Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-670-1136/2026Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01493-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.5.14 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir N. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. Pareiškėja V. R. prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5438-944/2024 dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos vykdymo. Nurodė, kad N. B. nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, ją pažeidžia ir neperduoda vaiko laiku, ignoruoja susitarimus, vaikas nespėja atlikti namų darbų, jaučia stresą.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėKlaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi prašymo netenkino. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. B. yra skyriumi gyvenantis tėvas ir yra laikytinas išieškotoju sprendimo vykdymo procese ir jo prašymo pagrindu jau yra išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tinkamo užtikrinimo, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo išduoti antrojo vykdomojo rašto. Teismas išaiškino, jog pareiškėja, manydama, kad yra pažeidinėjamos bendravimo tvarkos nuostatos, turi teisę pareiškimu vykdymo procese kreiptis dėl netinkamo jų vykdymo. III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėja V. R. (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo nutartis be motyvų, nes neargumentavo, kodėl nėra pagrindo išduoti jai vykdomąjį raštą. Aiškina, kad ji pirmoji kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, N. B. atsiliepimo nepateikė, nenurodė, kad jos prašymas yra nepagrįstas. Nurodo, jog ir N. B. pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas turėjo šį klausimą spręsti pirmo tokį prašymą pateikusio asmens naudai arba vertinti abu prašymus kompleksiškai. Tvirtina, kad N. B. išdavus vykdomąjį raštą, ji neteko galimybės spręsti dėl antstolio pasirinkimo nepiniginio pobūdžio reikalavimų vykdyme. Kartu kelia abejones dėl teismo nešališkumo, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašo (vykdomųjų raštų) išdavimo.Nurodo, kad įstatyme nėra aiškiai išskirto draudimo išduoti du vykdomuosius raštus tėvams, kai galimai yra nevykdoma bendravimo tvarka tiek iš vieno, tiek ir iš kito pusės. Aiškina, jog gali būti ne tik N. B., bet ir ji pati. Paaiškina, jog kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo būtent dėl N. B. daromų bendravimo tvarkos pažeidimų, todėl išieškotoja yra ir pati apeliantė. Pabrėžia, kad įstatymas nesuteikia jokių papildomų teisių skyrium nuo vaiko gyvenančiam tėvui.Aiškina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, neišklausė pareiškėjų tam, kad nuspręsti, kokia konkreti sutarties dalis dėl bendravimo tvarkos yra nevykdoma, kas dėl to yra atsakingas, kad teisingai nuspręsti, kurio išieškotojo teises ginti išduodant vykdomąjį raštą ir ar apskritai ginti.Teismas k o n s t a t u o j a :atskirasis skundas tenkintinas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosCPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Dėl skundžiamos nutartiesNustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (dabar – Klaipėdos apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5438-944/2024 buvo nutraukta V. B. ir N. B. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1 punktą šalys susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko B. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina V. B., o 2 punkte šalys susitarė dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos.2026 m. balandžio 27 d. apeliantė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas N. B. iš dalies netinkamai vykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto nuostatas.Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2026 m. balandžio 28 d. pareiškėjas N. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu 2026 m. gegužės 14 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1–2.19 punktų priverstinio vykdymo. CPK 646 straipsnio 1 dalis sako, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.Byloje nėra ginčo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5438-944/2024, kuriuo buvo nutraukta V. B. ir N. B. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti apeliantei vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, reglamentavusių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priverstinio vykdymo iš esmės motyvavo tuo, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimo dalies vykdymo procese išieškotoju yra N. B., kuriam jau yra išduotas vykdomasis raštas, o teisinio pagrindo išduoti antrą vykdomąjį raštą nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 19 punktas). Minėtos kasacinio teismo nutarties 19 punkte yra pasakyta, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, išaiškina, jog išieškotojais ar skolininkais, vykdymo proceso prasme, dėl teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku priverstinio vykdymo gali būti ir abu tėvai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti apeliantei vykdomąjį raštą tuo pagrindu, kad vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo yra išduotas išieškotojui N. B.. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Toks prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Nustatyta, kad apeliantės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo išnagrinėtas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patvirtintą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikant kaip taikos sutartį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026 išaiškino, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo bruožai neleidžia tokios sutarties tapatinti su taikos sutartimi; nors sutartis dėl santuokos nutraukimo turi taikos sutarčiai būdingų bruožų, tokios sutarties skirtumą nuo taikos sutarties patvirtina ir teismo vykdoma sutarties sąlygų teisminė kontrolė, įstatyme įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam, taip pat tokios sutarties įsigaliojimui būtina sąlyga – teismo sprendimas ją patvirtinti (nutarties 31 punktas). Pagal šį kasacinio teismo išaiškinimą, ką iš esmės buvo teisingai nurodęs ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo dėl teismo sprendimu patvirtintų sutarčių dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo nagrinėjami ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje, o CPK 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 20 punkte nurodytą išvadą, konstatuoja esant pagrindui panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Dėl teismo (ne)šališkumoApeliantė kelia abejones dėl teismo nešališkumo priimant skundžiamą nutartį.Civiliniame procese asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiama galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą. Taip siekiama įgyvendinti teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas. Tačiau, kaip ir kiekviena turima teisė, taip ir teisė nušalinti teisėją, nėra absoliuti, ja turi būti naudojamasi sąžiningai, o reiškiant tokį nušalinimą būtina nurodyti aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti teisėjo objektyvumu. Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo iš esmės grindžiami pirmosios instancijos teismo veiksmais, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto (vykdomųjų raštų) išdavimo. Tačiau nei CPK 65 straipsnio, nei CPK 66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teismo / teisėjo nušalinimo klausimus, tokio nušalinimo pagrindo nenumato. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės abejonės teismo nešališkumu nepagrįstos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Loreta Miltenytė