Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundas dėl antstolio veiksmų atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nušalinimo

Pareiškėjas (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardos teismų nušalinimo.

Lietuvos informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjo analogiškas, grindžiamas tais pačiais (identiškais) argumentais dėl Lietuvoje veikiančių bendrosios kompetencijos apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus nagrinėjimo pareiškimas jau buvo pateiktas kitoje civilinėje byloje Nr. e2S-546-544/2026 ir šis pareiškimas, identiškas šioje byloje pateiktam, jau buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2KT-937-912/2026, kurioje teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo P. V. pareiškimas dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo netenkintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pareiškimo dėl teismų nušalinimo persiųsti spręsti aukštesnės pakopos teismui nėra pagrindo, nes analogiškas pareiškimas dėl nušalinimo jau yra įvertintas ir išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo (CPK 69 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to, pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti, todėl nepagrįstai nesprendė pareiškėjo skundo iš esmės. Apelianto teigimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylą nagrinėjo teisėjas, kuriam buvo pagrindas pareikšti nušalinimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pastaroji įstatymo nuostata (kartu su kitomis) taikoma ir aiškinama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kurie leidžia daryti logišką išvadą, kad net ir tuo atveju, jei teismas nėra priėmęs ieškinio, tačiau teismo žinioje yra ieškovo iniciatyva pradėti du analogiški teisminiai procesai, tai yra pateikti du tapatūs ieškiniai, vieną iš ieškinių turi būti atsisakoma priimti kaip tapatų kitam.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, pagrįstai nustatė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų žinioje jau yra ne viena civilinė byla (Nr. e2YT-4897-1156/2026; Nr. e2YT-4935-1156/2026; Nr. e2YT-4936-1156/2026; ir kt.), kurioje pareiškėjas reiškia analogiškus reikalavimus ir juos grindžia analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir šiame skunde. Apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: (1) skundą dėl antstolio neveikimo; (2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas skundą visų pirma buvo padavęs antstolei ir kurio antstolė neišnagrinėjo ar neperdavė teismui. Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjas su 2026 m. balandžio 29 d. skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą byloje nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Apelianto argumentas, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylą nagrinėjo teisėjas, kuriam buvo pagrindas pareikšti nušalinimą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog bylą išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantui, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apelianto deklaratyvūs argumentai dėl teismo šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo pagrindu. Apeliantas nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo. Atskirajame skunde pateikiamas apelianto subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo fakto. Be to, pažymėtina ir tai, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo buvo atmestas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto atskirajame skunde nurodomi prašymai įpareigoti antstolę ir AB SEB banką grąžinti jam kaupimo lėšas, sustabdyti vykdymo veiksmus, kreiptis į prokurorą ir kt. nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą (ne)pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių apelianto prašymų nesprendžia.

Dėl procesinės bylos baigties

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.