Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau- ir MB) „Etavalda“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. balandžio 9 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį, pareikštą dokumentinio proceso tvarka, atsakovei MB „Etavalda“ dėl skolos priteisimo ir priteisė iš atsakovės MB „Etavalda“ 4 497,14 Eur skolą, 968,95 Eur palūkanas, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62,00 Eur žyminį mokestį ir 242,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

Vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas savo prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes palaikė. Papildomai nurodė, kad su pradiniu kreditoriumi UAB „Technitis“ (buvęs pavadinimas UAB „ELREMTA MASTERMANN“) (toliau pradinis kreditorius) atsakovė nebuvo sudariusi rašytinės prekių pirkimo sutarties. Todėl pradinė kreditorė neturėjo teisės perleisti reikalavimų ieškovei. Skolos atsakovė neginčija, nurodė, kad skola susidarė, nes iš pradinės kreditorės įsigytomis medžiagomis įrengus grindis viename iš objektų, atsirado brokas ir generalinis rangovas jam sumažino išmokama sumą už atliktus darbus. Nurodė, kad atsiskaitys su pradine kreditore, nes ir toliau iš jos perka prekes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalį, skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir būdu, jei pranešime nurodoma informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs prievolės pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas, teismo tvarka pareikštas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, t. y. skolininkui įteikiant ieškinį su priedais, laikomas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Toks įteikimo būdas skolininko teisių nevaržo labiau, nei jas būtų varžęs atskiras pranešimas, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis iki ieškinio pareiškimo nebuvo gavęs atskiro pranešimo, savaime nepaneigia ieškovo, kaip naujojo kreditoriaus, reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovui kartu su ieškiniu buvo įteikta reikalavimo perleidimo sutartis ir šį faktą patvirtinantys dokumentai, todėl atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą tinkamai informuotas vėliausiai ieškinio įteikimo momentu. Atsakovės nurodytas 2025 m. vasario mėn. suderinimo aktas patvirtina pačios skolos egzistavimo faktą ir jos dydį, tačiau nepaneigia, jog ši skola, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, priklauso ieškovui.

Atsakovė savo prieštaravimuose neneigia paties skolos egzistavimo fakto ir jos dydžio – tai patvirtina ir kartu su prieštaravimais pateiktas 2024 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodytas 3132,96 EUR įsiskolinimas. Atsakovas taip pat neginčija reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto ar jos turinio teisėtumo, o savo prieštaravimus grindžia tik tuo, jog nebuvo atskirai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą. Be to, atsakovas iki šios dienos skolos ieškovui nėra apmokėjęs.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, kad nedidinti bylinėjimosi išlaidų prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Technitis“ (buvęs pavadinimas UAB „ELREMTA MASTERMANN“) pardavė atsakovei prekes, nurodytas 2024 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 455,00 Eur), 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 455,00 Eur), 2024 m. birželio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 520,00 Eur), 2024 m. birželio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 624,00 Eur), 2024 m. birželio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 454,96 Eur) ir 2024 m. liepos 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 624,00 Eur), tačiau atsakovė už jas neatsiskaitė ir liko skolinga 3 132,96 Eur.

Taip pat byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Eurobiuras“ ir atsakovė 2024 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė pardavė atsakovei prekes, nurodytas 2024 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 21,38 Eur), 2024 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 48,01 Eur), 2024 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 13,52 Eur) ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (suma 278,97 Eur), tačiau atsakovė už jas neatsiskaitė ir liko skolinga 361,88 Eur.

Taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Circle K“ ir atsakovė 2024 m. kovo 25 d. sudarė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė pardavė atsakovei prekes, nurodytas 2024 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (suma 541,44 Eur) ir 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (suma 460,86 Eur), tačiau atsakovė už jas neatsiskaitė ir liko skolinga 1 002,30 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pradinėms kreditorėms ar ieškovei būtų reiškusi pretenzijas dėl prekių kokybės ar kitokias pretenzijas, būtų grąžinusi PVM sąskaitas faktūras kaip išrašytas be pagrindo (CPK 178 straipsnis).

2024 m. spalio 28 d., 2024 m. spalio 11 d. ir 2025 m. vasario 17 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir pradinės kreditorės: UAB „Technitis“, UAB „Eurobiuras“ ir UAB „Circle K“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai pradinės kreditorės perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimus apie reikalavimo perleidimą pagal kiekvieną reikalavimo perleidimo teisių sutartį ir informavo apie susidariusį įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota ieškovės 2024 m. spalio 28 d., 2024 m. spalio 14 d. ir 2025 m. vasario 18 d. siųstais pranešimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti įsiskolinimą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Su ieškiniu pateikti duomenys, patvirtina, kad pradinės kreditorės atsakovei pardavė tam tikras prekes ir tuo pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė visiškai su pradinėmis kreditorėmis neatsiskaitė ir liko skolinga bendrai 4 497,14 Eur sumą. Byloje duomenų apie tai, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė buvo visiškai atsiskaičiuosi su pradinėmis kreditorėmis ar ieškove, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (CK 6.101–6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 4 497,14 Eur skolą.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirminės kreditorės 2024 m. spalio 28 d., 2024 m. spalio 11 d. ir 2025 m. vasario 17 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir pradinės kreditorės: UAB „Technitis“, UAB „Eurobiuras“ ir UAB „Circle K“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai pradinės kreditorės perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimus apie reikalavimo perleidimą pagal kiekvieną reikalavimo perleidimo teisių sutartį ir informavo apie susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė teikdama ieškinį byloje pateikė duomenis apie reikalavimo teisės perleidimą ir pranešimą atsakovei dėl reikalavimo teisės perleidimo iš kurio metyti, kad 2020 m. balandžio 21 d. atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl daroma išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditorės pasikeitimą.

Atsakovas neneigia, kad turėjo prievolę sumokėti 3 132,96 Eur skolą pradinei kreditorei UAB „Techninitis“, tačiau nurodo, kad minėtą kreditorė atsakovei teikė prekes pagal žodinę sutartį. Teismo vertinimu, įstatymai nenumato, kad šalims sutarus nedidelės vertės prekių pirkimo- pardavimo sutartis būtų rašytinė. Įstatymai nedraudžia pagal žodines sutartis perleisti reikalavimą tretiesiems asmenims, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės nedaro ieškovės ir pirminio kreditoriaus UAB „Technitis“ sandorio dėl reikalavimo perleidimo niekiniu.

Po reikalavimo perleidimo (cesijos) skolininkas privalo sumokėti skolą naujajam kreditoriui , nes atsakovei (skolininkei) apie įvykusį perleidimą ir naujasis kreditorius yra pareiškęs reikalavimą sumokėti ir pateikęs atsakovei reikalavimo perleidimo sutartį.

Dėl palūkanų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 968,95 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas – faktūras, taikant 12,25 procentų bei 12,50 procentų dydžio metinę palūkanų normą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko (toliau – ECB) refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1–2 dalį, pasibaigus MAPKSVPĮ 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 968,95 Eur palūkanų už vėlavimą įvykdyti prievolę priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 968,95 Eur palūkanos.

Vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kreditorius, įgijo teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Remiantis šia nuostata, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkė privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Vadovaujantis Europos centrinio banko internetiniame tinklalapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, jog teismui teikiamas ieškinys 2026 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 10,15 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 62,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti, iš viso 304,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus 8,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,

nusprendžia:

2026 m. balandžio 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Etavalda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 4 497,14 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų deyniasdešimt septynių eurų 14 ct) skolą, 968,95 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 95 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų 00 ct) išlaidas už teisinę pagalbą, ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.