- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- 2KT-1212-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01190-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius
- Kategorijos
susipažinęs su pareiškėjo A. P. pareiškimais dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. lapkričio 12 ir 13 d. nutartimis bei 2026 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjimo bei civilinių bylų perdavimo kitam apygardos teismui.
Susipažinus su pareiškimo turiniu nustatyta, kad viename procesiniame dokumente pareiškėjas A. P. pareiškė kelis savarankiškus prašymus: 1) nušalinti teisėją Rūtą Kazlauskienę nuo civilinės bylos Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjimo; 2) nušalinti teisėją Loretą Bujokaitę nuo civilinės bylos Nr. 2-3103-603/2026 nagrinėjimo; 3) nušalinti teisėją Donatą Kravčenkienę nuo civilinės bylos Nr. 2-3145-861/2026 nagrinėjimo; 4) nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo pirmiau nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo; 4) perduoti pirmiau nurodytas civilines bylas nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškime be teiginių, kuriais grindžiami teisėjų L. Bujokaitės, R. Kazlauskienės ir D. Kravčenkienės nušalinimo pagrindai, nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2008 iki 2024 metų Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 80 bylų, susijusių su pareiškėjo teisių gynyba. Vilniaus apygardos teismas, nepagrįstai atsisakydamas taikyti ir vadovautis pareiškime dėl teismo (teisėjų) nušalinime nurodytais imperatyviaisiais norminiais teisės aktais, visose bylose priėmė Vilniaus miesto savivaldybės naudai palankius procesinius sprendimus. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai yra šališki ir turi susidarę išankstinį nusistatymą bylose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2026 m. lapkričio 12 ir 13 d. nutarčių civilinėse bylose ir pareiškimo turinį, pasisakys tik dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo civilinių bylų Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjimo bei prašymo perduoti civilines bylas nagrinėti kitam apygardos teismui.
Pareiškimai dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilines bylas nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami
Teisė į tinkamą teismo procesą yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konsktucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dalis. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Tokia teisė išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies. Pagal nurodytą tarptautinės teisės nuostatą Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Pareiškėjas abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo grindžia tuo, kad, pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai nesivadovauja pareiškime dėl teismo (teisėjų) nušalinimo nurodytais imperatyviaisiais norminiais teisės aktais ir priima pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus.
Pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas anksčiau yra dalyvavęs kitose Vilniaus apygardos teisme nagrinėtose civilinėse bylose kaip proceso dalyvis. Atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nevertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019, 5 pastraipa). Todėl aplinkybės, kad anksčiau buvo priimti pareiškėjui nepalankūs procesiniai sprendimai, savaime nesudaro pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo nešališkumu.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėse bylose Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo nurodytos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjimo bei bylų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.
Pareiškėjas taip pat kelia abejones ir dėl civilines bylas nagrinėjančių teisėjų šališkumo. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 5 punkte, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl civilines bylas nagrinėjančių teisėjų nešališkumo vertintinos bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškimo dalies dėl civilines bylas Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjančių teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo nenagrinėja ir perduoda šią pareiškimo dalį nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas papildomai atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad proceso dalyvio veiksmai, kai viename procesiniame dokumente nurodomos skirtingų civilinių bylų faktinės aplinkybės ir reiškiami keli savarankiški reikalavimai, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), apsunkina teismo darbą bei sudaro prielaidas nepagrįstai didinti kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas įspėjamas, kad pareiškus nepagrįstą pareiškimą dėl teismo (teisėjų) nušalinimo arba teismui nustačius kitus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. kai dalyvaujantis byloje asmuo veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. P. pareiškimo dalies dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilines bylas kitam apygardos teismui.
Perduoti Vilniaus apygardos teismo teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui spręsti pareiškėjo A. P. pareiškimo dalį dėl civilines bylas Nr. 2-3103-603/2026, Nr. 2-3415-861/2026 ir Nr. e2A-2769-1014/2026 nagrinėjančių teisėjų nušalinimo.