Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-19397-964/2026 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Mindaugas Dabkus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. C. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 2026 m. kovo 25 d. priimtus procesinius dokumentus: nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-28-10060, patvarkymą dėl lėšų ir turtinių teisių arešto Nr. S-26-28-10059, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-28-10061 bei šių išlaidų sumą.

Pareiškime nurodė, kad Nurodymas priverstinai nurašyti pingines lėšas Nr. S-26-28-10060 yra neteisėtas ir perteklinis, nes vykdomojoje byloje jau buvo priimti analogiški ir tapatūs patvarkymai, be to, nėra protinga ir racionalu priimti naują patvarkymą kiekvienu atveju ar pasikeitus skolos sumai, kai jau buvo nurašytos lėšos. Patvarkymas Nr. S-26-28-10059 yra neteisėtas ir perteklinis, naikintinas, nes: 1) vykdomojoje byloje jau buvo priimti analogiški patvarkymai, 2) nėra racionalu kiekvienu atveju priimti naują patvarkymą pasikeitus skolos sumai, 3) Pensijų kaupimo fonde esančios lėšos yra skirtos asmens pensijai, jos sukauptos iš mėnesinių įmokų ir negali būti areštuojamos, nuskaitomos prievartiniu būdu. Šios lėšos menamos, nes pareiškėjas nepateikė prašymo jas atsiimti. Vykdomo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-26-28-10061 neteisėtas ir perteklinis, nes: 1) vykdomojoje byloje jau buvo priimti analogiški ir tapatūs patvarkymai, 2) nėra protinga ir racionalu kiekvienu atveju priimti naują patvarkymą pasikeitus skolos sumai, 3) vykdymo išlaidos yra neracionalios, nebūtinos, išpūstos, ekonomiškai nepagrįstos, tinkamai nedetalizuotos.

Antstolis Mindaugas Dabkus 2026 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-26-28-12430 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies (dėl vykdymo išlaidų sumažinimo, t.y. jas sumažino 19,93 Eur, ir dėl arešto masto sumažinimo, sumažinus skolos mastą 19,93 Eur) ir jį persiuntė nagrinėti Vilniaus mieto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, antstolis privalo priimti naują vykdymo išlaidų apskaičiavimą, antstolio vykdymo išlaidos yra apskaičiuojamos vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais dydžiais, skaičiuojant pagal būtinų vykdymo išlaidų dydžius, jas indeksavus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. 2026 m. kovo 25 d. patvarkymas dėl lėšų ir turtinių teisių arešto Nr. S-26-28-10059 nebuvo ankščiau priimtas vykdomosiose bylose. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolio priimti procesiniai dokumentai nėra analogiški. Atsižvelgiant į besikeičiančią išieškotiną sumą, keičiasi ir jų turinys. Išieškotina suma turi atitikti faktinę situaciją, todėl antstolis pagrįstai ją tikslina priimdamas naujus procesinius dokumentus, keičiančius ankstesnius. Tokią pat išvadą darė ir dėl 2026 m. kovo 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-26-28-10061, kuris priimtas pasikeitus vykdymo išlaidų sumai.

Teismas vertino, jog, nors pareiškėjas 2026 m. kovo 25 d. patvarkymą dėl lėšų ir turtinių teisių arešto Nr. S-26-28-10059 skundžia kaip priimtą esant analogiškam patvarkymui, tačiau bylos duomenimis tai nenustatyta, t. y. nenustatyta, kad vykdomosiose bylose būtų priimtas 2026 m. kovo 25 d. patvarkymui dėl lėšų ir turtinių teisių arešto Nr. S-26-28-10059 analogiškas patvarkymas, kuriuo būtų areštuotos pensijų kaupimo bendrovėje esančios pareiškėjo lėšos.

Teismas vertino, kad, pareiškėjas, teigdamas, jog antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, skunde nenurodė jokių jo argumentus pagrindžiančių paskaičiavimų bei argumentų, paneigiančių vykdymo išlaidų būtinumą ir realumą (pavyzdžiui, kurios būtent vykdymo išlaidos antstolio paskaičiuotos neteisingai arba kaip jos turėtų būti paskaičiuotos ir pan.). Teismas vertino, kad antstolis vykdymo išlaidas apskaičiavo (atlikęs pataisymą dėl 19,93 Eur sumos) nepažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas nedetalizuotas, neekonomiškas, išpūstas ir pan. yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė dėl sukauptos pensijos išmokėjimo, nepanaikina antstolio teisės ją areštuoti kaip gautinas sumas. Jei šios rūšies lėšų areštas nebūtų taikytas, o lėšos išmokėtos, galimai areštas taptų pavėluotas ir neužtikrinantis efektyvaus vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-19397-964/2026 ir patenkinti jo skundo prašymų reikalavimus: atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą; sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130) vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti procesinius dokumentus (nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2026-03-25 Nr. S26-28-10060, patvarkymą dėl lėšų ir turtinių teisių arešto 2026-03-25 Nr. S-26-28-10059, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2026-03-25 Nr. S-26-28-10061 vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 ir vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130) kaip perteklinius ir neteisėtus; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą (2026-03-25 Nr. S-26-28-10061 vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 ir vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130) kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas skunde teigė, kad skundžiami patvarkymai Nr. S-26-28-10060, Nr. S-26-28-10059 ir Nr. S-26-28-10061 yra neteisėti ir pertekliniai, nes yra analogiški (identiški) jau priimtiems, todėl teismas neturėjo pagrindo su tuo nesutikti, nes visų pirma atsižvelgiant į besikeičiančią išieškotiną sumą, nesikeičia ir jų turinys, ir nes visų antra vadovaujantis tokia teismo ir antstolio logika, vykdomojoje byloje nuo pat jos pradėjimo turėjo būti priimti patvarkymai kiekvienu atveju pasikeitus išieškotinai sumai, ko deja neįvyko net nuo 2019 m.

Pensijų kaupimo fonde sukauptoms lėšoms taikomi specialūs išieškojimo apribojimai, todėl negali būti areštuojamos visos esamos ir būsimos išmokėtinos lėšos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dar nėra pateikęs prašymo jas išmokėti. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų neišnagrinėjo.

Vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2026-03-25 Nr. S-26-28-10061 vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 ir vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 yra neteisėtas ir perteklinis, bei naikintinas, nes visų pirma vykdomojoje byloje jau buvo priimti analogiški ir tapatūs patvarkymai, ir nes visų antra nėra protinga ir racionalu priimti naują patvarkymą kiekvienu atveju, ar pasikeitus skolos sumai, ir nes visų trečia skundžiamos vykdymo išlaidos yra neracionalios, nebūtinos, išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos, bei tinkamai nedetalizuotos. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, protingumo ir ekonomiškumo principų. Ginčytinos 140,63 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 352,06 Eur atlygis antstoliui ir 1,98 Eur pašto išlaidos. Būtinosios vykdymo išlaidos turėtų sudaryti 80 Eur. Be to dokumentai apeliantui buvo siunčiami elektroniniu būdu. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų tinkamai neišnagrinėjo.

Taikytų turto areštų mastas yra neproporcingas, nes jau areštuotos lėšos banko sąskaitose, kitas turtas ir turtinės teisės, o bendras areštuoto turto mastas kelis kartus viršija išieškotiną sumą.

Siekiant išvengti galimų neigiamų priverstinio išieškojimo padarinių, turėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai iki skundo išnagrinėjimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimų vykdymo instrukcijos 154 punktas numato, kad pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taigi, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, antstolis privalo jas perskaičiuoti ir informuoti apie tai skolininką, kas šiuo atveju ir buvo atlikta.

Nesutiktina su apelianto teiginiu, jog pensijų kaupimo lėšos negali būti areštuojamos. CPK 668 straipsnis reglamentuoja ribojimus nukreipti išieškojimą į tam tikrą skolininko turtą, kuris yra būtinas jo ir jo šeimos minimaliems buities, darbo, mokymosi ar specialiesiems poreikiams užtikrinti. Šioje normoje įtvirtinta apsauga siejama su konkrečiais skolininko naudojamais daiktais ar turtu, reikalingu kasdieniam gyvenimui, tačiau ji nėra skirta apsaugoti bet kokias skolininko turtines teises ar būsimas pinigines išmokas. Nagrinėjamu atveju antstolis areštavo ne apelianto kasdieniam pragyvenimui naudojamas lėšas ar būtinus daiktus, o turtinę teisę į būsimas pensijų kaupimo išmokas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, teigdamas, jog antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, nenurodo jokių jo argumentus pagrindžiančių paskaičiavimų bei argumentų, paneigiančių vykdymo išlaidų būtinumą ir realumą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti ir pertekliniai, motyvuojant, kad vykdomojoje byloje jau buvo priimti analogiški procesiniai dokumentai. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiami patvarkymai priimti pasikeitus išieškotinai sumai, todėl jų turinys nėra tapatus anksčiau priimtiems patvarkymams. Antstolis turi užtikrinti, kad procesiniuose dokumentuose nurodyta išieškotina suma atitiktų faktinę vykdomosios bylos situaciją. Taigi vien aplinkybė, kad anksčiau buvo priimti analogiško pobūdžio patvarkymai, nesudaro pagrindo skundžiamus patvarkymus pripažinti neteisėtais ar pertekliniais. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ankstesniais vykdymo proceso etapais nuo 2019 m. antstolis ne kiekvieną kartą pasikeitus išieškotinai sumai priimdavo naujus patvarkymus, savaime nepaneigia šioje byloje skundžiamų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl pakartotinio vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 154 punkte nustatyta, kad pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos. Todėl, pasikeitus vykdymo išlaidų sumai, antstolis turėjo pagrindą pateikti pareiškėjui atnaujintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien pakartotinis tokio apskaičiavimo pateikimas nereiškia jo neteisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, perteklinės ir neatitinka protingumo bei ekonomiškumo principų. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdymo procesas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2019 m., o vykdymo išlaidų dydis vykdymo proceso metu keitėsi. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktą vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai priklauso nuo išieškotinos sumos. Be to, Instrukcijos 124 punkte numatytas papildomų administravimo išlaidų skaičiavimas, atsižvelgiant į vykdymo proceso trukmę, o 135 punkte – vykdymo išlaidų indeksavimas. Taigi vien aplinkybė, kad vykdymo proceso pradžioje apskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo mažesnės, nesudaro pagrindo vėliau apskaičiuotas papildomas išlaidas laikyti nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavime detalizavo apskaičiuotas sumas, nurodė jų apskaičiavimo teisinį pagrindą, o papildomus paaiškinimus pateikė patvarkyme, kuriuo išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nesutikimas su apskaičiuotų administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiais, savaime nepaneigiant jų apskaičiavimui taikytų teisės normų ir nustatytų aplinkybių, nesudaro pagrindo pripažinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą neteisėtu.

Pareiškėjo argumentai dėl 140,63 Eur administravimo išlaidų ir 352,06 Eur atlygio antstoliui nepagrįstumo taip pat atmestini. Pareiškėjas, remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu, teigia, kad administravimo išlaidos turėtų sudaryti 80 Eur, tačiau nepagrindžia šios nuostatos taikymo nagrinėjamu atveju ir nenurodo konkrečių antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo klaidų. Vien pareiškėjo nesutikimas su apskaičiuotų išlaidų dydžiu ir bendro pobūdžio teiginiai dėl jų neekonomiškumo nesudaro pagrindo pripažinti šias išlaidas nepagrįstomis.

Pareiškėjas, ginčydamas apskaičiuotų administravimo išlaidų dydį, remiasi ankstesnės redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu ir teigia, kad šios išlaidos turėtų sudaryti 80 Eur. Tačiau vien nuoroda į minėtoje nuostatoje įtvirtintą dydį, neatsižvelgiant į konkrečią išieškotiną sumą, vykdymo proceso trukmę ir taikytiną vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, nepaneigia antstolio atlikto apskaičiavimo pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl pensijų kaupimo fonde sukauptų lėšų arešto neteisėtumo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 749 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas gali būti taikomas ir būsimoms išmokoms. Pažymėtina, kad pensijų kaupimo fonde sukauptas turtas ir skolininko reikalavimo teisė į būsimas pensijų išmokas nėra tapatūs objektai. Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti išieškojimo iš pensijų turto apribojimai savaime nedraudžia areštuoti skolininko reikalavimo teisės į būsimas išmokas. Toks areštas savaime nereiškia išieškojimo iš pensijų fonde sukauptų lėšų, o išieškojimo iš konkrečių išmokų galimybė ir apimtis vertintina atsižvelgiant į jų pobūdį bei taikomus įstatymų apribojimus. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas dar nėra pateikęs prašymo išmokėti pensijų fonde sukauptas lėšas, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą antstolio patvarkymą neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišnagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamame atskirajame skunde pakartotinai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos, taip pat atleisti jį nuo žyminio mokesčio už šį prašymą mokėjimo. Tačiau šie prašymai jau yra išspręsti atskira pirmosios instancijos teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-18539-1077/2026, todėl jų pagrįstumas nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas minėtą nutartį yra apskundęs atskiruoju skundu, taigi jos teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinami kitoje apeliacinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau išdėstytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti pareiškėjo argumentai, susiję su jo turtine padėtimi, ankstesniais teisminiais procesais, vykdomųjų dokumentų išdavimo ir priėmimo vykdyti aplinkybėmis bei kitais klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su skundžiamų antstolio patvarkymų teisėtumu ir pagrįstumu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.