Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms, ir L. G. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas L. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei atliktos bausmės dalis.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. G. sulaikymo, vykdant teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti S. M. bei V. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

L. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. M., neteisėtai laikė ir gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, o būtent, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. M. ir L. G. laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 11,275 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 13,0 proc. iki 16,9 proc., psichotropines medžiagas – 3-CMC, kurios bendra masė 2,741 g, ir amfetaminą, kurio bendra masė 0,901 g, kuomet tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bet ne vėliau kaip 18 val. 50 min., abu veikdami kartu, S. M. paėmus minėtas medžiagas, jas pėsčiomis gabeno iki (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, koordinatės (duomenys neskelbtini), kur jų dalį – 3-CMC (3-chlormetkatinoną), kurio masė yra 0,293 g (80,4 proc.), per S. M. neatlygintinai perdavė V. V., dalį – 0,945 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dalį – 0,138 g psichotropinės medžiagos – amfetamino laikė S. M. dėvimų kelnių kairėje kišenėje, dalį – 0,769 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,0 proc., narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė S. M. juodos spalvos džemperyje buvusioje žalios spalvos plastikinėje dėžutėje, likusią dalį – 9,561 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 15,2 proc. iki 16,9 proc., narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinę medžiagą 3-CMC, kurios masė 2,448 g, laikė S. M. juodos spalvos džemperyje buvusioje įvairiaspalvėje kartoninėje dėžutėje su užrašu „LED HEAD LIGHT“, iki kol 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 18 val. 50 min., prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, jie buvo sulaikyti, o šias medžiagas įvykio vietos bei asmens apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo L. G. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių, jog pilnametystės sulaukęs nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas L. G. taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas ir, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, atidėti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliaciniame skunde nurodytus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino baudžiamosios bylos duomenis, sudariusius pagrindą kvestionuoti nuteistojo L. G. socialinę brandą nusikalstamos veikos padarymo metu. Psichologinio vertinimo metu nustačius, kad L. G. socialinė branda psichologiniais kriterijais buvo artimesnė jaunesnio nei pilnamečio, artimo vidurinio paauglystės laikotarpio asmens brandos lygiui, egzistuoja pagrindas L. G. taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), atidėti nuteistajam paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies taikymo

BK XI skyriuje yra įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BK 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, jog toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Vadinasi, vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jauniems pilnamečiams, sulaukusiems aštuoniolikos metų, tačiau nesulaukusiems dvidešimt vienerių metų, pirmiausia siejamas su socialinės brandos kategorija.

Socialinė branda teisės doktrinoje apibrėžiama kaip fizinių, psichologinių ir socialinių asmenį apibūdinančių požymių visuma, atskleidžianti asmens pasiektą brandos pakopą ir jo įgyvendintas socialines užduotis. Amžiaus riba, skirianti pilnamečius asmenis nuo nepilnamečių, yra sąlyginė (formali), nes kiekvienas asmuo socialinę brandą pasiekia skirtingo amžiaus. Nepilnamečio perėjimas į jauno suaugusio asmens gyvenimo etapą vyksta palaipsniui, todėl asmens socialinė branda siejama ne su konkrečiu gyvenimo momentu, o su visuma aplinkybių, liudijančių, kad asmuo planuoja ateitį, siekia įgyti norimą specialybę ir pradėti dirbti, pats sprendžia problemas be didelės priklausomybės nuo kitų, supranta savo individualumą, jaučia atsakomybę, geba apsvarstyti situaciją skirtingais požiūrio aspektais, suvokia trumpalaikius bei ilgalaikius savo veiksmų padarinius, yra materialiai ir psichologiškai savarankiškas. Atsižvelgiant į vis labiau intensyvėjantį gyvenimo tempą, jauni suaugusieji vėliau tampa ekonomiškai ir socialiai savarankiški, todėl egzistuoja poreikis užtikrinti galimybę jiems taikyti priemones, kurios savo prigimtimi yra auklėjamojo pobūdžio bei skatina socialinę integraciją.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. G. gimė (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 196). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. M., neteisėtai laikė ir gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino. L. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatytas, tačiau jo pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d. Atitinkamai paskutinius tęstinius nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl pagal amžių jam gali būti taikomos BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į L. G. amžių nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, siekdama įvertinti L. G. socialinę brandą bei teisingai išspręsti baudžiamosios atsakomybės taikymo nuteistajam klausimus, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi L. G. paskyrė ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę (t. 7, b. l. 153–155).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichologijos 2026 m. kovo 16 d. – balandžio 15 d. ekspertizės akte Nr. 86TPK-85/2026 padaryta išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, 2024 m. rugpjūčio 23 d., psichologiniais atsakomybės suvokimo, pasekmių numatymo, sprendimų autonomijos ir elgesio kontrolės kriterijais L. G. socialinė branda galėjo neatitikti suaugusiojo funkcionavimo lygmens. Tikėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. G. socialinė branda psichologiniais kriterijais buvo artimesnė jaunesnio nei pilnamečio, artimo vidurinio paauglystės laikotarpio asmens brandos lygiui. Įvertinus L. G. kognityvinius gebėjimus, asmenybės ypatumus, socialinių įgūdžių išsivystymo lygį, gyvenimo patirtį ir elgesio ypatumus, nustatyta, kad jo bendrieji intelektiniai gebėjimai yra labai žemo lygio, nustatytas abstraktaus mąstymo deficitas, ribotos socialinės situacijų analizės ir pasekmių numatymo galimybės. L. G. būdinga stabili socialinių įgūdžių stoka, egocentriškumas, menki savireguliacijos ir kritinio vertinimo gebėjimai, jis yra lengvai paveikiamas aplinkos bei didesnį autoritetą turinčių asmenų įtakos. Analizuojant L. G. elgesį nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, galima išskirti tokius psichologinius ypatumus kaip impulsyvumas, lengvabūdiškumas, nepakankamas teisinės atsakomybės suvokimas ir gebėjimo įvertinti savo veiksmų pasekmes stoka. Tikėtina, kad L. G. veikė labiau reaguodamas į situacinę įtaką ir artimos aplinkos (vyresnio bendrininko) poveikį, nei savarankiškai planuodamas bei kritiškai vertindamas savo veiksmus. L. G. gebėjimas suprasti sudėtingas situacijas, numatyti pasekmes, apdoroti socialinę informaciją yra ribotas, todėl jo kognityvinė branda ryškiai nepakankama pilnamečiui. Gauti duomenys taip pat iliustruoja, kad L. G. psichologinio atsparumo resursai yra menki, jam būdingas nesaugus prieraišumas, jo elgesys aktualiose aplinkybėse impulsyvus. L. G. net probacijos metu nesugeba atsisakyti žalingo elgesio, todėl tikėtina, kad dėl silpnos elgesio ir emocijų kontrolės jo emocinė branda nepakankama, labiau būdinga paauglystės lygmeniui. Dėl socialinių įgūdžių stokos L. G. buvo teikiama pagalba ugdymo įstaigoje, tačiau akivaizdžiai išliko dideli sunkumai, kritiškai vertinant socialines situacijas. Jis lengvai pateko į psichologinę priklausomybę nuo asocialios aplinkos, dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip bendroje, stokodamas savo atsakomybės ribų suvokimo. L. G. socialinis savarankiškumas fragmentiškas ir nestabilus – pozityvi darbinė patirtis tik epizodinė, bet ir atitinkami darbinės veiklos epizodai susiję su artimųjų – motinos, sesers, svainio – teikta pagalba, todėl L. G. socialinis savarankiškumas vertintinas kaip neatitinkantis suaugusio asmens savarankiško gyvenimo sąlygų. L. G. pats nurodė, kad apie atsakomybę negalvojo, veikė lengvabūdiškai dalyvaudamas narkotinių medžiagų platinime. Tai atskleidžia paviršutinišką teisinių normų suvokimą be internalizuotos atsakomybės, kai sprendimai paremti situacija, o ne normomis, dėl šios priežasties L. G. moralinė – teisinė branda vertintina kaip nepakankama. Nors 2025 m. balandžio 14 d. teisiamojo posėdžio metu L. G. formaliai deklaravo, kad jis pats sugalvojo platinti narkotines medžiagas, neprisimindamas tai pagrindžiančių aplinkybių, tikėtina, jog visgi jo elgesyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo aktuali emocinė už jį vyresnio bendrininko S. M. įtaka. L. G. apsigyveno S. M. bute, kuriame pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Savo ruožtu aplinkybės, kad L. G. narkotinių medžiagų pirkime ir pardavime savo vardu naudojo programėles, pirko kriptovaliutą, labiau sietina ne su jo paties iniciatyva, bet su S. M. iškilusiais nesklandumais. Įvertinus visus socialinės brandos komponentus, nustatyta, kad L. G. kognityvinė, emocinė, socialinė, moralinė ir savireguliacinė branda yra nepakankama pilnamečio asmens lygiui. L. G. pasižymi labai žemais intelektiniais gebėjimais, ribotu abstrakčiu mąstymu, menkais savireguliacijos ir kritinio vertinimo gebėjimais, yra lengvai paveikiamas aplinkos bei linkęs į impulsyvų, situacinį elgesį. Jo sprendimai grindžiami momentinėmis aplinkybėmis, o ne brandžiu atsakomybės suvokimu.

Teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat įvertintas L. G. socializacijos (resocializacijos) potencialas. Nustatyti veiksniai, mažinantys resocializacijos potencialą – L. G. bendrieji intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, ankstesnių vertinimų metu taip pat nuosekliai fiksuotas labai žemas intelektinis funkcionavimas ir negalia dėl lengvo protinio atsilikimo. Jo gebėjimas suprasti sudėtingesnes socialines taisykles, numatyti ilgalaikes pasekmes, mokytis iš neigiamų patirčių ir savarankiškai koreguoti elgesį yra ribotas, todėl socializacijos priemonės jam gali būti veiksmingos tik tada, jei bus labai konkrečios, aiškios, pakartojamos ir stipriai struktūruotos. Be to, nustatyti menki L. G. psichologinio atsparumo resursai – socialinių įgūdžių stoka, egocentriškumas ir nesaugus prieraišumas, kurie apibrėžia L. G. sunkumus atsispirti išorinei įtakai, suvokti socialinių santykių ribas bei gali sąlygoti impulsyvų įsitraukimą į jam tuo metu emociškai ar situaciškai patrauklų, bet socialiai nepriimtiną elgesį. Tai patvirtina L. G. nusikalstamo elgesio pobūdis, jo elgesio dinamika, kurie rodo ne atsitiktinį vienkartinį pažeidimą, bet gana ryškų polinkį pasiduoti aplinkos poveikiui. Taip pat išlieka aktyvios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos. Pats L. G. ekspertizės metu nurodė, kad ir po probacijos kontrolės jam tebebuvo aktualus alkoholio vartojimas, o alkoholį įsigydavo, apeidamas amžiaus ribojimus. Tai rodo, kad net susidūrimas su teisine atsakomybe ir kontrolės priemonėmis kol kas nesukūrė pakankamos vidinės motyvacijos atsisakyti rizikingo elgesio, ši aplinkybė reikšmingai mažina spontanišką socializacijos potencialą. Teismo psichologijos ekspertizės akte pastebėta ir tai, kad L. G. elgesyje matomas ribotas atsakomybės internalizavimas. Nors jis formaliai pripažįsta kaltę ir nurodo, kad elgėsi lengvabūdiškai, jo pasakojimuose gana ryškus situacinis, o ne brandus atsakomybės suvokimas. Jis veikiau konstatuoja, kas įvyko, nei atskleidžia gilesnį moralinį supratimą, kodėl jo elgesys buvo žalingas. Tai reiškia, kad socializacijos procese gali būti sunku remtis vien abstrakčiomis auklėjamojo pobūdžio priemonėmis – jam reikalinga labai konkreti elgesio struktūravimo sistema. Nepaisant minėtų ribojančių veiksnių, L. G. turi ir tam tikrų apsauginių resursų, didinančių resocializacijos potencialą. Jis palaiko ryšį su motina ir šeima, dalyvauja šeimos gyvenime, padeda seseriai, turi bent minimalią socialinę atramą, kurios buvimas ypač reikšmingas asmenims, pasižymintiems ribotais kognityviniais gebėjimais, kadangi išorinė struktūra ir palaikantys artimieji gali iš dalies kompensuoti menkesnę savireguliaciją. Be to, L. G. pajėgus realizuoti tam tikrus socializuotus praktinius interesus – jis turi pomėgį technikai, anksčiau tvarkydavo mopedus ir dviračius, buvo epizodiškai dirbęs Škotijoje, uždirbdavo pinigų, įsitraukdavo į konkrečią, aiškią bei rankomis atliekamą veiklą. Tai iliustruoja, kad L. G. turi bent minimalų praktinio adaptacinio funkcionavimo potencialą, jeigu aplinka yra aiškiai struktūruota, prižiūrima ir orientuota į konkretų darbinių įgūdžių stiprinimą, t. y. jo socializacijos potencialas yra mažiau susijęs su savarankiška refleksija ir daugiau – su išoriškai palaikomu, aiškiu, praktiniu veiklos modeliu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, L. G. socializacijos (resocializacijos) potencialas įvertintas kaip ribotas, kai nėra pagrindo tikėtis spontaniško ar vien vidine motyvacija grįsto elgesio pasikeitimo dėl labai žemo intelektinio lygio, socialinių įgūdžių stokos, silpnos savireguliacijos, priklausomybės nuo aplinkos įtakos ir padidintos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos. Kita vertus, turimi praktiniai interesai, bent minimalūs darbo įgūdžiai, išlikęs šeiminis ryšys ir gebėjimas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje leidžia teigti, kad, esant aiškiai, nuosekliai, išoriškai kontroliuojamai bei ilgalaikei socialinės korekcijos sistemai, socializacija yra galima (t. 7, b. l. 167–171 reversas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau, remiantis teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, pagal savo socialinę brandą labiau atitiko nepilnamečiui būdingą brandos lygį, konstatuoja, jog egzistuoja pagrindas nuteistajam L. G. taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas L. G. sudarys prielaidas įgyvendinti šių ypatumų paskirtį – 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų jo amžių ir socialinę brandą, 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, 3) padėti jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, 4) sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis).

Dėl BK 92 straipsnio 2 dalies taikymo

Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl nuteistajam L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, pažymi, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai ir papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Paminėtu įstatymu, be kita ko, buvo pakeistos nagrinėjamu atveju aktualios BK 92 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatyme Nr. XIV-3033 nustatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus taisyklę, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Kadangi nuteistajam L. G. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., t. y. dar neįsigaliojus minėtiems BK pakeitimams ir papildymams, turi būti sprendžiama dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike.

Sisteminė BK 92 straipsnio nuostatų pakeitimų analizė parodo, kad kiekvienos straipsnio dalies pakeitimai turi būti vertinami individualiai, lyginant konkrečią nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal ankstesnę ir dabartinę įstatymo redakciją. Dalis šių pakeitimų lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, o kiti pakeitimai laikytini sunkinančiais nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir atitinkamai neturinčiais grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sprendžiama bendra tvarka, t. y. nesivadovaujant BK 54 straipsnio 3 dalimi, todėl nauja BK 92 straipsnio redakcija sunkina nuteistojo L. G. teisinę padėtį, nes suteikia galimybę skirti baudžiamojo poveikio priemones, įtvirtintas BK 67 straipsnio 4 dalyje, o šios straipsnio dalies pakeitimais buvo išplėstas nepilnamečiui galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas. Dėl šios priežasties, nagrinėjant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi BK 92 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sąrašas. Vis dėlto, šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Vadinasi, aptariamo teismo diskrecijai priskirto klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kurios apibūdina tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą ir darant nusikalstamą veiką, tiek po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nuteistojo elgesio pokyčius. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, ar nuteistojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Tai reiškia, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-891/2025, 9–10 punktai).

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad L. G. viso proceso metu pripažino kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo L. G. nebuvo teistas, nedirbo, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nuteistąjį teigiama prasme apibūdina artimi šeiminiai santykiai ir epizodinė darbo patirtis. Savo ruožtu nuteistojo vaidmens, darant nusikalstamą veiką, aspektu galima pastebėti, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog L. G. buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šią poziciją pagrindžia baudžiamosios bylos duomenys, susiję su pinigų judėjimu banko sąskaitose, iš kurių matyti, kad L. G. valdė narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimui skirtas pinigines lėšas bei galimai už šių medžiagų platinimą gautus pinigus. Vis dėlto, sutiktina su teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytu pastebėjimu, kad aplinkybė, jog L. G. psichiką veikiančių medžiagų pirkime ir pardavime savo vardu naudojo programėles ir pirko kriptovaliutą, labiau sietina ne su jo paties iniciatyva, o su jo bendrininko S. M. patirtais nesklandumais. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė, jog atlikdamas nusikalstamus veiksmus, be kita ko, naudojo savo vardu išduotą banko sąskaitą, nes S. M. turėjo įsiskolinimų, jam buvo taikomos priverstinio vykdymo priemonės, šią aplinkybę patvirtino ir S. M.. Taigi, nors L. G. iš tiesų atliko disponavimo piniginėmis lėšomis veiksmus, kurie buvo reikšmingi, siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, tačiau tokiam nuteistojo elgesiui bent iš dalies įtakos turėjo ribotos bendrininko galimybės naudotis banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis. Atitinkamai nėra pagrindo aptariamai aplinkybei suteikti prioritetinę reikšmę ir jos pagrindu spręsti apie L. G. vaidmenį nusikalstamos veikos mechanizme.

Nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančių duomenų kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu L. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. eN1-463-786/2025 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Šių nusikalstamų veikų aprašymas atskleidžia, kad L. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su trimis bendrininkais ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė kavinės-baro duris, įsibrovė į jos patalpas bei pagrobė keturiolika įvairių alkoholinių gėrimų butelių. Paminėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 3 d., 22.15 val., iki 2024 m. gruodžio 4 d., 5.45 val., vadinasi, tuomet, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistasis L. G. žinojo, kad jo veiksmai potencialiai gali būti vertinami baudžiamąja teisine prasme. Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad nors L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su S. M., V. V., T. D. ir A. S. (t. 4, b. l. 67–69), tačiau teisminio nagrinėjimo metu L. G. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, bendraudamas su A. S. (t. 6, b. l. 189–190). Be to, L. G. yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už administracinį nusižengimą, įvykdytą po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2025 m. sausio 13 d.) (t. 5, b. l. 190–193). Išdėstytų duomenų analizė atskleidžia, kad praeityje buvo ne kartą užfiksuotos L. G. neteisėto elgesio apraiškos, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Kita vertus, remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, L. G. būdingas situacinis elgesys, jis linkęs veikti lengvabūdiškai, todėl vidinės atsakomybės stoka ir paviršutiniškas požiūris į galimas teisines pasekmes yra paaiškinamas jo socialinės brandos ypatumais.

Aptariamame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad L. G. nusikalstamas sumanymas susiformavo, jam apsigyvenus bendrininko S. M. bute ir pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Psichologinio L. G. vertinimo metu nustatyta, kad jis yra lengvai paveikiamas išorinės įtakos, impulsyviai įsitraukia į jam tuo metu patrauklų, bet socialiai nepriimtiną elgesį. Aplinkybė, kad L. G. nusprendė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, paveiktas vyresnio (tuo metu sulaukusio (duomenys neskelbtini)) bendrininko S. M., nesudaro pagrindo manyti, jog L. G. pasižymi ryškiu polinkiu nusikalsti. Priešingai, jo pasirinkimai pagrįsti momentinėmis aplinkybėmis, o ne aiškiu pasiryžimu sąmoningai nepaisyti visuomenėje pripažįstamų ir baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių. Šis aspektas sudaro prielaidas konstatuoti, kad jauno amžiaus nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės nėra būtinas, bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, L. G. paskyrus jo asmenybę ir poreikius atitinkančius įpareigojimus bei draudimus. Tokiu būdu bus išsaugoti ir šeiminiai santykiai, kurie L. G. yra itin svarbūs, siekiant kompensuoti silpną savireguliaciją.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, baudžiamosios bylos duomenimis, charakterizuojančiais padarytos nusikalstamos veikos ir L. G. asmenybės pavojingumą, bei teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), L. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejiems) metams.

Dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 92 straipsnio 5 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) įtvirtinta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 92 straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Savo ruožtu BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, gali būti taikomos BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Sprendžiant auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimo L. G. klausimą, reikšminga įvertinti teismo psichologijos akte padarytą išvadą, kad socializacijos priemonės nuteistajam gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jeigu jos bus labai konkrečios, aiškios, pakartojamos ir stipriai struktūruotos. L. G. socializacija (resocializacija) yra įmanoma, esant nuosekliai, išoriškai kontroliuojamai ir ilgalaikei socialinės korekcijos sistemai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos kokybinius reikalavimus atitinka BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas. Įpareigojimų ir draudimų nustatymas sudarys prielaidas nuteistajam ugdyti socialinius įgūdžius, savarankiškumą bei discipliną, tokiu būdu skatinant teigiamus L. G. elgesio pokyčius, tačiau neatskiriant jo nuo įprastos socialinės aplinkos. Atsižvelgiant į nuteistojo socialinę brandą, poreikį derinti nubaudimą su jo asmenybės ugdymu ir auklėjimu, L. G. skiriamas įpareigojimas dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu reaguoti į baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą L. G. polinkį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nes šis aspektas bent iš dalies padarė įtaką nuteistojo apsisprendimui nusikalsti. Siekiant padėti L. G. pašalinti šią neteisėto elgesio priežastį, nuteistajam skiriamas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, lankytis vietose, kuriose vartojamos psichiką veikiančios medžiagos, ir bendrauti su žmonėmis, platinančiais psichiką veikiančias medžiagas (BK 87 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo psichologinio vertinimo metu konstatuota, jog jam reikalingos ilgalaikės priemonės, parenkamas maksimalus – 12 (dvylikos) mėnesių – elgesio apribojimo terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalimi ir 92 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), atidėti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu L. G. paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsnio 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 3 dalies 4 punktu, L. G. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant L. G. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant L. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, lankytis vietose, kuriose vartojamos psichiką veikiančios medžiagos, ir bendrauti su žmonėmis, platinančiais psichiką veikiančias medžiagas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.