Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs TRA1 (toliau ir - Apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą (toliau ir - Skundas) dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties (toliau ir - Skundžiama nutartis),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

TRA1 , Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. DUOMENYS NESKELBTINIpagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 4500 Eur bauda už tai, kad jis, vykdydamas vadovo funkcijas ir būdamas atsakingas už UAB „( duomenys neskelbtini) “ (kodas duomenys neskelbtini)) veiklos organizavimą, nevykdė 2026 m. balandžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , perskaityto 2026 m. gegužės 5 d. Mano VMI portale, ir per 10 dienų nuo jo gavimo dienos (iki 2026 m. gegužės 15 d.) mokesčių administratoriui nepateikė: transporto priemonės Audi RS7 (WIN DUOMENYS NESKELBTINI) pirkimą ir pardavimą, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijų; dokumentų (sutarčių, užsakymų, PVM sąskaitų - faktūrų) kopijų, pagrindžiančių laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 21 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. į bendrovės sąskaitą banke „Duomenys neskelbtini“, AB gautas pinigines įplaukas iš UAB „Duomenys neskelbtini“ (8 500,35 Eur), UAB DUOMENYS NESKELBTINI(47 980,80 Eur; 31 987,20 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini” (3 450 Eur), Duomenys neskelbtini(500 Eur), UAB „DUOMENYS NESKELBTINI“ (68 891,76 Eur); dokumentų (sutarčių, užsakymų, PVM sąskaitų - faktūrų) kopijų, pagrindžiančių laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 21 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. iš bendrovės sąskaitos banke „Duomenys neskelbtini“, AB vykdytus mokėjimus UAB „Duomenys neskelbtini“ (300 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (2 212 Eur), Duomenys neskelbtini(2 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (4 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (900 Eur), ŠIA „Duomenys neskelbtini“ (2 881,76 Eur); Duomenys neskelbtini(76 000 Eur), UAB Duomenys neskelbtini (4 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (10 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (58 892,90 Eur); UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovo darbo sutarties kopijos. Nustatyta, kad TRA1 administracinį nusižengimą padarė būdamas baustas 2025 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 str. 1 d. (paskirta 700 Eur bauda, kuri sumokėta 2026 m. kovo 28 d.) ir 2026 m. gegužės 5 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 str. 2 d., paskirta 3 550 Eur bauda nesumokėta). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) TRA1 , pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punkto bei 49 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas TRA1 apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Juo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir VMI 2026 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veikoje visų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, o kitu atveju, pakeisti skundžiamą nutartį ir ja paliktą galioti VMI nutarimą: sumažinti paskirtą baudą nuo 4 500 Eur iki 1 500 Eur, o nesant pagrindo skirti minimumą - iki kito teismo nustatyto mažesnio dydžio. Taip pat skundu prašoma iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo išreikalauti UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovo duomenų pakeitimo registravimo dokumentus: sprendimą dėl ankstesnio vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo, prašymą registruoti, jo pateikimo duomenis bei istorinį išrašą, iš VMI išreikalauti nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) visą tekstą, jo įteikimo ir perskaitymo duomenis, leidžiančius nustatyti naudotoją, bendrovės atstovavimo Apelianto VMI teisių istoriją ginčo laikotarpiu, taip pat ankstesnių nutarimų ir jų įsiteisėjimo duomenis tiek, kiek jais grindžiamas pakartotinumas ir baudos dydis, iš UAB „Duomenys neskelbtini“ išreikalauti turimus vadovo atšaukimo, dokumentų perdavimo ir naujo vadovo pareigų pradžios dokumentus. Gavus registravimo medžiagą, spręsti dėl joje nurodytą sprendimą priėmusio asmens ir naujo vadovo apklausos. Visus šiuos dokumentus ištirti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

Taip pat apeliaciniame skunde tikinama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus, nes neindividualizavo, kuris konkretus naudotojas „Mano VMI“ sistemoje perskaitė pranešimą, ir neištyrė, kas faktiškai valdė įmonę bei disponavo dokumentais.

Galiausiai Apeliantas kvestionuoja paskirtos nuobaudos dydį, pažymėdamas, kad teismas neteisingai įvertino ankstesnių nuobaudų chronologiją, o nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskirta 4 500 Eur dydžio bauda nepagrįstai viršija ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį (3 750 Eur) bei lemia dvigubą baudimą už tą patį pakartotinumo kriterijų.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos Kontrolės departamento direktoriaus laikinai atliekančio viršininko funkcijas Vido Osipovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Teigiama, jog Apelianto argumentai dėl jo kaltės nebuvimo yra deklaratyvūs ir bendro pobūdžio teiginiai bei pasvarstymai, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymima, jog Apeliantas, gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą, jo nustatytu laiku (iki 2026 m. gegužės 15 d.) neįvykdė: pakartotinai nepateikė visų prašomų dokumentų, išvardintų nurodyme. Inspekcija, laiku negavusi reikiamos informacijos, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 26 str. 1 d. 7 p. - kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas MAĮ. Atkreipiamas dėmesys, jog šių teisių bei pareigų apimtis nesikeičia dėl mokesčio mokėtojo ar jo atstovo subjektyvaus aplinkybių vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl TRA1 kaltės pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis, vykdydamas vadovo funkcijas ir būdamas atsakingas už UAB „Duomenys neskelbtini“ (kodas duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, nevykdė 2026 m. balandžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) DUOMENYS NESKELBTINI perskaityto 2026 m. gegužės 5 d. Mano VMI portale, ir per 10 dienų nuo jo gavimo dienos (iki 2026 m. gegužės 15 d.) mokesčių administratoriui nepateikė:

- transporto priemonės Audi RS7 (WIN DUOMENYS NESKELBTINI) pirkimą ir pardavimą, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijų;

- dokumentų (sutarčių, užsakymų, PVM sąskaitų - faktūrų) kopijų, pagrindžiančių laikotarpiu nuo 2025-02-21 iki 2025-12-31 į bendrovės sąskaitą banke „Duomenys neskelbtini“, AB gautas pinigines įplaukas iš UAB „Duomenys neskelbtini“ (8 500,35 Eur), UAB DUOMENYS NESKELBTINI(47 980,80 Eur; 31 987,20 Eur), UAB Duomenys neskelbtini“ (3 450 Eur), Duomenys neskelbtini(500 Eur), UAB „DUOMENYS NESKELBTINI“ (68 891,76 Eur);

- dokumentų (sutarčių, užsakymų, PVM sąskaitų - faktūrų) kopijų, pagrindžiančių laikotarpiu nuo 2025-02-21 iki 2025-12-31 iš bendrovės sąskaitos banke „Duomenys neskelbtini“, AB vykdytus mokėjimus UAB „Duomenys neskelbtini“ (300 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (2 212 Eur), ( duomenys neskelbtini)(2 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (4 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (900 Eur), SIA „Duomenys neskelbtini“ (2 881,76 Eur); Duomenys neskelbtini(76 000 Eur), UAB Duomenys neskelbtini (4 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (10 000 Eur), UAB „Duomenys neskelbtini“ (58 892,90 Eur);

- UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovo darbo sutarties kopijos.

Apeliaciniame skunde, ginčijant šias byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Apelianto apeliacinio skundo teiginiai ir keliami klausimai yra iš esmės analogiški pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde iš esmės yra pakartojama ta pati gynybos versija dėl vadovo įgaliojimų pabaigos momento, Juridinių asmenų registro duomenų deklaratyvumo, kaltės individualizavimo bei paskirtos baudos dydžio. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas jau išnagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje dėl jų išsamiai pasisakė, tačiau apeliantas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus, nenurodydamas jokių naujų faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie nebūtų buvę žinomi ar įvertinti nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi TRA1 , nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Apygardos teismas pritaria Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams bei išsamiai jų detaliai nebekartoja.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos saugo nustatytą valdymo tvarką ir užtikrina, kad valstybės institucijos (šiuo atveju – mokesčių administratorius) galėtų netrukdomai ir efektyviai vykdyti joms įstatymu priskirtas priežiūros bei kontrolės funkcijas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė kyla už patį mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo faktą per nustatytą terminą, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo neigiamų pasekmių. Šio nusižengimo subjektas yra specialusis – juridinio asmens vadovas arba kiti atsakingi asmenys, kuriems pagal teisės aktus arba įmonės vidaus dokumentus yra pavesta organizuoti įmonės veiklą ir užtikrinti prievolių valstybei vykdymą. Bendrovės vadovo statusas suponuoja ne tik teises, bet ir padidintą rūpestingumo bei asmeninės atsakomybės pareigą (pater familias standartą). Vadovas privalo užtikrinti, kad mokesčių administratoriaus teisėti nurodymai ir reikalavimai būtų įvykdyti tiksliai ir laiku, o šios pareigos ignoravimas ar aplaidus vykdymas tiesiogiai paralyžiuoja Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą valstybės institucijos funkciją – kontroliuoti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, atmeta apelianto gynybos versiją, kad nurodymo vykdymo laikotarpiu jis nebuvo UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovas, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą. Apeliantas savo teiginius grindžia formaliu Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies aiškinimu, teigdamas, kad jo įgaliojimai baigėsi nuo tariamo akcininko sprendimo priėmimo dienos (2026 m. kovo 1 d.), o Juridinių asmenų registro (JAR) duomenys turi tik deklaratyvią reikšmę. Teismas pabrėžia, kad nors registro duomenys civiliniuose santykiuose iš tiesų dažnai atlieka deklaratyvią funkciją, viešosios teisės (mokesčių ir administracinės atsakomybės) santykiuose mokesčių administratorius ir teismas vadovaujasi oficialaus viešumo bei duomenų patikimumo principais. Iš bylos medžiagos matyti, kad viešame registre duomenys apie apelianto vadovavimą buvo pakeisti tik 2026 m. liepos 16 d. – jau po nusižengimo padarymo (2026 m. gegužės 16 d.) ir po skundžiamo nutarimo priėmimo. Šią gynybos versiją teismas vertina kaip pasirinktą procesinę taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas – su bendrovės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis, o apie jo įdarbinimą pranešta socialinio draudimo institucijoms. Apeliantas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių pirminių įrodymų (akcininkų susirinkimo protokolo originalo, darbo sutarties su naujuoju vadovu ar „Sodros“ išrašų), kurie patvirtintų realų ir teisėtą vadovo pasikeitimo faktą iki nusižengimo padarymo dienos. Todėl teisiškai ydinga ir neteisėta būtų pripažinti, kad vadovo įgaliojimai buvo perduoti asmeniui, su kuriuo net nebuvo užmegzti teisėti darbo santykiai. Apeliantas iki pat duomenų registre pakeitimo išliko vieninteliu oficialiu ir teisėtu bendrovės vadovu, atsakingu už mokesčių administratoriaus nurodymų vykdymą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nepagrįsti yra ir Apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas neindividualizavo, kas konkrečiai „Mano VMI“ sistemoje perskaitė siųstą Institucijos nurodymą. Pastebėtina, jog pagal nustatytą tvarką, juridiniam asmeniui skirti pranešimai ir nurodymai yra siunčiami į oficialią įmonės paskyrą, prie kurios prieigos teises ir administratoriaus įgaliojimus valdo būtent įmonės vadovas. Kadangi nurodymas buvo sėkmingai perskaitytas 2026 m. gegužės 5 d., o Apeliantas tuo metu buvo registruotas vieninteliu įmonės vadovu, pareiga kontroliuoti gautą informaciją ir ją įvykdyti teko asmeniškai jam. Pažymėtina, kad apeliantas 2026 m. gegužės 5 d. jau buvo nubaustas 3 550 Eur bauda už analogišką pažeidimą toje pačioje įmonėje ir tuomet savo vadovo statuso nekvestionavo, kas papildomai patvirtina jo faktinį žinojimą apie įmonės reikalus ir mokesčių administratoriaus vykdomą kontrolę. Teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas tyčia ignoravo pakartotinį nurodymą pateikti dokumentus.

Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad po objektyviosios nusižengimo pusės realizavimo momento įvykęs bendrovės vadovų pasikeitimas ir vėlesnis naujų duomenų įregistravimas Juridinių asmenų registre (JAR) nedaro jokios įtakos Apelianto kaltės vertinimui, jos apimčiai bei asmeninei administracinei atsakomybei, todėl šie vėlesni juridiniai faktai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui. Administracinė atsakomybė už ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą yra asmeninio ir retrospektyvaus pobūdžio, o asmens kaltės bei subjekto požymiai yra vertinami išskirtinai ir griežtai tik tos nusikalstamos ar nusižengimo veikos (neveikimo) darymo momentu, šiuo atveju – imperatyvaus 10 dienų procesinio termino metu ir jo pasibaigimo laikotarpiu (nuo 2026 m. gegužės 6 d. iki 2026 m. gegužės 15 d.). Teisės doktrinoje ir nuoseklioje teismų praktikoje galioja fundamentali nuostata, jog asmuo negali būti atleistas nuo atsakomybės už praeityje padarytą teisės pažeidimą vien dėl to, kad vėliau neteko specialiojo subjekto statuso, kadangi vėlesnis valdymo organų pasikeitimas ar juridinio asmens struktūros pasikeitimas (restruktūrizavimas) teisiškai negali retroaktyviai (atgaline data) anuliuoti jau pasibaigusio ir objektyviai užfiksuoto tyčinio neveikimo fakto. Kadangi mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706-3623 vykdymo termino pabaigos momentu (2026 m. gegužės 15 d.) viešajame registre apeliantas teisiškai figūravo kaip vienintelis ir oficialus UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovas, o jokių imperatyvius Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkančių pirminių dokumentų apie realų valdymo teisių perdavimą kitam asmeniui iki šios datos nebuvo suformuota, teisinė pareiga organizuoti įmonės veiklą bei laiku pateikti reikalaujamus dokumentus teko asmeniškai Apeliantui. Vėlesnis duomenų JAR modifikavimas, atliktas tik 2026 m. liepos 16 d., t. y. jau po pažeidimo pabaigos ir netgi po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, vertintinas ne kaip Apelianto kaltę šalinanti aplinkybė, o kaip vėlesnis bendrovės vidaus struktūros pasikeitimas, kuris nepanaikina iki tol egzistavusios asmeninės pareigos nevykdymo ir negali būti teisiškai interpretuojamas kaip pagrindas išvengti pelnytos valstybės sankcijos už teisinės tvarkos ignoravimą.

Pasisakant dėl paskirtos nuobaudos dydžio, apeliaciniame skunde keliamas baudos individualizavimo klausimas, pažymint, kad Institucija, nesant nustatytų TRA1 atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nepagrįstai paskyrė jam 4 500 Eur baudą, kuri viršija įstatymo sankcijos vidurkį. Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas šį Apelianto argumentą, pažymi, kad ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 1 500 iki 6 000 Eur, o jos vidurkis sudaro 3 750 Eur. Nors byloje atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių formaliai nenustatyta, Institucija bei teismas, individualizuodamas nuobaudą, privalo vertinti ne vien tik šias aplinkybes, bet ir pažeidėjo asmenybę, veikos pobūdį bei jos darymo aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju baudos dydis, viršijantis sankcijos vidurkį, yra teisiškai visiškai motyvuotas sistemingu apelianto elgesiu ir piktybiniu mokesčių administratoriaus nurodymų ignoravimu. Kadangi asmuo, jau būdamas baustas už analogišką veiką, jokių reikiamų išvadų nepadarė ir toliau sąmoningai trukdė vykdyti valstybės institucijos kontrolės funkcijas, toks elgesys demonstruoja akivaizdų neigiamą požiūrį į teisinę tvarką bei imperatyvias įstatymo pareigas. Paskirta 4 500 Eur bauda pripažintina proporcinga, adekvačia padarytam nusižengimui ir atitinkančia ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus – atgrasyti asmenį nuo naujų nusižengimų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl jos mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atmetami kaip teisiškai nepagrįsti Apelianto argumentai, susiję su praeityje jam paskirtų nuobaudų teisėtumu, kadangi šie duomenys administracinio nusižengimo (arba administracinio ginčo) byloje sudaro prejudicinius faktus, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vadovaujantis teisinio saugumo ir aktų galiojimo prezumpcijos principais, įstatymų nustatyta tvarka priimti, įsigalioję ir nepanaikinti nutarimai administracinių nusižengimų bylose (arba individualūs administraciniai aktai) yra privalomi ir galiojantys, todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturi nei teisinio pagrindo, nei kompetencijos de novo (iš naujo) vertinti jų teisėtumo ar pagrįstumo. Kadangi naujas administracinis nusižengimas (veika) yra pilnai įrodytas byloje esančių įrodymų visuma, o ankstesnis apelianto baustumas yra objektyviai egzistuojantis juridinis faktas, turintis reikšmės tik vertinant pažeidėjo asmenybę bei skiriant nuobaudą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnis), ankstesnių nuobaudų kvestionavimas šioje apeliacinio proceso stadijoje yra teisiškai nereikšmingas ir negali paneigti skundžiamo sprendimo teisėtumo.

Vertindamas Apelianto procesiniame dokumente išreikštą siekį bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK 648 straipsnio 1 dalį) bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo forma yra rašytinis procesas. Teismo posėdis daromas tik tais išimtiniais atvejais, kai pats teismas pripažįsta žodinį bylos nagrinėjimą esant būtiną. Šiuo atveju apeliantas būtinybę rengti žodinį posėdį grindžia poreikiu asmeniškai detalizuoti skundo motyvus bei pakartotinai akcentuoti įvykio aplinkybes. Visgi teismų praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad subjektyvus proceso šalies pageidavimas duoti paaiškinimus gyvai savaime nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos rašytinio proceso prezumpcijos. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustato, kad apeliacinio skundo argumentai yra suformuluoti pakankamai aiškiai ir suprantamai, o pirmojoje instancijoje apeliantas visiškai realizavo savo teisę būti išklausytam – jo pozicija yra išsamiai užfiksuota posėdžio protokole bei įvertinta skundžiamame nutarime. Kadangi esamos bylos medžiagos visiškai pakanka objektyviam, visapusiškam bei teisingam teisinių ir faktinių aplinkybių įvertinimui, o papildomų įrodymų, kurių tyrimui reikėtų tiesioginio proceso dalyvių dalyvavimo, nėra pateikta, teismas sprendžia, jog poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra.

Analogiškai vertintinas ir apeliaciniame skunde esantis prašymas išsireikalauti papildomus dokumentus. Įrodymų rinkimas teismo procese nėra savitikslis veiksmas – teismas reikalauja tik tų duomenų, kurie turi tiesioginį sąsajumą su byla ir gali nulemti kitokį teisinį situacijos vertinimą. Apelianto nurodomi dokumentai nedaro įtakos nagrinėjamo ginčo esmei, nekeičia byloje jau esančių įrodymų visumos ir objektyviai negali lemti kitokios bylos baigties. Atsižvelgiant į tai, šių prašymų tenkinimas pripažįstamas akivaizdžiai pertekliniu, nepagrįstai užvilkinančiu bylos nagrinėjimą ir pažeidžiančiu proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus, todėl teismas sprendžia, kad pagrindo juos tenkinti nėra.

Remiantis aukščiau išdėstytu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Padarytos išvados dėl Apelianto kaltės ir jo, kaip bendrovės vadovo, asmeninės administracinės atsakomybės yra visiškai pagrįstos, o paskirta nuobauda atitinka įstatymo reikalavimus bei individualizavimo kriterijus. Teisiškai pakankamų pagrindų naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta, todėl Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.