Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja nepagrįstai laikoma skolininke, o civilinėje byloje priimtos nutartys yra suklastotos. Klaipėdos apygardos ir apylinkės teismų teisėjai nuo 2011 metų neatsižvelgia į pareiškėjos prašymus, skundus, atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus bei priimta antstolei ir Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) palankius procesinius sprendimus. Civilinė byla Nr. 2YT-16009-911/2026 yra suklastota. Prieš 3 metus teisėja K. S. pareiškėjai nepagrįstai paskyrė baudą. Be to, pareiškėja prašė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokios informacijos apie priimtą sprendimą negavo. Procesiniai dokumentai nepagrįstai siunčiami adresu, kuriuo pareiškėja nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ir negyvena. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau jo civilinėje byloje nėra. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja nepasitiki Klaipėdos apygardos ir apylinkės teismų teisėjais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo atmetamas, kita pareiškimo dalis perduodama nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui

Teisė į tinkamą teismo procesą yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konsktucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dalis. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Tokia teisė išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies. Pagal nurodytą tarptautinės teisės nuostatą Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

Iš pareiškimo turinio galima suprasti, kad pareiškėja reiškia nušalinimą ne tik civilinę bylą Nr. 2YT-16009-911/2026 nagrinėjančiai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjai K. S., bet ir visiems šio teismo teisėjams, nes prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Tokį pareiškėjos pareiškimą pagal nurodytas CPK nuostatas turėtų nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas, kaip aukštesnės pakopos teismas. Tačiau nušalinimo pareiškime išdėstytas prašymas nušalinti ir Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2026 m. lapkričio 5 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perdavė išspręsti pareiškėjos pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo.

Pažymėtina, kad nušalinimo pareiškime pareiškėja nenurodo konkrečių aplinkybių, dėl kurių visi Klaipėdos apygardos teismo teisėjai negalėtų išspręsti pareiškėjos pareikšto nušalinimo Klaipėdos apylinkės teismo teisėjams ir bylos perdavimo kitam teismui klausimo. Pareiškime nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai, kad Klaipėdos apygardos ir apylinkės teismai nuo 2011 m. neatsižvelgia į pareiškėjos prašymus, skundus, atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus bei priima antstolei ir Inspekcijai palankius sprendimus. Kiti pareiškime dėl teisėjų (teismų) nušalinimo nurodyti argumentai yra susiję su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. 2YT-16009-911/2026.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nenustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme instancine tvarka būtų nagrinėjama civilinė byla pagal proceso dalyvių paduotus skundus civilinėje byloje Nr. 2YT-16009-911/2026. LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja anksčiau yra dalyvavusi kitose Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtose civilinėse bylose kaip proceso dalyvė. Atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nevertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019, 5 pastraipa). Todėl aplinkybės, kad anksčiau buvo priimti pareiškėjai nepalankūs procesiniai sprendimai, savaime nesudaro pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos L. P. pareiškimas dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2YT-16009-911/2026 nagrinėjimo atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėja L. P. pareiškime taip pat prašo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėją K. S. ir visus šio teismo teisėjus nuo civilinės bylos 2YT-16009-911/2026 nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti į kitą teismą, ši pareiškimo dalis perduodama spręsti Klaipėdos apygardos teismui, kaip aukštesnės pakopos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. P. pareiškimo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2YT-16009-911/2026 nagrinėjimo atmesti.

Pareiškėjos L. P. pareiškimo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjos K. S. ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2YT-16009-911/2026 nagrinėjimo bei bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui perduoti spręsti Klaipėdos apygardos teismui.