Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bravitex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Bravitex“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

UAB „Bravitex“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu ir prašė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė turi realų veiklos tęstinumo potencialą, turto, vykdomą veiklą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės finansiniai sunkumai susidarė dėl aplinkybių, sutrukdžiusių įprastą veiklą, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu ir negalėjo laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu bendrovės veikla iš esmės yra ribojama dėl taikomų areštų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas ignoravo apeliantės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, patvirtinančią, kad bendrovei priklausančio turto vertė yra 432 000 Eur. Atsižvelgiant į šį rodmenį, bendrovės turto vertė viršija jos įsiskolinimus. Teismas konstatavo, kad ataskaita buvo pateikta ne pilna, tačiau buvo pateikti pirmieji ataskaitos puslapiai, iš kurių matyti turto vertė.

Teismas formaliai įvertino bendrovės įsiskolinimus. Kaip matyti iš pateikto kreditorių sąrašo, skolas sudaro bendrovės vadovo ir jo šeimos narių įnašai. Bendrovės vadovas į bendrovę įnešė papildomai 60 000 Eur bei 125 494,19 Eur padengė bendrovės einamuosius mokėjimus. Bendrovės vadovo sutuoktinė taip pat padengė einamuosius mokėjimus už 9 204,87 Eur. Tokiu būdu reali bendrovės skola, atsižvelgiant į protingumo kriterijų, turėtų būti mažinama 194 699,06 Eur. Ši suma gali būti kapitalizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu.

Apeliantė sutinka, kad yra skolinga darbo užmokestį bendrovės vadovo sutuoktinei ir sūnui. Darbo užmokesčio neišmokėjimas sutuoktinei, su kuria bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu bendrovės vadovas valdo turtą (bendrovės akcijas), nelaikytinas pagrindu kelti bendrovei bankroto bylą. Tuo tarpu faktinis darbo užmokesčio įsiskolinimas kitiems darbuotojams (L. R. ir R. L.) teismo nurodytoje antstolio pažymoje yra ne darbo užmokesčio skola, o išieškotinos sumos, kurios padidėjo, kadangi antstolis už visą išieškojimo laikotarpį skaičiavo vidutinį darbo užmokestį, kuris nėra laikytinas darbo užmokesčiu, o pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) tai yra trečiosios eilės mokestiniai įsipareigojimai po faktinio darbo užmokesčio skolos ir įsiskolinimų valstybės biudžetui.

Apeliantė neginčija skolų valstybės biudžetui ir darbuotojams fakto, tačiau šias skolas padengia bendrovės turtas.

Teismas neteisingai įvertino bendrovės skolų dinamiką, kadangi per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendrovė sugebėjo sumažinti skolą 28 983 Eur, tai pagrindžia, jog bendrovė gali vykdyti veiklą ir restruktūrizavimo proceso pagalba padengti skolas.

Apeliantė skolos VSDFV biudžetui nesumokėjo. Bendrovės vadovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovė gali vykdyti veiklą, jog jos veikla bus pelninga, kokiu būdu bus gaunamos pajamos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.

Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, bendrovė susiduria su rimtais finansiniais, ilgalaikiais sunkumais ir bendrovei turi būti vykdoma likvidavimo procedūra.

Byloje esančių duomenų visuma yra pakankama išvadoms dėl apeliantės nemokumo padaryti. Apeliantė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti ir, jog jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių kreditoriams yra tik laikinas.

Bendrovės vadovo teiginiai, kad bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 432 000 Eur, yra deklaratyvūs. Nors apeliantė pateikė turto įvertinimą dėl turimo turto vertės, vis tik, nors turtas ir įvertintas 432 000 Eur, tai nereiškia, kad jis už šią sumą ir butų realizuotas. Turtui taikomi areštai. Be to, šie skaičiai neatsispindi oficialiojoje bendrovės finansinėje atskaitomybėje. Oficialiais masinio vertinimo duomenimis, turto vertė tėra 150 000 Eur.

Apeliantės mokestinė nepriemoka VMI vis didėja, kadangi mokestinė nepriemoka 2026 m. gegužės 11 d. buvo 14 958,29 Eur, o atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dieną, t. y. 2026 m. rugsėjo 30 d., jau 17 227,19 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Bravitex“ pateikė naujus įrodymus – turto vertintojo N. K. 2026 m. rugpjūčio 10 d. turto vertinimo ataskaitą, kuria įvertintas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir kita.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nepagrindė, dėl kokių priežasčių 2026 m. rugpjūčio 10 d. datuojamas turto vertinimo aktas nebuvo laiku pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, juolab kad apeliantė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog jai priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei VĮ Registrų centro išraše nurodyta turto masinio vertinimo būdu nustatyta vertė, taigi, jai teko procesinė pareiga laiku pagrįsti poziciją. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė išskirtinių aplinkybių, dėl ko jos teikiami įrodymai turėtų būti priimami apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės teikiami įrodymai nepriimami.

Trečiasis asmuo VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir prašė priimti VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. rugsėjo 30 d. balanso išrašą apie apeliantės skolą VMI biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali, vertinant bendrovės nemokumo būklę. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, trečiojo asmens pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo sąlygų

Apeliantė UAB „Bravitex“, nesutikdama su bankroto bylos iškėlimu, atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bendrovės turto vertę, įsiskolinimų dydį, kadangi bendrovė turi pakankamai turto skoloms padengti. Anot apeliantės, per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendrovė sugebėjo sumažinti skolą 28 983 Eur, tai pagrindžia, jog bendrovė gali vykdyti veiklą ir restruktūrizavimo proceso pagalba padengti skolas.

Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas iš kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma iškelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra ir būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, ir vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, todėl restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Todėl būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės 2022–2023 metų finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat 2024 ir 2025 metų bei 2026 metų bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas, padarė išvadą, kad bendrovės įsipareigojimai nuo 2022 metų nuolat didėjo ir šiuo metu jau viršija bendrovės turto vertę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 468 072 Eur, kurį sudarė: 197 334 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 270 738 Eur vertės trumpalaikis turtas (269 036 Eur atsargos ir 1 702 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 545 682 Eur (136 654 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 409 028 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2025 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 407 454 Eur, kurį sudarė: 180 901 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 226 553 Eur vertės trumpalaikis turtas (225 734 Eur atsargos ir 819 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 607 891 Eur (124 109 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 483 782 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš balanso nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. matyti, kad bendrovė turėjo turto už 324 804 Eur, kurį sudarė: 172 684 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 152 120 Eur vertės trumpalaikis turtas (151 944 Eur atsargos ir 176 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 577 293 Eur (122 494 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 454 799 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai).

Apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, kad bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 432 000 Eur, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai pagrindžianti turto vertinimo ataskaita į bylą nebuvo pateikta, o tiek VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys apie aptariamo turto masinį vertinimą, tiek bendrovės balanso duomenys, už kurių pateikimą registro tvarkytojui ir išviešinimą atsakingi juridinio asmens valdymo organai, šios apeliantės pozicijos nepagrindžia. Vidutinė šio turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo 150 000 Eur, be to, šiam turtui taikomi dvejopo pobūdžio apribojimai.

Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai pagrindžia, kad bendrovės turto vertė nuosekliai mažėja, o įsipareigojimai – didėja. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl poreikio sumažinti dabartinius bendrovės įsiskolinimus 194 699,06 Eur, kuriuos sudaro bendrovės vadovo ir jo sutuoktinės atliktas bendrovės einamųjų mokėjimų padengimas. Viena vertus, apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Kita vertus, abejones dėl apeliantės nurodytų teiginių sustiprina tai, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog šios nutarties priėmimo metu bendrovės skola VSDFV biudžetui buvo 32 896 Eur, be to, VMI pateikė duomenis, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2026 m. rugsėjo 30 d. buvo 17 227,19 Eur, t. y. dar padidėjo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad bendrovė yra skolinga darbuotojams. Dėl nurodyto, apeliantės teiginiai dėl įsiskolinimų sumažinimo laikomi neįrodytais.

Jau minėta, kad viena iš būtinųjų restruktūrizavimo sąlygų yra juridinio asmens gyvybingumas. Teismas, vertindamas bendrovės gyvybingumą, turi atsižvelgti į visas reikšmingas faktines aplinkybes: kokios priežastys lėmė nemokumo problemas; kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; kokios yra šios veiklos perspektyvos; kokios numatomos pajamos (pelnas) ir ar jos leis ateityje vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat svarbu įvertinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių ir jo pokyčius. Jei bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos arba jos planuojama veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kyla pagrįstų abejonių dėl jos gyvybingumo. Be to, vertinant gyvybingumą, būtina atsižvelgti į esminių prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti prievolių vykdymo privalomumo. Todėl restruktūrizavimo procedūros negali būti pradėtos ar tęsiamos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių, pavyzdžiui, nemoka mokesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 34 punktas).

Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturėtų būti pernelyg aukštas, todėl nereikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Pareiga pagrįsti bendrovės gyvybingumą tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023, 42 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė, prašydama iškelti jai restruktūrizavimo bylą, nepagrindė juridinio asmens gyvybingumo. Iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad bendrovė neturi galimybių prekiauti baldais, kadangi jai priklausanti produkcija yra areštuota antstolio. Nors apeliantė nurodė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sugebėjo sumažinti skolą 28 983 Eur, tai, anot apeliantės, pagrindžia, jog bendrovė gali vykdyti veiklą, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dalies skolų grąžinimas neįrodo juridinio asmens pajėgumų vykdant veiklą. Kaip jau buvo minėta, apeliantė nepagrindė, kuriems kreditoriams buvo sumažinta skola, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktinį veiklos vykdymą. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės veiklos vykdymas yra paralyžiuotas tiek dėl areštuotų prekių, tiek dėl reikšmingos skolos tiekėjams (bendrovės vadovo teigimu apie 90 537 Eur). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apskųstos nutarties išvadai, kad aplinkybė, jog bendrovėje dirba 4 darbuotojai neįrodo galimybių tęsti ūkinę komercinę veiklą. Šiuo atveju ir pati apeliantė nepagrindė, kokiu būdu, neturėdama produkcijos bei realių galimybių įsigyti produkciją iš tiekėjų, bendrovė galėtų vykdyti veiklą vien darbuotojų pagalba.

Teismų praktikoje nurodyta, kad vien tai, jog bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė yra gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022, 27 punktas). Apeliantė turi įrodyti, kad jos vykdoma veikla suteiks jai tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020, 49 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados dėl bendrovės gyvybingumo neleidžia padaryti ir esminių prievolinių įsipareigojimų vykdymo įvertinimas, kadangi, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju bendrovės įsiskolinimai didėja, ji nevykdo mokestinių prievolių, yra skolinga darbuotojams.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, 15 punktas). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020, 23 punktas).

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Bravitex“ atitinka nemokios bendrovės būklę tiek balanso (turto ir įsipareigojimų santykio), tiek likvidumo (savalaikio prievolių vykdymo) testų aspektais (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantė nepagrindė nei veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles, nei to, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip įvertinti šią teismo išvadą (CPK 185 straipsnis).

Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai UAB „Bravitex“ iškėlė bankroto bylą. Dėl nurodyto, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.