Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį pripažino ir paaiškino, kad su atsakovu negyvena apie 19 metų. Ji išvyko į užsienį ir jų ryšys nutrūko. Po to, į užsienį išsivežė ir bendrus vaikus. Jos žiniomis vaikai su tėvu turi galimybes bendrauti, turi kontaktus. Atkurti santykius šalims nebėra galimybių, jie seniai nebegyvena kartu, neturi turto ar kreditorių. Sutiko, kad jų santuoka būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje neįgijo dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenimis bylos šalys transporto priemonių savo vardu neįregistravo. Duomenų, kad šalys turėtų įsipareigojimų kreditoriams byloje nėra. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, patvirtino, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę prieš daugiau nei 19 metų, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovas pageidauja, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė prieštaravimų nereiškė, nurodė pripažįstanti ieškinio reikalavimus, prašė jos ir ieškovo santuoką nutraukti, todėl laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys daugiau kaip 19 metų jokių santykių nebepalaiko, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ilgą laiką, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugotų šeimą, negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Nesant ginčo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Tad daroma išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės atitinkamai ieškovui - „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei – „(duomenys neskelbtini)“(CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, pagal bylos duomenis, šalys dalintino - santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, tokių reikalavimų nei vienas iš jų nereiškė, taip pat neteikė duomenų apie, jų, kaip sutuoktinių neįvykdytas prievoles ar įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismas šių klausimų nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 procentų. Ieškovo atstovo teismui pateikta 2026 m. birželio 12 d. pažyma patvirtina, kad yra patirta 260,42 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Taigi, byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 115 Eur žyminio mokesčio išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas paduodant ieškinį buvo 100 proc. atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, 260,42 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos paminėtos išlaidos - 391,28 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo IES1, gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės ATS1, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo IES1 palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, ATS1 palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 260,42 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 42 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 115,00 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sumas priteistas į valstybės biudžetą Ramunė Balaišienė turi sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.