Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bendrijos „Cuprum PPSB“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria civilinė byla pagal ieškovės bendrijos „Cuprum PPSB“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Revatus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mirigita“ dėl darbų trūkumų šalinimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ ir R. A., perduota nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Mirigita“ 2026 m. liepos 14 d. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje jos atstovui nedalyvaujant, be kita ko, nurodė, kad byla pagal daugumos šalių buveinę ir pagrindinių įrodymų buvimo vietą turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl prašė bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Teismo posėdis byloje paskirtas 2026 m. liepos 14 d. 9 val. 30 min.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Bylos nagrinėjimas šiuo metu yra pažengęs, bylos šalys turėjo pagrįstą lūkestį vertinti, kad byla yra teisminga Kauno apygardos teismui ir būtent šiame teisme bus nagrinėjama iš esmės. Bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas ieškinio priėmimo stadijoje.

Bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui prieštarauja civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kadangi perdavus bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui turės būti sprendžiamas klausimas dėl teismo posėdžio paskyrimo, derinama jo data su šalimis ir liudytojais, o tai nepagrįstai užtęs bylos nagrinėjimą. Kauno apygardos teisme yra tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui, paskirtas teismo posėdis 2026 m. rugsėjo 16 d. 13 val. 30 min.

Atsakovė UAB „Mirigita“ nėra suinteresuota aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose, kadangi prieš 2026 m. liepos 14 d. teismo posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti jai (jos atstovui) nedalyvaujant.

Civilinio proceso teisės normose nėra numatyta galimybė sprendžiant dėl bylos teismingumo atsižvelgti į liudytojų gyvenamąją vietą. Be to, įstatymas numato galimybę organizuoti nuotolinius arba mišrius teismo posėdžius.

Dauguma bylos šalių, t. y. ieškovė ir atsakovė UAB „Revatus“, išreiškė valią bylą nagrinėti Kauno apygardos teisme. Tai reiškia, kad dvi priešpriešinį interesą materialinio pobūdžio reikalavimų patenkinimu byloje turinčios ir aktyviai atstovų teismo posėdyje atstovautos šalys nuosekliai išreiškė valią nagrinėti bylą būtent Kauno apygardos teisme.

Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima nuspręsti, kad ekonomiškiau civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme. Vien tai, kad kito teismo veiklos teritorijoje yra ginčo objektas, dalies proceso dalyvių buveinės ar dalies liudytojų gyvenamosios vietos, nėra pakankama konstatuoti, jog byla kitame teisme bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau.

Iki 2026 m. liepos 15 d. nutarties priėmimo šalys pateikė ieškinį, atsiliepimus į ieškinį, dubliką ir triplikus, o 2026 m. birželio 10 d. nutartimi pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo baigtas. Kauno apygardos teisme yra tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui, paskirtas teismo posėdis 2026 m. rugsėjo 16 d. 13 val. 30 min. Perdavus bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui turės būti sprendžiamas klausimas dėl teismo posėdžio paskyrimo, o tai nedera su proceso operatyvumo principu.

Teismas nenurodė, kokie konkretūs papildomi įrodymai turėtų būti surinkti Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje ir dėl kokių konkrečių priežasčių bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme užtruktų ilgiau.

Įstatymas suteikia galimybę naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas organizuoti nuotolinius arba mišrius teismo posėdžius ir taip užtikrinti proceso dalyvių bei liudytojų dalyvavimą, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą civilinė byla perduota nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui (ne)pagrįstumo

CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Viena iš šios taisyklės išimčių yra nustatyta CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal šią normą teismas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą bylą nutartimi gali perduoti nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl minėtos normos taikymas turi atitikti ultima ratio (kraštutinė priemonė) sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurį patikslinusi, prašė įpareigoti atsakoves UAB „Revatus“ ir UAB „Mirigita“ neatlygintinai pašalinti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų defektus, arba, teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti solidariai iš atsakovių 186 530,59 Eur nuostolių atlyginimą, priteisti solidariai iš atsakovių 89 757,85 Eur nuostolių atlyginimą už stogo konstrukcijos, grindų ir sienų hidroizoliavimo darbų defektų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme, kadangi dalies byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios (buveinės) vietos, taip pat dalies prašomų apklausti liudytojų gyvenamosios vietos, galimų trečiųjų asmenų (butų ar patalpų savininkų) turto vieta bei ginčo objekto (statinio) vieta yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) teritorijose, t. y. Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Pažymėtina, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės. Ieškovės pareikštas ieškinys, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Revatus“ buveinės vieta yra Kaune, pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 12 punktą yra teismingas Kauno apygardos teismui, o CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų išimčių, dėl kurių reikėtų bylą perduoti kitam teismui, nenustatyta.

Atsakovė UAB „Mirigita“ 2026 m. liepos 14 d. prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui grindė argumentais, kad daugumos šalių (ieškovės ir atsakovės UAB „Mirigita“) buveinės yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat pagrindinių įrodymų vieta (statinys, dėl kurio statybos darbų defektų kilo ginčas, liudytojų, kuriuos prašys iškviesti liudyti, gyvenamoji vieta) yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad daugumos įrodymų vieta yra (duomenys neskelbtini), dėl to byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau perdavus ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė savo reikalavimus bei atsakovės savo atsikirtimus grindžia rašytiniais įrodymais, kuriuos į civilinę bylą yra pateikusios. Abiem šalims atstovauja advokatai, pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir yra baigtas, 2026 m. liepos 14 d. 9 val. 30 min. įvyko pirmasis teismo posėdis. Nors ieškovė dublike prašė iškviesti tris liudytojus, kurie, pasak jos, galėtų patvirtinti svarbias ir reikšmingas aplinkybes, ir kurių gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini), tačiau vien šio prašymo pareiškimas nereiškia, jog teismas tokį prašymą patenkins. Be to, net ir tuo atveju, jeigu teismas šį prašymą patenkins, trijų liudytojų iš (duomenys neskelbtini) iškvietimas į teismo posėdį Kaune neturėtų esminės įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ir (ar) ekonomiškumui, juolab kad byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (CPK 175² straipsnis). Be to, CPK 220¹ straipsnyje, reglamentuojančiame teismo pavedimus, nustatyta, kad prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas gali pavesti atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus). Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė UAB „Mirigita“, kuri prašė perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui, nebuvo suinteresuota dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje, kadangi prieš 2026 m. liepos 14 d. teismo posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šalių ir liudytojų buveinės bei gyvenamosios vietos neturės esminės įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ir (ar) ekonomiškumui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog ieškovės buveinė yra Kaune, o atsakovės UAB „Mirigita“ buveinė yra Palangoje, taip pat tai, kad statinys, dėl kurio statybos rangos darbų defektų kilęs ginčas yra (duomenys neskelbtini), nepatvirtina CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo dėl bylos perdavimo kitam teismui egzistavimo. Šalys šiuo metu į civilinę bylą jau yra pateikusios įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje ir atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie dar duomenys, kurie yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, turės būti surinkti į bylą, dėl kokių priežasčių jie negali būti pateikti (ar jų pateikimas apsunkintas) Kauno apygardos teismui ir dėl kokių objektyvių aplinkybių bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme galėtų užtrukti ilgiau nei bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme. Nesant konkrečiai nurodytų duomenų, kuriuos papildomai reikia surinkti į bylą ir kurie yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, negalima daryti išvados, kad perdavus civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismui bus galima visapusiškiau ir išsamiau išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes bei operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti bylą. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad tam, jog byla būtų perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, prieštarauja tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Revatus“.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas, dėl kurio byla turėtų būti perduota Klaipėdos apygardos teismui, t. y. negalima daryti išvados, kad tik perdavus bylą Klaipėdos apygardos teismui bus galima išsamiau išsiaiškinti bylos faktines aplinkybes bei operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti ginčą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos perdavimą kitam teismui, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas patenkinamas, Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 15 d. nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – byla perduodama nagrinėti Kauno apygardos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovės bendrijos „Cuprum PPSB“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Revatus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mirigita“ dėl darbų trūkumų šalinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ ir R. A., perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš esmės.