Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-161-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-07-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. AN2-161-1286/2026Nutartis · 2026-10-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
AN2-161-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-14637-2026-4
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Petkus
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Bylos Nr. AN2-161-1286/2026
Proceso Nr. 4-15-3-14637-2026-4Procesinio sprendimo kategorija: 16.11.9.1; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Petkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4236-2026 (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. J. (toliau – apeliantas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – 575 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2026 m. birželio 14 d., 15:40 val., Biržų raj., Nemunėlio Radviliškio sen., Germaniškio k., vairavo automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu apeliantas prašė panaikinti arba pakeisti Skundžiamą nutarimą, o jeigu teismas nustatytų, kad pažeidimas padarytas, paskirti švelnesnę įstatymo numatytą nuobaudą, atsižvelgiant į jo šeimyninę, socialinę ir ūkinę padėtį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Institucija atsiliepimu į apelianto skundą su jo skundu nesutiko

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 11 d. nutartimi apelianto skundas buvo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo: 1) panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutartį; 2) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti apeliantui pritaikytą administracinę atsakomybę; 3) panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; jeigu teismas manytų, kad administracinio poveikio priemonė turi būti taikoma, sutrumpinti jos terminą iki 1 mėnesio arba iki kito teismo nustatyto trumpesnio termino. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma, tačiau apsiribojo išvada, kad apeliantui teisė vairuoti reikalinga darbui ir šeimai, todėl šios aplinkybės nėra išskirtinės. Toks vertinimas, apelianto nuomone, pernelyg formalus, nes, anot apelianto, jo situaciją sudaro ne viena aplinkybė, o jų visuma. Apeliantas yra ūkininkas, jo kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su galimybe vairuoti transporto priemones ir techniką. Yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas ir kasdien rūpinasi jų nuvežimu į ugdymo įstaigas bei kitais šeimos poreikiais. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su apelianto nuoširdžiu gailėjimusi, pripažinimu, kad padarė nusižengimą, ir aiškiu įsipareigojimu ateityje tokių situacijų nekartoti.

Nusižengimas kilo dėl klaidingo ankstesnio sprendimo vykdymo momento supratimo, o ne dėl sąmoningo siekio ignoruoti draudimą.

Teismas itin didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad per penkerius metus apeliantas buvo baustas 11 kartų. Apelianto įsitikinimu, vien ankstesnių administracinių nusižengimų skaičius savaime nepaneigia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Būtina įvertinti kiekvieno ankstesnio nusižengimo pobūdį, senumą, pavojingumą ir ryšį su šioje byloje nagrinėjamu nusižengimu.

Šioje byloje nėra konstatuota, kad vairavimas būtų sukėlęs eismo įvykį, žalą kitiems asmenims ar kitų papildomų padarinių.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams apeliantui apsunkina ūkio veiklą, vaikų priežiūrą, šeimos kasdienius poreikius. Transporto priemonė apeliantui yra reikalinga ūkiui, kadangi jo ūkio veikla yra jo pragyvenimo šaltinis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą vertinimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti apeliantui pritaikytą administracinę atsakomybę – panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; jeigu teismas manytų, kad administracinio poveikio priemonė turi būti taikoma, sutrumpinti jos terminą iki 1 mėnesio arba iki kito teismo nustatyto trumpesnio termino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto prašymas yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad netaikyti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, nes buvo būtina įvertinti aplinkybių visumą, t. y. tai, kad apeliantas yra ūkininkas, transporto priemonė reikalinga kasdienėje veikloje, yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas ir kasdien rūpinasi jų nuvežimu į ugdymo įstaigas bei kitais šeimos poreikiais, kad ūkis yra jo pragyvenimo šaltinis. Nesutikdamas su šiais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir motyvų, įvertino aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgė į apelianto nurodomus argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo, į byloje esančius duomenis apie apelianto anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, į tai, kad apeliantas administracinio nusižengimo padarymo neneigia ir pripažįsta savo kaltę. Nepalankus apeliantui rezultatas nagrinėjamoje byloje ir ne apelianto pageidaujamų išvadų pirmosios instancijos teisme padarymas savaime neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, taigi, ir daryti išvados, kad skundžiama nutartis dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tokios apelianto nurodomos aplinkybės, kaip būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl vaikų vežimo į ugdymo įstaigas, dėl ūkio veiklos ir pan., apeliantui buvo žinomos dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, tačiau apeliantas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, žinodamas, kad turi esmines pareigas savo šeimai, kad turi rūpintis ūkiu, kaip savo pragyvenimo šaltiniu, neįvertino rizikos prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir vis dėlto nesusilaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas yra teigiamai charakterizuojamas (pavyzdžiui, nėra jokių raštų, rekomendacijų), arba duomenų, kuriuos įvertinus, būtų galima apeliantą teigiamai charakterizuoti. Priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas per penkerių metų laikotarpį padarė net 11 administracinių nusižengimų, iš kurių net 10 susiję su KET pažeidimais. Absoliuti dauguma šių nusižengimų yra pakankamai pavojingi, t. y. padaryti dėl nustatyto maksimalaus greičio viršijimo, dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant, vairuojant transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros, važiuojant neprisisegus saugos diržo, ir kiti lengvesni, bet ne mažiau pavojingi nusižengimai – kelis kartus apeliantas baustas už tai, kad nebuvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nemokėjo už automobilio laikymą mokamoje stovėjimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki nagrinėjamo nusižengimo apeliantas buvo padaręs 8 su KET susijusius nusižengimus, o po nagrinėjimo nusižengimo jis padarė dar vieną – ir vėl nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Taigi, priešingai nei norėtų apeliantas, byloje nustatytos aplinkybės leidžia jį charakterizuoti kaip itin nedrausmingą vairuotoją, darantį pasikartojančius nusižengimus ir nepasimokantį iš padarytų klaidų. Apelianto elgesys laikytinas nedrausmingu ir pavojingumu kitiems eismo dalyviams, nėra pagrindo laikyti, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišvardijo apelianto padarytų nusižengimų, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šiuos apelianto padarytus nusižengimus vertino itin formaliai. Apygardos teismas pažymi, kad, vertinant apelianto elgesį, siekiant susidaryti nuomonę apie jo požiūrį į saugų eismą, įstatymo reikalavimų vykdymą, nėra būtina kiekvieną jo padarytą nusižengimą susieti su nagrinėjamos bylos nusižengimu, kadangi šiuo aspektu vertintina ne konkretaus nusižengimo pakartotinumo klausimas, o apeliantą charakterizuojantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra.

Apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas nusižengimą padarė dėl klaidingo ankstesnio sprendimo vykdymo momento supratimo, o ne dėl sąmoningo siekio ignoruoti draudimą, apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviu ir gynybine apelianto pozicija. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir administracinių nusižengimų teisenoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintu bendruoju teisės principu – ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia). Šis principas taip pat įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, argumentas, kad apeliantas nusižengimą padarė dėl klaidingo ankstesnio sprendimo vykdymo momento supratimo, o ne dėl sąmoningo siekio ignoruoti draudimą, nesudaro pagrindo jo padarytą nusižengimą vertinti kitaip, nei jis jau yra įvertintas, ir spręsti dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės taikymo termino nustatymo ar šios priemonės netaikymo. Be to, atsižvelgiant į šiam klausimu aktualų teisinį reglamentavimą, apeliantas net neturėjo jokių prielaidų neteisingai suprasti įstatymo taikomus reikalavimus. Antai, ANK 686 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Ši norma yra aiški, nedviprasmiška, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas ją galėjo suprasti kaip nors kitaip nei joje numatyta. Be kita ko, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26303714732 sudaro 3 lapus, iš kurių pirmame lape aiškiai nurodoma, jog apeliantui skirtina 60 Eur dydžio bauda ir iš karto toje pačioje eilutėje nurodyta aiškiai, kad skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 1 (vienam) mėnesiui, o antrame lape taip pat aiškiai nurodyta, kad „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantas ne tik turėjo galimybę įsitikinti, koks įstatyme numatytas sprendimo vykdymo momentas, bet jam aiškiai ir konkrečiai buvo išdėstyta Institucijos 2026 m. birželio 1 d. protokole.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apelianto padarytas nusižengimas nesukėlė pavojingų padarinių ir dėl jo nėra jokių nukentėjusiųjų, nepadaryta žalos transporto priemonėms, nusižengimo pavojingumo nemažina, ir vien ši aplinkybė nėra pakankama, siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti pažeidėjo padaryto nusižengimo pobūdį, taigi, ir negali būti pagrindu laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino. Antai, iš ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties matyti, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas minėtą normą, šio administracinio nusižengimo nesusiejo su eismo įvykiu, žala tretiesiems asmenims ar kitais pavojingais padariniais, todėl tai, kad nebuvo padaryta žala, neįvyko eismo įvykis ir nėra kitų padarinių, nagrinėjamu atveju, vertinant apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą, reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Petkus