Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1

2026 m. spalio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

KAL1 2026 m. rugsėjo 2 d. apie 16 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, naudojo fizinį smurtą savo artimojo šeimos nario – sugyventinės NKA1 – atžvilgiu ir grasino, kad ją nužudys ir pats nusižudys, sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai yra žodinio konflikto metu parvertęs NKA1 kambaryje ant sofos, abejomis rankomis suėmęs jos kaklą, smaugė. Paleidęs NKA1 kaklą, paėmė iš virtuvės peilį ir, laikydamas jį rankoje, po to paėmęs kitą peilį, juos akivaizdžiai demonstruodamas šaukė, kad ,,nespėsi išsikviest policijos, kai viskas bus jau pasibaigę“. Padėjęs peilius, tęsdamas savo smurtinius veiksmus, parvertęs NKA1 ant sofos, abejomis rankomis suėmęs už kaklo, vėl smaugė NKA1, tokiais veiksmais sudarydamas NKA1 įspūdį, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes ji šiuos KAL1 veiksmus suprato kaip realų grasinimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba ją nužudyti ir, padarydamas NKA1 taškines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios NKA1 sveikatą.

Kaltinamasis KAL1 teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad NKA1 sužinojo apie jo bendravimą su kita moterimi. Gavo žinutę, jog turi susikrauti daiktus ir išvažiuoti iš namų, dėl to vyko pas sugyventinės geriausią draugę jos ieškoti ir išsiaiškinti situaciją, bet nieko blogo daryti neplanavo. Nuvykus NKA1 pradėjo juoktis ir grasinti, jog apie tai sužinos tos moters vyras. Buvo girdėjęs, jog tas žmogus yra sėdėjęs kalėjime ir savo antrai pusei yra išreiškęs grasinimus, kad tokiu atveju tiek jai, tiek jos gerbėjams bus blogai. Tai jį neramino. Užplūdo desperacija, jog neteks NKA1, jam tai atrodė beviltiška situacija. Dėl informacijos, kurią sugyventinė norėjo paviešinti, bandė paimti iš jos telefoną. Tarp jų įvyko pasistumdymas, grumtynės, nes NKA1 telefono nedavė. Galbūt buvo suėmęs NKA1 už kaklo, bet neplanavo jos pasmaugti. Gal buvo parvertęs NKA1 ant sofos. Dėl tuo metu buvusios emocinės būsenos (buvo afekto būsenoje) viską atsimena lyg per rūką, bet buvo blaivus. Gal ant stalo gulėjo peilis. Nežino, kodėl paėmė tą peilį ir grasino. Tiksliai nepamena, ką sakė, gal kad reikia viską užbaigti. LUD1 gal sakė, jog iškvies policiją, dėl to galėjo pasakyti, jog nespės iškviesti policijos, kai viskas jau bus pasibaigę. Sunku jau viską prisiminti, bet gal ir antrą peilį iš kažkur buvo ištraukęs. Negali paaiškinti, ko siekė savo veiksmais, bet minčių įvykdyti grasinimus neturėjo, nors nukentėjusioji galėjo jaustis įbauginta. Grasinimai gal buvo labiau skirti net sau pačiam, nes kaltino save dėl susidariusios situacijos. Viskas vyko pas LUD1, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. LUD1 konflikto metu sėdėjo ant sofos ar fotelio, gal buvo ir atsistojusi. Kadangi nepavyko paimti telefono, išėjo iš buto. Kai pradėjo važiuoti, NKA1 dar išbėgusi atidarė automobilio duris ir sakė atiduoti telefoną, kurio jis neturėjo, nes jis gal nukrito už sofos ar kažkur. Grįžo namo ir tik po kurio laiko buvo sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Labai blogai jautėsi iki tol, kol nesusitaikė su sugyventine. Tai įvyko pas mediatorių rugsėjo 30 d., kai abu išsikalbėjo. Per visus bendro gyvenimo metus niekada nenaudojo jokio smurto prieš NKA1, jai negrasindavo, ji jo nebijodavo. Priešingai, tai jis sulakdavo grasinimų, ultimatumų, nusileisdavo, bet viskas kaupėsi ir išsiveržė. Po įvykio ieškojo psichologinės pagalbos, sudalyvavo grupinėje terapijoje. Dalyvauja pykčio valdymo programoje ir kartu su NKA1 lanko individualią terapiją. Užsiėmimuose dalyvaus ir toliau, nes jaučia to naudą ir teigiamą poveikį, t. y. šiuo metu santykiai su sugyventine yra tokie geri, kokie nebuvo visus 25 bendro gyvenimo metus. Atsiprašė NKA1, atlygino jai žalą, gailisi dėl savo veiksmų. 2019 m. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes namie buvo pykčiai, buvo kumščiuojamas ir įvyko susistumdymas. Dabar kilus konfliktui jo elgesys būtų kitoks, kalbėtųsi, nekeltų balso, išklausytų. Nusprendė nevartoti alkoholio, nebeliko agresijos. Iš visų jėgų bando būti geresni vienas kitam. Kiek tai tęsis, priklausys nuo jų pačių pastangų, bet neketina nutraukti teikiamos pagalbos, nebebendraus su kitomis moterimis, nors tai buvo tik vienkartinis atvejis dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Apie patį įvykį dar nėra kalbėjęsis su nukentėjusiąja, nors supranta, kad ateityje reikės apie tai pasikalbėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamajam pripažinus kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, kaltinamajam, gynėjai ir nukentėjusiajai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamojo KAL1 visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji NKA1 protokole-pareiškime ir apklausiama liudytoja parodė, kad 2026 m. rugsėjo 2 d. apie 15.00 val. iš automobilio „Renault“ (daugiau duomenų apie automobilį nežino) registratoriaus išsiėmė atminties kortelę, kadangi įtarė, kad jos sugyventinis KAL1 (gim. (duomenys neskelbtini)) turi kitą moterį. Išsiėmusi minėtą kortelę, išvažiavo pas draugę LUD1 (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Vyko pas draugę peržiūrėti atminties kortelės dėl to, kad namuose prie sugyventinio nenorėjo peržiūrėti. Nuvykusi pas minėtą draugę, apie 15.30 val. per LUD1 planšetinį kompiuterį peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose pamatė, kad jos sugyventinis KAL1 yra su kita moterimi. Tuomet suprato, kad jis ją išdavinėja, nes tai jis daro ne pirmą kartą. Savo telefonu padarė vaizdo įrašą ir, ką matė, išsiuntė sugyventiniui per „Messenger“ programą, taip pat parašė, kad jis susirinktų daiktus ir išeitų iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Mano, kad per jos išsiųstą vaizdo įrašą jis suprato, kur ji yra, nes po jos žinutės KAL1 paskambino jos draugei LUD1. Paskambinęs jis sakė, kad nori pasiderėti, ką pasiderėti, jis nesakė, taip pat sakė, kad jis jau prie draugės namų. Ji draugei pasakė, kad gali įsileisti. Ji sėdėjo svetainės kambaryje ant sofos, kai jos draugė jį įleido į butą. Įėjęs į butą jis iš karto pradėjo rėkauti, konfliktuoti, jog ji jam atiduotų savo telefoną ir atminties kortelę. Ji jam pasakė, kad neduos savo telefono bei atminties kortelės, taip pat pasakė, kad vaizdo įrašą išsiųs moters, su kuria jis susitinka, vyrui. Tuomet jis pasakė, kad ją nužudys, o paskui ir pats nusižudys. Po šių žodžių jis užgulęs ant jos ją abejomis rankomis suėmė už kaklo ir smaugė. Tuomet jos draugė LUD1 pasiėmė telefoną ir pasakė KAL1, jog kvies policiją, tuomet jis nuo jos atsitraukė. Atsitraukęs nuo jos, jis nuėjo į virtuvę ir pasėmė peilį. Paėmęs vieną peilį pakėlė, parodė joms, paėmė kitą peilį, vėl parodė joms ir pasakė jos draugei, kad pas ją nėra gerų peilių, taip pat pridūrė, kad nespės iškviesti policijos, kai viskas bus jau pasibaigę. LUD1 atsistojo priešais ją, ji buvo jai už nugaros, vis dar sėdėjo ant sofos. KAL1, padėjęs peilį atgal į stalčių, priėjo prie jos draugės, kuri vis dar stovėjo priešais ją. Jie abu susistumdė iki kol jos draugė atsisėdo ant sofos šalia jos. KAL1 tuomet vėl užgulė ant jos ir abejomis rankomis suėmė ją už kaklo. Po kurio laiko jis nuo jos atsitraukė. Radusi progą ji basomis kojomis pabėgo iš draugės namų į daugiabučio kiemą. Su savimi nieko nepasiėmė, todėl išbėgusi iš daugiabučio ieškojo žmonių, kurie galėtų paskambinti į policiją, tačiau nei vieno žmogaus nesutiko. Pamatė, kad iš daugiabučio išeina sugyventinis, kuris įsėdo į automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet ji greitai įėjo į daugiabutį ir užtrenkė daugiabučio durimis, grįžo į butą pas draugę. KAL1 kažkuriuo metu sulaužė jos auskarą. Dėl streso gali kai kurių įvykio detalių neatsiminti. Nusiraminusi, apgalvojusi viską, apie 17.00 val. paskambino policijai, kadangi gyvena kartu su KAL1, bijo, kad jis gali būti namie ir jai grįžus namo vėl gali smurtauti prieš ją. Kartu su KAL1 gyvena 25 metus, turi vieną bendrą vaiką. Anksčiau jis prieš ją yra smurtavęs, taip pat buvo iškelta byla dėl smurto, tačiau jie susitaikė ir byla buvo nutraukta. Mano, kad KAL1 buvo neblaivus, kadangi 2026 m. rugsėjo 2 d. prieš išvažiuodama iš namų matė, kaip jis vartojo alkoholį, t. y. degtinę. Taip pat jam atvažiavus pas jos draugę jautė nuo jo alkoholio kvapą. Šiuo metu KAL1 bijo, jo veiksmai parodė, kad jo grasinimai gali būti realūs. Pageidauja, kad jam būtų skirtos kardomosios priemonės, jog jis negalėtų artintis prie jos, kadangi jo bijo (1 t., b. l. 5–8, 46–49).

Apklausiama papildomai NKA1 patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir patikslino kai kurias įvykio aplinkybes, nurodydama, kad poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje jai atsirado, kai sugyventinis KAL1 ją sėdinčią du kartus parvertė ant sofos atlošo (sofa buvo suskleista). Jis rankomis jai buvo suėmęs už krūtinės, žastų, dilbių, plaštakos, ranka buvo atsirėmęs jai į dešinę šlaunį, dėl tokių jo veiksmų ji juto didelį fizinį skausmą. Rankomis suėmęs jai už kaklo smaugė, ji juto didelį fizinį skausmą, ji neprisimena, ar jai trūko oro, nes ji buvo šoko būsenoje, galvojo, kad nebeišgyvens. Nesupranta, kaip ji sugebėjo išsilaisvinti iš KAL1 rankų. Kai KAL1 šaukė, kad ją nužudys, o paskui ir pats nusižudys, akivaizdžiai prieš ją demonstravo peilius ir šaukė, kad nespės išsikviest policijos, kai viskas bus pasibaigę. Ji mano, kad tie jo grasinimai buvo realūs, nes jis buvo neprognozuojamas, nevaldomas, apimtas begalinio pykčio. Visą įvykį matė jos draugė LUD1, kitų pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Civilinio ieškinio byloje nereikš, nes jai padarytą neturtinę žalą KAL1 pilnai atlygino. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, greitoji nebuvo kviesta, nedarbingumo neturėjo. Dėl praeities įvykių KAL1 pretenzijų jokių neturi (1 t., b. l. 50–53).

Liudytoja LUD1 parodė, kad 2026 m. rugsėjo 2 d. apie 15.30 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, atvažiavo jos draugė NKA1, kuri paprašė planšetinio kompiuterio, kad galėtų pasižiūrėti video registratoriaus filmuotą medžiagą. Žiūrint kartu filmuotą medžiagą NKA1 ją tuo pačiu filmavo savo telefonu. Nufilmavusi NKA1 pasakė jai, kad filmuotą medžiagą nusiuntė savo vyrui KAL1. Už 30 minučių jai paskambinęs KAL1 pasakė, kad nori ,,pasiderėti“, ir klausė, ar jį įsileisim, nes jis jau buvo atvažiavęs prie jos buto. Paklausus NKA1, ar jį įsileisti, ji sutiko ir ji jį įsileido į butą. Įėjęs į butą KAL1 pradėjo konfliktuoti, reikalauti iš NKA1 mobiliojo telefono ir atminties kortelės. NKA1 pasakė, kad neatiduos mobiliojo telefono ir kortelės. Tada jis pasakė, kad ją nužudys ir pats nusižudys, priėjęs prie NKA1, kuri sėdėjo ant sofos, užgulė ją ir suėmęs abejomis rankomis NKA1 už kaklo pradėjo ją smaugti. Tai pamačiusi ji pasakė KAL1, kad liautųsi ir atsitrauktų, nes iškvies policiją. Po šių žodžių KAL1 atsitraukė ir, nuėjęs į virtuvę, pasiėmė peilį, kurį pademonstravęs joms, pasiėmė kitą peilį ir pasakė, kad nespėsim iškviesti policijos, kai viskas jau bus pasibaigę. Tada ji atsistojo per vidurį tarp NKA1, kuri sėdėjo ant sofos, ir KAL1. Jis padėjo peilį ir pradėjo ją stumti link NKA1, kol nebeturėdama vietos išstovėti ant kojų, ji atsisėdo šalia NKA1. KAL1 vėl užgulė NKA1 ir abejomis rankomis už kaklo vėl pradėjo ją smaugti. Ji bandė jį nustumti nuo NKA1. Po kurio laiko jis atsitraukė, vis bandė paimti jos mobilųjį telefoną. Kadangi jo paimti nesugebėjo, atsisėdo ant fotelio. Tuo metu NKA1 išbėgo iš buto į kiemą. KAL1 šiek tiek pasėdėjęs, supratęs, kad NKA1 nebėra, atsistojo ir išėjo iš buto. Neužilgo grįžo NKA1. Maždaug už 5 minučių jai paskambinęs KAL1 pasakė, jog bandom dar kartą derėtis. Ji nesutiko ir nutraukė pokalbį. Maždaug po valandos, kai NKA1 nusiramino, jos paskambino numeriu ,,112“ ir išsikvietė policiją (1 t., b. l. 86–89).

2026 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad registruotas NKA1 (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimas, kad 2026 m. rugsėjo 2 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, svetainės kambaryje, sugyventinis KAL1 (gim. (duomenys neskelbtini)) žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs abejomis rankomis NKA1 už kaklo, smaugė. Tokie KAL1 veiksmai sukėlė NKA1 fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo – NKA1, smurtą patyrusio asmens sužalojimai – įdrėskimas, smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – kaklas (kairė pusė) (1 t., b. l. 68–71).

Iš 2026 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į kurią patenkama pro daugiabučio namo rytinės pusės įėjimo duris, užlipus laiptais pirmame aukšte tiesiai yra butas šarvo durimis Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius buto duris yra koridorius. Kairėje koridoriaus pusėje matomos durys į patalpą, dešinėje pusėje taip pat yra durys, praėjimas į kitą patalpą, o koridoriaus gale įrengtas langas, prie kurio stovi medinis stalas, ant kurio matomi įvairūs buities daiktai ir vaisiai, šalia stalo – kėdės. Paėjus koridoriumi apie 2 metrus ir pasukus į dešinę, patenkama į kambarį, kur yra įvykio vieta. Kambario kairėje pusėje prie sienos pastatytas televizorius, šalia jo matomi įvairūs buities daiktai. Prie galinės sienos įrengtas langas. Kairioji lango dalis atidaryta, už lango matomas balkonas su medine apdaila. Ant palangės ir prie lango pastatyti vazonai su augalais. Dešinėje pusėje pastatyta kampinė minkšta sofa. Ant sofos ir šalia jos matomi įvairūs daiktai bei tekstilės gaminiai. Centrinėje kambario dalyje stovi apvalus stalas, ant jo – vaza su gėlėmis ir kiti įvairūs daiktai. Daugiau apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra (1 t., b. l. 19–26).

Iš 2026 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas 2026 m. rugsėjo 2 d. 17.01 val. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 2 min. trukmės. Perklausos metu fiksuota, kad pagalbos numeriu paskambinusi NKA1 prašė pagalbos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad ,,tokia buvo situacija....aaaaa. Aš išvažiavau iš namų, nes prigavau savo vyrą, ir atvažiavau pas draugę. Ir jis atvažiavo iš paskos… irrrrrr… jis čia mane smaugė. Bandė smaugti, gąsdino, grasino. Aš negaliu namo parvažiuoti“. Operatorei pasiteiravus, ar nereikia greitosios, NKA1 atsakė, kad ne, nurodė, kad prieš ją smurtavęs vyras – sugyventinis KAL1, įvykis vyko prieš valandą, ji nežino, ką daryti (1 t., b. l. 78–81).

Iš 2026 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir aprašytas su įvykiu susijęs policijos pareigūno ((duomenys neskelbtini)) vaizdo stebėjimo kameros, tvirtinamos prie drabužių, vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (įrašo data 2026 m. rugsėjo 2 d., įrašo pradžios laikas 17:20:07, trukmė 13 min 25 sek., laikas fiksuojamas viso įrašo metu, vaizdo įrašas spalvotas). Matyti, kaip pareigūnai atvyksta į (duomenys neskelbtini) namą, eina į (duomenys neskelbtini) butą. Filmuojama bute, pirmame aukšte. Kartu su pareigūnu dirba pareigūnė (duomenys neskelbtini). Buto duris atidaro moteris. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai nukentėjusioji NKA1. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Kas nutiko? NKA1: Vyras atvažiavo... įtūžio pilnas… nes aš jį prigavau su meiluže. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): pykstatės dabar tarpusavy? NKA1: Taip. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Dabar sprendžiasi klausimas gyvenimo? NKA1: Taip. Prieš du mėnesius aš prigavau, atleidau, viskas kaip ir buvo gerai. Bet aš šiandien supratau, kad kažkas ne taip ir patikrinau registratorių ir radau įkalčius… Jis atvažiavo, griebė „atiduodi“ telefoną. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Norėjo viską ištrint? NKA1: Atimti viską… mano draugė per vidurį, jis mane puolė, pradėjo smaugt, ėmė peilį ten… nu vienu žodžiu, aš pabėgau pro duris. Bute yra dar viena moteris – NKA1 draugė LUD1. LUD1 taip pat pakartoja, kad NKA1 vyras bandė atimt telefoną, smaugė. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Kiek tam vyrui metų? NKA1: 50. Pareigūnas (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja NKA1 aiškinasi, ar ji pageidaus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoj aplinkoj. NKA1: Tai reikės… čia pabaiga. Jis mane smaugė...visa ką (rodo kaklą), man auskarą sulaužė, visa ką. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Jums fizinį skausmą sukėlė? NKA1: Nu taip, be abejo. Taip, rašysiu...jau jis ne pirmą kartą… prieš kokius penkis metus namie yra smaugęs, mano dukrai ranką išsukęs ir buvo išvežtas. Bet mes atleidom... Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Buvo ankščiau byla pradėta, taip? NKA1: Buvo buvo, tik tiek, kad susitaikėm. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Seniai tai įvyko? NKA1: Nu turbūt man atrodo prieš kovidą. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Tas dalykas vyko kada? NKA1: Prieš gerą valandą. LUD1 nurodo laiką, kada skambino NKA1 sugyventinis KAL1. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Viskas vyko čia? NKA1: Čia. Pareigūnas (duomenys neskelbtini) LUD1 teiraujasi, ar ji matė įvykį. Ji patvirtina, kad taip. Ji dar pasako, kad vyko grumtynės, kad jis norėjo atimti telefoną. NKA1: Aš buvau išbėgus į lauką, pabėgau, būčiau gal policiją išsikvietus, bet telefoną jis norėjo atimt, užmečiau (rodo sofos tarpą). Pareigūnas (duomenys neskelbtini) išsiaiškina KAL1 statusą – sugyventinis, gyvena 25 metus, gyvena nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bet smurtas vyko pas draugę LUD1 bute, esančiame (duomenys neskelbtini). NKA1 pasakoja, kad peržiūrėjusi registratoriaus įrašus sugyventiniui nusiuntė žinutę, kad jis susirinktų daiktus ir išeitų iš namų. Namas yra jų bendra nuosavybė. Pareigūnas (duomenys neskelbtini) aiškinasi, ar NKA1 sugyventinis būtų šiuo metu namuose. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Mes dabar pradedam bylą, čia viskas neseniai įvykę... NKA1: Tai aišku, jis mane grasino, nužudyt žadėjo, ir peilį ėmėsi, ir sakė išsiųsiu tave ir tenai, ir tenai, ir tenai. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Nes čia bus byla, žinokit. NKA1: Ne, nu kito kelio nėra. NKA1 patvirtina, kad ji bijo savo sugyventinio ir sutiks, kad būtų skirti apribojimai. Liudytoja LUD1 pasako, kad ji neįsivaizduoja, kas būtų buvę, jei NKA1 ir KAL1 būtų vieni du. Ji pasako: būtų „game out“. Pareigūnas (duomenys neskelbtini): Šiandien jūs alkoholio nevartojot? NKA1: Ne. Pareigūnas (duomenys neskelbtini) telefonu derina procesinius veiksmus. NKA1 praneša, kad vyksta sulaikyti KAL1, o ją apklaus kitas ekipažas (1 t., b. l. 74–77, 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad NKA1 padaryta taškinės odos kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 13 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67).

Iš 2026 m. rugsėjo 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du peiliai, paimti iš liudytojos LUD1, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuriais buvo grasinta. Pirmas apžiūrimas peilis yra virtuvinis, vientisinis, 275 mm bendro ilgio, geltonos spalvos plastikine rankena. Geležtė yra metalinė, nudažyta geltonos spalvos dažais su raudonos ir baltos spalvų raktų paveikslėliais. Geležtė yra 147 mm ilgio, iki 27 mm pločio, lygiais ašmenimis. Ant vienos geležtės pusės yra užrašas TRAMONTINA, INOX STAINLESS. Peilis yra ne naujas, geležtė apibraižyta, rankena – apsitrynusi. Antras apžiūrimas peilis yra virtuvinis, vientisinis, 210 mm bendro ilgio, juodos spalvos plastikine rankena. Geležtė yra pilkos spalvos metalo, 107 mm ilgio, iki 17 mm pločio, lygiais ašmenimis. Peilis yra ne naujas: geležtė apibraižyta, aplipusi pridžiūvusiais maisto likučiais, rankena – apsitrynusi (1 t., b. l. 27–36).

Byloje paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, apžiūrų protokolais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu įrodyta, kad 2026 m. rugsėjo 2 d. apie 16 val. tarp kaltinamojo KAL1 ir jo sugyventinės NKA1 kilo žodinis konfliktas dėl to, jog kaltinamasis siekė paimti iš sugyventinės jos telefoną ir atminties kortelę, kur buvo užfiksuotas jo bendravimo su kita moterimi. Konfliktas vyko liudytojos LUD1, kuri yra nukentėjusiosios draugė, namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Buto kambaryje KAL1, siekdamas paimti nukentėjusiosios telefoną, kurio ji jam neatidavė, naudojo fizinį smurtą prieš NKA1 ir grasino ją nužudyti bei pats nusižudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji ir liudytoja, kuri matė visą konfliktą, nuosekliai ir detaliai ikiteisminio tyrimo metu papasakojo, kad į butą pasikalbėti atvykęs kaltinamasis reikalavo, jog NKA1 jam atiduotų savo telefoną ir atminties kortelę, o jai nesutikus to padaryti ir pagrasinus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas KAL1 bendravimas su kita moterimi, išsiųsti tos moters vyrui, pagrasino ją nužudyti, o paskui ir pats nusižudyti. Po šių žodžių kaltinamasis parvertė NKA1 kambaryje ant sofos ir abejomis rankomis suėmęs spaudė jos kaklą, t. y. ją smaugė. Kadangi liudytoja LUD1 pasakė KAL1, jog kvies policiją, jis nukentėjusiąją paleido ir nuėjo į virtuvę, kur pasėmė vieną peilį, jį pakėlė, parodė bute buvusioms moterims, paėmė kitą peilį, vėl pademonstravo joms ir pasakė, kad ,,nespėsi išsikviest policijos, kai viskas bus jau pasibaigę“. KAL1, padėjęs peilį, parvertė NKA1 ant sofos ir vėl ją smaugė abejomis rankomis suėmęs už kaklo.

NKA1 pagrįstai šiuos KAL1 veiksmus suprato kaip realų grasinimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba ją nužudyti. Kadangi kaltinamojo veiksmai sudarė NKA1 įspūdį, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti, ji radusi progą basomis kojomis pabėgo iš draugės namų į daugiabučio kiemą ir į butą grįžo tik tada, kai kaltinamasis išvyko. Nukentėjusiajai kaltinamojo grasinimai pasirodė realūs, nes jis ne tik išsakė grasinimus žodžiu, demonstravo du peilius, bet ir realiai du kartus fiziškai ją puolė. NKA1 kaltinamasis pasirodė neprognozuojamas, nevaldomas, nes buvo apimtas begalinio pykčio. Nusiraminusi nukentėjusioji paskambino policijai, nes bijojo grįžti namo. Nors kaltinamasis visa tai įvardija kaip grumtynes, susistumdymą, tačiau iš tikrųjų tai buvo KAL1 panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją, dėl kurio jai atsirado specialisto išvadoje aprašyti sužalojimai. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad dėl smurtinių KAL1 veiksmų ji juto didelį fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pagal atliktų veiksmų pobūdį ir sukeltas pasekmes kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis ne tik tyčia nežymiai sutrikdė sugyventinės sveikatą, bet ir grasino ją nužudyti, kai susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, prieš tą pačią nukentėjusiąją turint bendrą sumanymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, be to, savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamajame posėdyje buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas 2026 m. spalio 16 d. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, kuri priima KAL1 atsiprašymą, sutinka su juo susitaikyti. Susitaikymo protokole taip pat nurodyta, kad kaltinamasis visiškai atlygino padarytą žalą, sumokėdamas 2000 Eur, ir nukentėjusioji prašo atleisti KAL1 nuo atsakomybės jiems susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją sutaptį. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo elgesio, savu noru atlygino padarytą žalą. Kaip paaiškino kaltinamasis, jis su sugyventine susitaikė 2026 m. rugsėjo 30 d. apsilankę pas mediatorių, atkūrė savo tarpusavio santykius, kurie šiuo metu yra labai geri. Aplinkybę, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, patvirtino ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji. Vertindamas, ar yra pagrindo manyti, kad KAL1 nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis praeityje nėra teistas, 2019 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 ir 2 d., bet nuo to laiko praėjo jau daugiau nei 7 metai, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už šiuos pažeidimus ir anksčiau jam administracine tvarka skirtos baudos sumokėtos. Jau minėta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. KAL1 vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, kritiškai vertina savo elgesį, ėmėsi iniciatyvos susitaikyti su nukentėjusiąja, kaip pats nurodė teisiamajame posėdyje, yra apsisprendęs nevartoti alkoholio, nors nusikalstamos veikos net nesusijusios su tuo.

Be to, labai svarbu tai, kad kaltinamasis metrukus po įvykio, t. y. 2026 m. rugsėjo 7 d., kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl dalyvavimo smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programoje, kuri tęsis iki 2026 m. gruodžio pabaigos. Kaip nurodyta VšĮ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. spalio 14 d. rašte, KAL1 aktyviai įsijungė į programos turinį, noriai dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose, inicijuoja individualias konsultacijas, papildomai klientui prašant buvo teiktos blaivaus gyvenimo motyvacinės konsultacijos ir šeimos santykių problematikos bei sprendimų paieškos paslaugos mediacijos metodu. Po 3 šeimos mediacijos sesijų stebimas pozityvus šeimos santykių pokytis, apie kurį teisiamajame posėdyje nurodė ir pats kaltinamasis. Rašte nurodyta, kad KAL1 išreiškė aiškų norą tęsti konsultacijas pagal numatytą grafiką. Tą patį kaltinamasis patvirtino ir teisiamajame posėdyje.

Iš kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų akivaizdu, kad jis jaučia specialistų teikiamos pagalbos naudą ir teigiamą poveikį, nes, jo paties teigimu, šiuo metu jo santykiai su sugyventine yra tokie geri, kokie nebuvo visus 25 bendro gyvenimo metus, nes gali su ja atvirai kalbėtis apie praeities nuoskaudas, abu bando būti geresni vienas kitam ir dabar kilus konfliktui jo elgesys būtų visai kitoks. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes šiuo atveju pasielgė spontaniškai, nusikalstamai sureaguodamas į susiklosčiusią situaciją. Kaltinamojo iniciatyva po įvykio savanoriškai kreiptis pagalbos į specialistus rodo, kad jam svarbu išsiaiškinti savo elgesio priežastis ir elgesį koreguoti teigiama linkme, siekiant pozityvių pokyčių. Esant tokiai situacijai, teismas yra įtikintas, kad kaltinamasis ėmėsi realių veiksmų, kurie sudaro pagrindą manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, juolab, kad polinkio nusikalsti jis ir neturi.

Taigi teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, dėl to kaltinamasis KAL1 atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72² straipsnį teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Baudžiamasis įstatymas numato, jog atleidžiamam nuo atsakomybės asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinti privalomą nusikaltusiam asmeniu pobūdį bei padedanti įgyventi bausmės paskirtį. Taigi skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ja yra siekiama tokio paties rezultato kaip ir kriminaline bausme. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija bei teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Teismas, įvertinęs tai, kad KAL1 šiuo atveju padarė du tyčinius nusikaltimus, jis gyvenime ne pirmą kartą padarė nusikaltimus, kuriais kėsinamasi ir keliamas pavojus asmens sveikatai bei gyvybei (dėl smurtinių jo padarytų veikų 2019 m. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiosiomis, neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių), sprendžia, jog teisingumo interesai bus užtikrinti įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai turės teigiamą poveikį atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens elgesiui ateityje bei suteiks žinių ieškant pozityvių konfliktų sprendimo būdų, taip pat prisidės prie nusikalstamų veikų pasikartojimo rizikos mažinimo. Nagrinėjamu atveju KAL1 skiriama priemone siekiama tiek elgesio korekcijos, tiek prevencinio poveikio, tiek teisingumo principo užtikrinimo (Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-127-768/2025).

Teismas nesutinka su gynėjos baigiamojoje kalboje išsakytu argumentu, kad tokia priemonė būtų perteklinė, nes kaltinamasis tokioje programoje jau dalyvauja savanoriškai. Tai, kad KAL1 po nusikaltimų padarymo dar vykstant ikiteisminiam tyrimui pats savo iniciatyva kreipėsi pagalbos į specialistus, rodo, jog jis pats pripažįsta poreikį koreguoti savo elgesį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė matantis teikiamų paslaugų naudą ir poveikį, bet elgesio keitimas reikalauja ilgalaikės intervencijos. Įvertinus tai, kad KAL1 ir pats savanoriškai dalyvauja elgesio korekcijos programose, nustatytinas gana ilgas (10 mėnesių) terminas, per kurį ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Kita kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – panaikintina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, todėl ši kardomoji priemonė, įvertinus bylos baigtį, tapo nebereikalinga.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

KAL1, padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti KAL1, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 72² straipsniu, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, jį įpareigojant tai padaryti per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.