skrydžio FR4606. Ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2025-01-24 d. skrydžio FR4606 ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Taip pat atsakovė, remdamasi aplinkybėmis, kad ieškovė priklausančių kompensacijų už vėlavusį skrydį FR4606 priteisimo yra inicijavusi kelias atskiras vienarūšes bylas ir jose reiškiami tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei, mano, jog tokie reikalavimai galėjo būti reiškiami vienoje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos. Ieškovė žinojo, jog reikalavimai, dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį FR4606 priteisimo, perleisti penkių keleivių, todėl ieškovė reikalavimus galėjo apjungti į vieną ieškinį ir nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės manymu tai yra piktnaudžiavimas procesu.
Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė. Trečiasis asmuo TAR3 elektroniniu laišku teismą informavo, jog dėl skrydžio vėlavimo patyrė nepatogumus.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas.
II. Faktinės bylos aplinkybės
Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai patvirtina (ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo), kad 2025-01-24 d. atsakovės ATS1 vykdytas skrydis Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN) Nr. FR 4606 vėlavo atvykti į paskirties oro uostą 4 valandas 30 minučių. Atstumas tarp Kauno ir Stokholmo yra 605,41 km. Dėl skrydžio vėlavimo nukentėjo keleiviai: TAR2 , TAR3 , TAR4 , TAR1 . Nustatyta, kad nurodyti keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančių kompensacijų pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 už pavėluotą 2025-01-24 d. skrydį Nr. FR 4606 perleido ieškovei UAB „Skycop.com“ (2025-01-25 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta su trečiaisiais asmenimis (keleiviais) TAR2 , TAR4 , TAR1 , o 2025-01-26 d. – su TAR3 ). Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ir išmokėjo kompensacijas keleiviams arba ieškovei, byloje nėra pateikta.
III. Teisinis vertinimas
Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 250 Eur dydžio kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Pažymėtina, kad oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kita), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014)
Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos trečiųjų asmenų reikalavimo perleidimo sutartys, patvirtintos trečiųjų asmenų parašais. CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalimi nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.
Elektroninės atpažinties reglamento 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė trečiųjų asmenų sudarytos nuotolinės reikalavimo perleidimo sutarties parašo sertifikatą (dubliko priedas), iš kurio matyti, kada tretieji asmenys reikalavimo perleidimą, nurodyti IP adresai ir kiti asmens duomenys. Aplinkybę, kad būtent ieškiniuose nurodyti asmenys, t. y. tretieji asmenys ieškovui perleido savo teisę reikalauti kompensacijos iš atsakovės, patvirtina ir į bylą pateiktos keleivių įlaipinimo kortelės, iš kurių matyti, kad tretieji asmenys skrido nurodytu skydžiu Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN) Nr. FR 4606.
CPK yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Teismo vertinimu, asmeniui pasirašant dokumentus ne gyvai, o elektroniniu būdu, visada gali kilti abejonės, kad tai padarė ne tas asmuo, kuris nurodytas, kadangi gali būti teisėtai ar neteisėtai pasisavinti kito asmens elektroniniai parašai, identifikavimo duomenys, prieš asmenį panaudojama fizinė ar psichinė prievarta, tačiau tokie parašai plačiai yra naudojami elektroninėje erdvėje, elektroninėje prekyboje, paimant paskolas ir taip toliau. Prezumpciją, kad elektroniniu parašu pasirašė ne jo naudotojas, kaip ir paprasto rašytinio parašo, turi įrodyti ta šalis, kuri tai neigia (šiuo atveju atsakovė) (CPK 178 straipsnis). Priešingu atveju būtų visiškai iškreipta parašo esmė, jeigu kiekvienu atveju dokumento turėtojas turėtų įrodinėti parašo tikrumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuri yra atstovaujama profesionalios teisininkės (advokatės), kilus abejonėms dėl parašų tikrumo, (ne)tinkamumo, turėjo galimybę pati rinkti įrodymus – kreiptis į keleivę, prašydama informuoti, ar ji tikrai sudarė perleidimo sutartį, ar atlikti kitus procesinius veiksmus įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), tačiau to nepadarė. Byloje nėra ginčo, jog tretieji asmenys skrido 2025-01-24 Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN) Nr. FR 4606, ir jiems nebuvo išmokėtos kompensacijos dėl vėlavusio skrydžio. Atsakovė nepateikė atskiro neturtinio reikalavimo pripažinti ieškovės su keleiviais sudarytų reikalavimo sutarčių iš esmės negaliojančiomis, tačiau tik išreiškia abejonę dėl sudarytų sutarčių patikimumu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama sandorio teisėtumo prezumpcija, pagal kurią sandoris laikomas galiojančiu, nesant įstatymų nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Be to, deklaratyviais vertintini atsakovės teiginiai, kad ieškovės byloje pateikta su trečiuoju asmeniu sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms – sudaryta nesilaikant CK 6.228⁸ straipsnio 3 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės ir keleivių sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių vertinti per vartojimo sutarties prizmę, kadangi atsakovė nėra paminėtų sutarčių šalimi, subjektas, kuriam būtų suteikta teisė ginti viešąjį interesą šioje srityje. Pažymėtina, kad tarp pačių sandorių šalių – vartotojų ir verslininko – ginčo dėl sutarties galiojimo nėra kilę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovę ir trečiuosius asmenis sieja teisiniai santykiai, t. y. pasirašytos rašytinės reikalavimo perleidimo sutartys, kurios atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo argumentai dėl reikalavimo sutarties perleidimo vertintini tik siekiu išvengti Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintos pareigos sumokėti kompensacijas. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad reikalavimo perleidimo sutartimis tretieji asmenys perleido savo reikalavimo teises į kompensacijas ieškovei.
Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad skrydis būtų vėlavęs dėl kokių nors ypatingų aplinkybių (atsakovas šiuo atveju minėtų aplinkybių neįrodinėjo), taip pat atsakovei neginčijant kompensacijų dydžio, skrydžio atstumui neviršijant 1 500 km sprendžia, kad ieškinio reikalavimas priteisti 1000 Eur (250X4) kompensaciją yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 750,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2025-12-16 d. ir už priteistą 250,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2026-04-29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokatų teisines paslaugas – vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje, patyrė 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-66869, DOK-64433), taip pat ieškovė patyrė 46,00 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti.
CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Atsakovė prašė sumažinti priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas ar jų visai nepriteisti, ieškovei nepagrįstai keleivių reikalavimus dėl to paties sutrikdyto skrydžio išskaidant ir reiškiant reikalavimus skirtingose bylose. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės, ieškovei perėmus reikalavimo teises iš keleivių.
Paminėtina, jog „Liteko“ duomenimis, ieškovė dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo tai pačiai atsakovei bei kitoms skrydžių bendrovėms yra pareiškusi daugybę ieškinių ir už sutrikdytus kitus skrydžius, kuriuose taip pat skiriasi tik keleivių vardai ir pavardės bei skrydžių duomenys ir kompensacijų sumos, tačiau kitos faktinės aplinkybės ir reikalavimų formuluotės yra analogiškos. Todėl vertintina, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra naudojama vienoda ieškinio forma, todėl ir ieškinio parengimas tampa formalizuotu ir nesudėtingu, nereikalaujančiu specialių kompetencijų ir laiko sąnaudų. Kasacinis teismas kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, spręsdamas klausimą dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo iš kito vežėjo, yra pateikęs išaiškinimus, kad reikalavimų skaidymas, kai tam nėra objektyvaus pagrindo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Keleivių teises perėmusios bendrovės (ieškovės) procesinis elgesys, sąmoningai skaidant reikalavimus dėl to paties sutrikdyto skrydžio į atskiras bylas, dirbtinai didina šalių bylinėjimosi išlaidas, bylų skaičių, apkrauna teismus daugkartiniu tapačių faktinių aplinkybių nagrinėjimu, sudaro prielaidas prieštaringiems sprendimams, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės procesinis elgesys, dirbtinai skaidant iš to paties sutrikdyto skrydžio kildinamus reikalavimus į atskiras bylas, vertintinas kaip nesąžiningas ir pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Toks elgesys nedera su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei sąžiningo bendradarbiavimo principais. Vienoje byloje pateikiant visus reikalavimus dėl vieno skrydžio, būtų užtikrinamas koncentruotas ginčo nagrinėjimas ir racionalus teismo bei kitos proceso šalies laiko ir išteklių naudojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. e3K-3 162-421/2025, 25, 29 punktai).
Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje reikalinga įvertinti konkrečios bylos aplinkybės, suteiktų paslaugų apimtis ne tik rengiant ieškinį, bet ir atliekant kitus procesinius veiksmus. Ieškovės patirtos advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimumo. Taip pat, atsakovei iškėlus abejonę dėl reikalavimų perleidimo sutarčių pasirašymo, nagrinėjamoje byloje keleiviai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, pasirengimas bylos nagrinėjimui užsitęsė. Kaip matyti iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, atsakovė nenurodo ieškovei elektroninio pašto adreso ar kitos efektyvios elektroninės priemonės, kurių pagalba šalys galėtų greitai, efektyviai ir be teismo įsikišimo spręsti, teisės aktais nustatytos prievolės mokėti kompensacijas keleiviams, klausimus. Tai yra atsakovė nevykdo CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos - prievolės šalims bendradarbiauti ir iš susidariusios prievolės išeiti kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Apibendrinus išdėstytą, įvertinus prašomos priteisti nagrinėjamoje byloje advokato išlaidų sumos dydį, byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį, aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nepriteisti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl ieškovei priteistina 1 815,00 Eur suma advokatų išlaidoms atlyginti, taip pat 46,00 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti, iš viso 1861,00 Eur.
Byloje iš viso patirta 64,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei ATS1 , tretiesiems asmenims TAR2 , TAR3 , TAR4 , TAR1 , dėl kompensacijos priteisimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės ATS1 , kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio eurų dydžio kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 750,00 Eur sumos nuo - 2025-12-16 d. ir už priteistą 250,00 Eur sumą nuo - 2026-04-29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės ATS1 (kodas (duomenys neskelbtini)) šešiasdešimt keturis eurus 48 ct bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 2222).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.