Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Turto bankas“, Kupiškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Garažo statyba vyko tuo metu galiojusios teisinės tvarkos pagrindu, t. y. remiantis vietos vykdomosios valdžios sprendimu dėl žemės sklypo išskyrimo garažų statybai. Jokie kiti statybos dokumentai neišlikę, į archyvus neperduoti. Pareiškėjas turėjo pagrįstą ir sąžiningą įsitikinimą, jog garažo valdymas yra teisėtas, o jokių kliūčių šio turto įgijimui ar valdymui nebuvo ir nėra. Garažų pridavimo naudoti aktai neišliko. Archyvuose duomenų apie konkretaus garažo pridavimą nėra, nes dalis dokumentų nebuvo perduoti saugojimui, o kiti - prarasti. Šios aplinkybės nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Dėl neišlikusių dokumentų pareiškėjas neturi galimybės gauti tinkamos formos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir įregistruoti nuosavybės teisės administracine tvarka. Garažų bendrija (duomenys neskelbtini) išregistruota.

Garažas viešame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. Nei valstybė, nei savivaldybė, nei kiti asmenys per visą daugiau kaip penkiasdešimties metų laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl šio garažo valdymo ar nuosavybės. Pareiškėjui yra skaičiuojama ir jo mokama vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kas patvirtina faktinį pareiškėjo pripažinimą šio garažo valdytoju.

Taigi, pareiškėjas garažą valdo ilgiau nei 10 metų - nepertraukiamai nuo 1973 metų iki dabar, t. y. daugiau kaip 50 metų. Visą šį laikotarpį valdymas buvo sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas, garažas buvo valdomas kaip savas, o kiti asmenys turėjo realią galimybę ginti savo teises, tačiau ja nepasinaudojo. Per visus tuos virš 50 metų jokia institucija, pavyzdžiui, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti, nesiėmė jokių veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti, nesiėmė veiksmų, kad garažas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu. Be to, ir pati garažų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. yra išregistruota iš viešo juridinių asmenų registro iniciatyva ir dėl šios priežasties pareiškėjas negali gauti pažymos apie jam priklausantį garažą ir įregistruoti garažo registre (tame tarpe apie jo valdymą). VĮ Registrų centras atsisako registruoti daiktą nekilnojamojo turto registre, nes nėra nuosavybės teisės (daiktinės teisės) pagrindžiančių dokumentų (tame tarpe neregistruoja ir kadastrinių matavimų bylos (2024 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 39744976). Pareiškėjas nurodo, kad gavęs teismo sprendimą daiktą - garažą įregistruos Nekilnojamojo turto registre.

Kitų suinteresuotų asmenų, turinčių teises į ginčo garažą, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturi kitos galimybės įteisinti savo nuosavybės teisės įgijimo, kaip tik kreipdamasis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymi, kad analogiškos bylos dėl GB (duomenys neskelbtini) garažų yra išnagrinėtos patenkinant pareiškimus visiškai (e2YT-4836-783/2024, e2YT-14243- 620/2025).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Be to, CK 4.69 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl nurodytų nuostatų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013).

Pateiktu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą - kad jis nuosavybės teise, įgyjamosios senaties būdu, įgijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (boksas), kurio daiktinės teisės viešame registre neįregistruotos.

Pareiškėjas nurodo, kad 1972 m. pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybą su prašymu išskirti jam žemės sklypą garažo statybai. (Duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 65 nusprendė išskirti asmenims, tarp jų ir PRS1 , žemės sklypą šešių vietų dviejų aukštų kooperatinio garažo statybai (duomenys neskelbtini) tuometinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vadovaudamasis minėtu sprendimu, pareiškėjas savo lėšomis pasistatė garažą jam paskirtoje vietoje ir nuo statybos pabaigos pradėjo šį garažą valdyti kaip savo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas K. Paspirgėlis, siekiant gauti duomenis, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą dėl dokumentų kopijų pateikimo, ir tuo pagrindu Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas (toliau ir – Institucija) 2025 m. kovo 22 d. raštu pareiškėjos atstovui advokatui K. Paspirgėliui pateikė archyve esančių dokumentų kopijas, tai yra – (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1972 m. miesto vykdomojo komiteto posėdžių protokolų su priedais byloje, (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1972 m. spalio 23 d.–1972 m. gruodžio 25 d. vykdomojo komiteto posėdžių protokolų su priedais byloje, esančio 1972 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 334 ir jo priedo ir (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto Rajono architekto dokumentų fonde, 1982 m. asmeninių kooperatinių garažų priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktų byloje esančių duomenų apie garažo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto skaitmenines kopijas. Rašte Institucija be kita ko nurodė, kad 1981–1984 m. asmeninių kooperatinių garažų priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktų bylose garažo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) priėmimo akto nėra. Asmeninių kooperatinių garažų priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktų bylos saugojimui į Institucijos archyvą perduotos nuo 1981 m.

Iš minėtos Institucijos pateiktų rašytinių dokumentų kopijų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 65 „Dėl žemės išskyrimo 6 vietų 2-jų aukštų kooperatinio garažo statybai“, išnagrinėjęs sklypo parinkimo aktą ir (duomenys neskelbtini) gyvenančių žmonių pareiškimus, nusprendė išskirti žemės sklypą 180 m², (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje, greta miesto laikinų kanalizacijos valymo įrenginių, į rytus nuo pastatyto 6 vietų kooperatinio garažo, 6 vietų autogaražo statybai šiame sprendime nurodytiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas PRS1.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 334 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo asmeninės nuosavybės fondo namų valdomis“ matyti, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti valstybinius asmeninius gyvenamų namų ir kooperatinio autogaražo priėmimo aktus dėl asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo namų valdoms, esančioms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, pagal priedėlį. (Duomenys neskelbtini) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 334 priedėlyje nurodyti piliečių, kuriems pripažinta nuosavybės teisė į namų valdas (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje sąrašas, bei išvardyti žmonės (jų vardai, bei pavardės), kooperatiniam autogaražui (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto 1982 m. kovo 2 d. Priėmimo naudoti Valstybinės komisijos akto, patvirtinto 6 boksų kooperatinio garažo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko P. V. (toliau ir – Aktas), kopijos matyti, kad Valstybinė komisija paskyrė (duomenys neskelbtini) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu, 1982 m. vasario 22 d. sprendimu/įsakymu Nr. 44-p, nustatytos sudėties komisijos narius, tarp kurių nurodytas komisijos pirmininkas A. O. rajono architektas-inspektorius, J. K., kooperatinio garažo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, bei generalinio rangovo – garažo „(duomenys neskelbtini)“ nariai, organizacijos, kuri naudos pastatą – J. K. (kooperatyvo nariai). Minėtame Akte nurodyta, kad Valstybinė komisija konstatuoja, kad statytojas Kooperatinių garažų „(duomenys neskelbtini)“ nariai teikė priimti užbaigtą statyti (rekonstruoti) 16 boksų kooperatinį garažą „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Akto konstatuojamos dalies 2 punkte nurodyta, kad statybos ir montavimo darbus atliko generalinis rangovas kooperatinio garažo „(duomenys neskelbtini)“ nariai savo jėgomis, kuris vykdė visus statybos ir įrangos darbus. Objektas pastatytas pagal individualiai paruoštą projektą. Akto konstatuojamos dalies 4 punkte nurodyta, kad statybos ir montavimo darbų vykdymo laikas: pradžia 1974 m. gegužės mėn., pabaiga 1975 m. gegužės mėn., trukmė 12 mėn. Buvo atlikta bendra pastato apžvalga, bei nurodyta, kad Valstybinė komisija nustatė, jog objektas pastatytas rajono architekto-inspektoriaus 1974 m. gegužės 13 d. leidimu Nr. 85 vykdyti statybos darbus: objekto statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją parengė rajono architekto gamybinis personalas, ją patvirtino rajono architektas A. Š. 1975 m. gegužės 10 d., atiduodamo naudoti objekto techniniai ir ekonominiai rodikliai: vietų skaičius -16, bendras naudingas plotas 289,75 kv. m., statybinis tūris 980 kub. m, aukštų skaičius 2. Garažas per du aukštus. Akte nurodyta, kad pastatyta: šeši garažai (Nr. (duomenys neskelbtini), priimti 1972 m. ir priimtos rajono Tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 334. Šiuo Aktu Valstybinė komisija nusprendė (Išvados dalyje): 16 boksų kooperatinį garažą „(duomenys neskelbtini)“ priimti naudoti ir įvertinti jo kokybę gerai. Aktas pasirašytas Valstybinės komisijos pirmininko, bei komisijos narių J. K., B. V., P. S., A. V., bei dalyvių: P. N., V. Š., P. A. ir A. R.

Byloje pateiktas Kupiškio rajono savivaldybės administracijos raštas, adresuotas pareiškėjos atstovui patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų saugojimui į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos archyvą neperdavė, todėl prašomų duomenų ar dokumentų kopijų pateikti negali.

Iš 2024 m. gegužės 27 d. VĮ Registrų centro rašto „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti“, adresuoto pareiškėjui PRS1, matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti/pakeisti nekilnojamųjų daiktų - garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bei garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, bei kartu su prašymu pateikė dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2024 m. gegužės 7 d. parengtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas. Minėtame rašte nurodoma, kad nuspręsta pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 30 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre tik kartu įregistruojant daiktines nuosavybės arba valdymo teises į jį, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-5347 (14.5 E) atsisakyti įregistruoti pareiškėjo daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 9 punktas.

Aptarti byloje pateikti įrodymai teismo vertinimu patvirtina pareiškime pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 65 nusprendė išskirti asmenims, tarp jų ir pareiškėjui PRS1 žemės sklypą šešių vietų dviejų aukštų kooperatinio garažo statybai (duomenys neskelbtini) tuometinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vadovaudamasis minėtu sprendimu, pareiškėjas savo lėšomis pasistatė garažą jam paskirtoje vietoje ir nuo statybos pabaigos pradėjo šį garažą valdyti kaip savo. Garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (boksas), kurio daiktinės teisės viešame registre neįregistruotos, statyba vyko tuo metu galiojusios teisinės tvarkos pagrindu, t. y. remiantis vietos vykdomosios valdžios sprendimu dėl žemės sklypo išskyrimo garažų statybai. Jokie kiti statybos dokumentai neišlikę, į archyvus neperduoti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad pareiškėjas turėjo pagrįstą ir sąžiningą įsitikinimą, kad garažo valdymas yra teisėtas, o jokių kliūčių šio turto įgijimui ar valdymui nebuvo ir nėra. Garažų pridavimo naudoti aktai neišliko, o archyvuose duomenų apie konkretaus garažo pridavimą nėra, nes dalis dokumentų nebuvo perduoti saugojimui, o kiti - prarasti. Šios aplinkybės nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Be to, ir pati garažų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. yra išregistruota iš viešo juridinių asmenų registro ir dėl šios priežasties pareiškėjas negali gauti pažymos apie jam priklausantį garažą ir įregistruoti garažo registre (tame tarpe apie jo valdymą).

Pareiškėjas byloje taip pat pateikė jo valdomo garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos kopijas, iš kurių matyti, kad šis garažas (boksas) aprašytas MB „Laurosprojektai“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad garažo (pastato) žymėjimas plane - (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data - 2024 m. gegužės 7 d., plano parengimo data - 2024 m. gegužės 7 d. Garažo, kuriame yra boksas, statybos pradžios ir pabaigos metai 1970 m.

Tačiau pareiškėjas be kita ko taip pat nurodo ir byloje pateiktas minėtas 2024 m. gegužės 27 d. VĮ Registrų centro raštas „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“, adresuotas pareiškėjui PRS1, patvirtina, kad VĮ Registrų centras atsisako registruoti pareiškėjo valdomą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (boksas), nekilnojamojo turto registre, nes nėra nuosavybės teisės (daiktinės teisės) pagrindžiančių dokumentų (tame tarpe neregistruoja ir kadastrinių matavimų bylos (2024 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 39744976).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dėl neišlikusių dokumentų pareiškėjas neturi galimybės gauti tinkamos formos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir įregistruoti nuosavybės teisės administracine tvarka, bei esant nurodytoms aplinkybėms, neturi kitos galimybės įteisinti savo nuosavybės teisės įgijimo į garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip tik kreipdamasis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo garažo pastatymo momento iki šiol pareiškėjas garažą valdo nepertraukiamai, atvirai ir kaip savą: garažas yra naudojamas, jame laikomi pareiškėjo daiktai, juo nesinaudoja jokie tretieji asmenys, o pats pareiškėjas elgiasi kaip tikrasis daikto savininkas, moka vietinę rinkliavą už garažą. Garažas viešame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. Nei valstybė, nei savivaldybė, nei kiti asmenys per visą daugiau kaip penkiasdešimties metų laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl šio garažo valdymo ar nuosavybės. Pareiškėjui yra skaičiuojama ir jo mokama vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kas patvirtina faktinį pareiškėjo pripažinimą šio garažo valdytoju.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad už nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą yra skaičiuojamos ir šis mokestis priskaičiuojamas PRS1. Už šį objektą moka PRS1.

Įvertinęs visumą byloje pateiktų rašytinių įrodymų, bei jų pagrindu nustatytų duomenų, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai pakankami bei įrodo, kad pareiškėjas PRS1 nuosavybės teise tesėtai įgijo, bei sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų (nuo 1973 metų iki dabar, t. y. daugiau kaip 50 metų) valdo garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį naudoja savo asmeninėms reikmėms bei moka mokesčius. Bylos duomenimis šis nekilnojamasis turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir viešame registre kitų asmenų vardu jis neregistruotas. Be to, per visą garažo (bokso) valdymo laikotarpį, kurį pareiškėjas valdo minėtą garažą (boksą) niekas nepasinaudojo galimybėmis įgyvendinti savo teises į garažą.

Suinteresuoti asmenys byloje - akcinė bendrovė „Turto bankas“ ir Kupiškio rajono savivaldybės administracija pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškimu prašomo nustatyti fakto dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu neginčijo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, bei duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog pareiškėjas PRS1 įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nurodytą nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.