Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gabrielei Kazilionytei,

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo atsakovui ATS1 , išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. birželio 3 d. teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo ir prašė iš atsakovo priteisti tik išlaikymą.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje nurodė, kad ieškovė kartu su vaiku gyvena nuomotame 1 kambario bute, su atskira virtuvės, vonios bei tualeto patalpa. Iš viso bendras buto plotas apie 36 kv. m. Bute yra visi patogumai: miesto vandentiekis ir šildymas, yra šaltas ir šiltas vanduo, įrengta miesto kanalizacija, elektra. Butas apstatytas reikiamais baldais ir buitine technika. Nepilnametis bute naudojasi visomis būsto erdvėmis. Berniukas dalinasi kambariu kartu su mama, kuriame yra sofa-lova, televizoriaus spintelė, ant kurios pastatytas plazminis televizorius, šalia pastatyta komoda, kambarys yra perskirtas didele drabužių spinta, už kurios yra viengulė lova, kambarys šviesus ir erdvus. Namų darbus E. ruošia virtuvėje ant valgomojo stalo. Mamos gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. IES1 pasakojo, kad šiame bute ji su sūnumi gyvena dviese, buto nuomos kaina 250 Eur, bendrai mokesčiai už visus patarnavimus žiemos sezonu mėnesiui sudaro apie 180 Eur. Moteris šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, jos gaunamos mėnesinės pajamos, įskaičiavus vaiko pinigus, sudaro apie 800 Eur. E. mokosi (duomenys neskelbtini), į mokyklą ir iš jos vyksta savarankiškai autobusu, IES1 sūnui kas mėnesį po 15-20 Eur pildo autobuso bilieto/kortelės papildymą, sūnus papildomai mieste lanko bokso ir plaukimo būrelius, kurie mėnesiui kainuoja apie 100 Eur, į būrelius vaikas nuvyksta savarankiškai, IES1 nurodė, kad sūnui kasdien duoda kišenpinigių po 5 Eur, E. sunkokai sekasi mokykloje lietuvių kalba ir matematika, yra poreikis korepetitoriams, anksčiau moteris samdydavo korepetitorius, tačiau, šiai dieniai, finansiškai negali. Vaiko sveikatos priežiūra rūpinasi klinika UAB ,,Meliva“, vaikui nustatyti spec. poreikiai – psichologas, logopedas, mokytojo padėjėjas. Visi sveikatos priežiūros specialistai lankomi valstybiniai, moteris norėtų, jog psichologo konsultacijos vyktų dažniau, tačiau viskas remiasi į finansus. Visus vaiko poreikius užtikrina IES1, vaiko tėvas nei finansiškai, nei kitais būdais, visiškai neprisideda. Kuomet E. buvo 4 metai, vaiko tėvas pateko į įkalinimo įstaigą, kurioje yra ir dabar, IES1 žiniomis, jo įkalinimo bausmė pratęsta iki 2029 m., vyras įkalinimo įstaigoje nedirba. Paskutinį kartą ATS1 su vaiku matėsi 2025 m. vasarą, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, o telefonu, skambučiais ir žinutėmis vaikas su tėčiu bendrauja kasdien, bendravimas vyksta abipuse iniciatyva. IES1 su ATS1 nepalaiko visiškai jokio bendravimo. IES1 nurodė, kad ATS1 neprašo sūnaus atvežti pasimatyti į įkalinimo įstaigą, jos nuomone, ATS1 savo pasimatymų laiką skiria įvairioms moterims, jam sūnus nėra prioritetas, tarp jo ir sūnaus nėra susiformavusio artimo ryšio, tik nuotolinis bendravimas. Senelis (iš tėčio pusės) bendrauja su vaiku telefonu, prie vaiko poreikių papildomai neprisideda. Močiutė (iš mamos pusės) turi artimesnį ryšį su vaiku, ji gyvena kaime (duomenys neskelbtini), IES1 su E. nuvyksta pas ją pasisvečiuoti. IES1 teigė, jog bandė taikiai susitarti su ATS1, tačiau vyras viskam prieštaravo. E.E. pasakojo, kad jam šiuo metu yra 13 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad labiausiai patinka mokintis kūno kultūrą, įprastai mokslai sekasi gerai, anksčiau mieste yra lankęs matematikos korepetitorių, tačiau šiai dieniai poreikio nebėra. Pasiteiravus kas padeda ruošti namų darbus, vaikas atsakė, kad mama. Į mokyklą ir iš jos, vaikas vyksta savarankiškai autobusu. Papildomai mieste du kartus per savaitę lanko boksą, į boksą vyksta su taksi, kadangi nuo namų iki bokso nevažiuoja autobusas. Bokso užsiėmimą apmoka mama, kokia kaina nežino. Pasiteiravus ar vaikas gauna kišenpinigių, berniukas nurodė, jog taip, jam pinigėlių duoda mama, jis kasdien gauna 5-6 Eur, paklausus ar vaikui pakanka, Emilijus atsakė, kad taip. Taip pat vaikas turi nuolatinį autobuso bilietą, kurį kas mėnesį papildo mama, kiek kainuoja papildymas, berniukas nežino. E. nurodė, jog mokykloje yra reikalinga uniforma, kurią keičia kasmet, mama perka megztinį, polo marškinėlius, kelnes. Pas gydytojus vaiką užregistruoja bei lydi mama, šiuo metu jokių specialistų nelanko, tačiau jaučia poreikį psichologui, kurį jau yra lankęs anksčiau, apie tai yra išsakęs mamai, mama domėjosi kodėl vaikui vėl atsirado poreikis. Berniukas nurodė, kad visus pagrindinius jo poreikius užtikrina mama. Paprašius vaiko papasakoti kada paskutinį kartą matėsi su tėčiu, berniukas atsakė, kad seniai, kadangi tėtis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jis yra buvęs vieną kartą aplankyti tėčio, bet seniai, galbūt prieš 2 metus. Telefonu skambučiais, žinutėmis vaikas su tėčiu bendrauja kasdien, abipuse iniciatyva, tėtis nuolat teiraujasi kaip vaikui sekasi, kaip praėjo diena ir pan. E. nurodė, kad jis su tėčiu turi gerą ryšį, jis tėčio pasiilgsta, norėtų jį aplankyti, tačiau jam tėtis sako, kad vis nėra vietų. E. turi nuosavą telefoną, kuriuo gali nevaržomai bendrauti su tėčiu, mama į jų bendravimą nesikiša. E. telefoną atidavė teta (tėčio sesuo), o mobilaus operatoriaus paslaugas apmoka mama. Pasiteiravus ar E. bendrauja su giminėmis iš tėčio pusės, E. pasakojo, kad bendrauja su teta ir pussesere, jos gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau, kuomet grįžta į Lietuvą, susitinka, paskutinį kartą matėsi 2025 m. rugpjūtį, taip pat bendrauja su seneliu, pasiskambina, kartais aplanko vienas kitą, senelis gyvena (duomenys neskelbtini). Paprašius vaiko nurodyti kuo jis labiausiai pasitiki ir kam atskleidžia savo paslaptis, E. atsakė, kad labiausiai pasitiki savo mama ir teigė, jog jam gera su ja gyventi. Paklausus berniuko ar ji norėtų, kad šeimoje kažkas būtų kitaip, ar norėtų, jog kažkas pasikeistų, E. nurodė, jog norėtų, kad grįžtų tėtis, jis labai jo laukia. Skyrius laikosi pozicijos, jog nepilnamečio E. E. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendamas su motina vaikas yra saugus, E. yra patenkintas gyvendamas su mama, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, Ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų doras ir išsilavinęs žmogus, ji stengiasi ir gali sukurti vaikui palankias gyvenimo sąlygas. Iš Skyriui prieinamų duomenų – SODRA duomenų bazės registro išrašo matyti, kad Atsakovas nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, iš Ieškovės pateiktuose pridedamuosiuose dokumentuose esančios Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pažymos matyti, kad Atsakovas minėtoje įstaigoje nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga numatyta 2026 m. gruodžio 29 d. (Ieškovė, išklausant jos nuomonę, papildomai pateikė informaciją, jog Atsakovui laisvės atėmimo laikotarpis yra pratęstas iki 2029 m.). ANTA duomenimis jo darbingumas nėra apribotas, nėra duomenų apie jo turimas sveikatos problemas. Gyventojų registro duomenimis E.E. yra vienintelis Atsakovo nepilnametis išlaikytinis. Ieškovė šiuo metu nedirbanti nuo 2026 m. vasario 13 d. registruota užimtumo tarnyboje darbo paieškoms. ANTA duomenimis Ieškovės darbingumas nėra apribotas. Mokinių registro duomenimis, E.E. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai mieste lenko bokso ir plaukimo būrelius. Vaikui reikalingos išlaidos ugdymuisi, kanceliarinėms prekėms, mokyklos organizuojamoms išvykoms, uniformai, papildomoms veikloms reikalingos papildomos kasmėnesinės išlaidos. Suprantama, kad vaikui būtina užtikrinti jo aprangos, avalynės poreikį kiekvienam sezonui. Vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnavertė, išsilavinusi asmenybė, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Vaikui perkamą maistą reikia paruošti valgymui, o tai padidina išlaidas, susijusias su maisto gamybos kaštais. Jam taip pat tenka ir dalis komunalinių išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, sergant vaistai, sveikatinimo priemonės. Skyriaus vertinimu, Atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis. Skyrius mano, kad prašoma priteisti 400 Eur dydžio išlaikymo suma galėtų būti vertinama kaip atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus – tokia suma padėtų užtikrinti ne tik bazinių, bet ir papildomų – ugdymosi, vystymosi bei socialinių poreikių tenkinimą. Skyrius neprieštarauja reikalavimui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė neprašo nustatyti vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi Atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir jam bausmės atlikimo pabaigos laikas, jos žiniomis, pratęstas iki 2029 m. Tiek ieškovė, tiek nepilnametis E. E. nurodė, kad vaikas su tėčiu bendrauja kasdien telefonu nevaržomai, vaikas yra buvęs aplankyti tėčio kontaktiniu būdu, tačiau susitikimas vyko jau seniai, E. išreiškė norą aplankyti tėtį, bet tėtis jam nurodo, jog nėra vietų, pasak Ieškovės, Atsakovas savo pasimatymų laikus skiria įvairioms moterims, nerodo intereso pamatyti sūnų. Skyrius rekomenduoja Atsakovui atsižvelgti į šį sūnaus norą ir esant galimybei, paskirti pasimatymo laiką su sūnumi kontaktiniu būdu bent kartą į du mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 yra nepilnamečio sūnaus E.E., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

2026 m. birželio 3 d. teismo posėdyje ieškovė žodžiu patikslino ieškinį, nurodė, kad atsisako reikalavimo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, baigiamųjų kalbų metu savo poziciją patvirtino, ieškovės atstovas tokią ieškovės poziciją palaikė.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 140) straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimo imperatyvių įstatymo nuostatų ar šalių interesų nepažeidžia, todėl yra priimtinas. Civilinė byla dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad pagal CPK 294 straipsnio nuostatas, bylą dėl dalies reikalavimų nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo, o atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarauja vaiko interesams.

E.E. nuo gimimo gyvena su mama. Atsakovas jau kurį laiką atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, su sūnumi bendrauja nuolatos telefonu. Teismas, spręsdamas dėl E.E. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų atsižvelgia į tai, jog atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Byloje nustatyta, jog vaiko ir mamos ryšys yra artimas. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka geriausius vaiko interesus. Darytina išvada, kad nustačius E.E. gyvenamąją vietą su mama, bus išsaugotas ir užtikrintas stabilus vaiko gyvenimo ritmas, įprasta aplinka, poilsio laikas ir kt. Remiantis tuo, kas išdėstyta, E.E. gyvenamoji vieta nustatoma su jo mama ieškove IES1 (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes, kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia per 900 Eur, iš ieškovo prašo priteisti vaikui 400 Eur išlaikymą, mokamą per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iš nurodytų vaiko poreikių matyti, kad Emilijaus minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga: išlaidos maistui – 350 Eur; drabužiai, avalynė – 170 Eur, vaistai, vitaminai – 50 Eur, higienos prekės – 50 Eur, būreliai – 100 Eur, mokyklinės prekės – 40 Eur, buto išlaikymas – 60 Eur, buities prekės 50 Eur, transportas – 30 Eur.

Šalių sūnus yra trylikos metų, mokosi mokykloje, lanko bokso būrelį, vaikui nustatyti spec. poreikiai – psichologas, logopedas, mokytojo padėjėjas. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. yra patvirtinusi minimaliąją mėnesinę algą – 1153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur. Taigi, orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų nuo 2026 m. sausio 1 d. sudarytų apie 423,00 Eur (846 Eur / 2).

Bylos duomenimis atsakovas yra nedirbantis, savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovė neseniai įsidarbino, šiuo metu turi nedarbingumą, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį. Abi šalys yra jauno amžiaus, sveikatos problemų neturi.

Lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai mėnesiui (900 Eur) iš esmės yra labai artimi nustatytam minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui, teismas laiko juos pagrįstais. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 205 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 347,50 Eur ((900 Eur – 205 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje tvirtino, kad teikia išlaikymą vaikui po 350 Eur per mėnesį ir toliau tokį išlaikymą teiks. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad vaikui teikiamo išlaikymo suma būtų 350 Eur. Iš liudytojo R.R. duotų paaiškinimų ir į bylą pateiktų užrašų matyti, kad atsakovas 2024 m. spalio – gruodžio mėnesiais, 2025 m. sausio mėnesį teikė sūnui 300 Eur išlaikymą, 2025 m. vasario – kovo mėnesiais 350 Eur išlaikymą. Įrodymų, kad išlaikymas būtų teiktas kitais laikotarpiais atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismas laiko, kad išlaikymas buvo teikiamas laikotarpiu nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. kovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui E.E. nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2026 m. vasario 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, 3.208 straipsnio). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas byloje nereiškė jokios pozicijos dėl galimybės bendrauti su sūnumi. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikas su tėčiu bendrauja kasdien telefonu nevaržomai, vaikas yra buvęs aplankyti tėčio kontaktiniu būdu, tačiau susitikimas vyko jau seniai, E. išreiškė norą aplankyti tėtį, bet tėtis jam nurodo, jog nėra vietų. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi E.E. nenustato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bylos duomenimis yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-00966). Iš atsakovo priteisiamas 210,00 Eur žyminis mokestis valstybei, kuris apskaičiuotas pagal byloje patenkintą ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (115 Eur) ir pagal byloje 87,5 proc. patenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (95 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje patirta ir 300,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 14 400 Eur reikalavimo, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 87,5 procentais, t. y. ieškovės reikalavimai patenkinti 62,5 proc., iš atsakovo valstybei priteisiamos 187,50 Eur išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88, 96, 97 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės IES1 atsisakymą nuo reikalavimo iš atsakovo ATS1 priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2023 m. vasario 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos, už 36 mėn. po 400 Eur per mėnesį, viso 14 400 Eur ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškinį likusioje dalyje tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E.E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiam vaikui E.E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. vasario 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui E.E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Artea“ banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybei 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Artea“ banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.