Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus „Luminor Bank AS“, veikiančio per Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ skundą dėl 2026 m. gegužės 18 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Normetas“ susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorių susirinkimo sprendimai, priimti 9-uoju, 11-uoju ir 12-uoju ir 13-uoju darbotvarkės klausimais pažeidžia kreditorių interesus ir JANĮ 3 straipsnio 1 punktą. Pareiškėjos vertinimu, turto pardavimas be varžytinių laisvo skelbimo būdu, ypač mažinant turto kainą kas 10 dienų, neatitinka nemokumo proceso efektyvumo principo. Atsakovė buvo metalo apdirbimo įmonė, jos turtą dėl siauresnio pirkėjų rato gali būti sunkiau realizuoti, o tai reiškia, kad turto pardavimo kainos mažinimas kas 10 dienų nulems neproporcingą turto kainos sumažėjimą. pareiškėja pažymėjo, kad 9-tuoju klausimu patvirtinta 101 000 Eur pradinė trumpalaikio turto pardavimo kaina, nors trumpalaikio turto balanse nurodyta šio turto vertė –168 422,69 Eur. Motyvai ar įrodymai, kodėl būtent tokia kaina turi būti nustatyta, nepateikti. Kartu siūloma parduoti ir likutinės vertės neturintį trumpalaikį turtą, tačiau nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad toks trumpalaikis turtas neturi realios vertės. Skunde nurodyta, kad dėl sprendimo projekto 11.2 klausimu nėra aiški tikroji kreditorių valia, be to, neaišku, kodėl 11.1 sprendimo projektu siekiama transporto priemones pardavinėti laisvo skelbimo būdu, o 11.2 sprendimo projektu kitas transporto priemones – varžytynėse. Kreditoriaus vertinimu, turto pardavimo tvarka turi būti nuosekli ir nekelti abejonių. 12-uoju klausimu siekiama parduoti ilgalaikį turtą nenustačius jo tikrosios rinkos vertės.

Kreditorių susirinkimo darbotvarkės 13-uoju klausimu priimtu sprendimu sudaromos sąlygos pažeisti atsakovės ir kitų kreditorių interesus. Nemokumo administratorės pasiūlytame sprendimo projekte buvo numatyta nekilnojamąjį turtą pardavinėti tik po to, kai bus parduotas atsakovės trumpalaikis ir ilgalaikis turtas. Tačiau dviejų kreditorių balsų dauguma priimtas sprendimas nekilnojamąjį turtą pardavinėti nedelsiant po teismo nutarties dėl atsakovės likvidavimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos teigimu, jeigu nekilnojamasis turtas bus parduodamas prieš trumpalaikio ir ilgalaikio turto pardavimą, susidarys ekonomiškai neproporcinga situacija, kai visas nekilnojamame turte esantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas turės būti perduotas atlygintinai saugoti. Šio turto kiekis yra didelis, dalies turto (hidraulinis presas, gręžimo staklės, hidraulinis keltuvas, CNC plazminio pjovimo staklės ir pan.) pervežimas gali itin brangiai kainuoti. Tokiu atveju būtų patiriamos papildomos administravimo išlaidos, kurių nemokumo administratorė nenumatė, kreditoriai nepatvirtino ir jos nebuvo tikėtinos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas sprendimą grindė hipotetinėmis, o ne nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nenustatė: 1) per kokį terminą kilnojamasis turtas realiai galėtų būti parduotas; 2) kokia jo dalis turėtų būti išmontuota ir pervežta; 3) kokios būtų konkrečios transportavimo bei saugojimo išlaidos; 4) ar jos atsirastų iki nekilnojamojo turto perdavimo pirkėjui; 5) ar pardavimo sąlygose negalėtų būti numatytas terminas turtui iškelti ar atskiras susitarimas dėl laikino jo palikimo patalpose.

Teismo atmestas apelianto argumentas dėl galimybės susitarti su būsimu pirkėju buvo įvertintas kaip deklaratyvus todėl, kad konkretus pirkėjas dar nėra žinomas, tačiau taip pat turėjo būti vertinamas ir teiginys apie neišvengiamas, itin dideles turto iškėlimo bei saugojimo išlaidas: ši rizika taip pat yra tik hipotetinė. Galimos išlaidos, nepagrįstos skaičiavimais ar kitais objektyviais duomenimis, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo ekonominio pobūdžio sprendimą. Priešingu atveju ribota teismo kontrolė pakeičiama teismo pasirinktu alternatyviu turto realizavimo modeliu.

JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti principai turi būti taikomi kartu, o ne pasirenkant vieną hipotetinę sąnaudų riziką ir dėl jos neapibrėžtam laikui sustabdant didžiausios vertės turto realizavimą. Nekilnojamojo turto realizavimas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimas tampa priklausomi nuo kito turto paklausos ir pardavimo sėkmės. Teismas nepaaiškino, kodėl galimos kilnojamojo turto saugojimo išlaidos yra reikšmingesnės už faktines nekilnojamojo turto išlaikymo ir apsaugos išlaidas bei proceso užsitęsimo riziką.

Išvada apie kitų kreditorių lygiateisiškumo pažeidimą padaryta neidentifikavus konkretaus teisės ar teisėto intereso pažeidimo. Aplinkybė, kad sprendimas leidžia operatyviai realizuoti hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, nereiškia nepagrįsto šio kreditoriaus privilegijavimo. Įkeisto turto realizavimas ir su juo susijusios sąnaudos turi būti vertinami atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teisėtą interesą gauti patenkinimą per pagrįstai trumpiausią laiką. Skundžiamu sprendimu kitiems kreditoriams nesuteikta mažiau procesinių teisių, nepakeista jų reikalavimų tenkinimo eilė ir nenustatyta, kad kilnojamojo turto iškėlimo išlaidos bet kuriuo atveju būtų dengiamos būtent jų sąskaita.

Kreditorių susirinkimo sprendimas neįpareigojo nedelsiant iškraustyti kilnojamojo turto. Nemokumo administratorė, vykdydama nutarimą, gali koordinuoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimą, pirkėjams iš anksto atskleisti patalpose esančio turto faktą, nustatyti protingą jo iškėlimo terminą, derėtis dėl laikino saugojimo arba, esant ekonomiškai palankiam pasiūlymui, organizuoti kompleksinį suinteresuotų pirkėjų dalyvavimą. Teismas neįvertino šių mažiau ribojančių priemonių.

Nutarimo panaikinimas buvo neproporcingas. Esant poreikiui užtikrinti kilnojamojo turto apsaugą, tai galėjo būti pasiekta ne panaikinant visą nutarimą, o įvertinant, ar konkreti jo sąlyga reikalauja patikslinimo. Panaikinus visą nutarimą, neapibrėžtam laikui atidėtos 1 300 550 Eur pradinės kainos varžytynės, nors kaina ir pardavimo būdas iš esmės nebuvo kvestionuojami.

UAB „UNIS Steel Baltija“ pritarė turto pardavimo tvarkai, vienintelis skirtumas nuo priimto nutarimo buvo tas, kad šis kreditorius prašė vykdyti nekilnojamojo turto pardavimą po kilnojamojo pardavimo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Šis terminas yra suėjęs, todėl patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, tai atitiks ir UAB „UNIS Steel Baltija“ ir kitų kreditorių interesus ir nepažeis jų.

Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad konkreti kilnojamojo turto iškėlimo, transportavimo ir saugojimo išlaidų suma yra patirta ar kad tam tikro dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos. Teismas įvertino realios rizikos egzistavimą, spręsdamas, ar kreditorių susirinkimo pasirinktas nekilnojamojo turto realizavimo eiliškumas atitinka nemokumo proceso principus.

Kilnojamojo turto perkėlimo poreikis nėra vien teorinė prielaida – nekilnojamojo turto pardavimo atveju LUAB „Normetas“ netektų teisės naudotis jai nepriklausančiomis patalpomis. Administratorė, teikdama pasiūlymą dėl pardavimo eiliškumo, negalėjo remtis prielaida, kad būsimas nekilnojamojo turto pirkėjas sutiks ilgą ar neapibrėžtą laikotarpį leisti atsakovės turtą laikyti jo patalpose. Būtent kreditoriaus siūlomas variantas yra grindžiamas hipotetine prielaida, kad bus rastas pirkėjas, kuris sutiks su tokiu sprendimu.

Turto realizavimo greitis negali būti vertinamas izoliuotai nuo kitų turto pardavimo principų. Svarbus visas turto realizavimo procesas. Išlaidos, susijusios su kilnojamojo turto išmontavimu, pakrovimu, transportavimu ir saugojimu, mažintų turimas lėšas kreditorių reikalavimų tenkinimui tenkančią sumą. Nėra pagrindo laikyti, kad ankstesnis nekilnojamojo turto pardavimas savaime užtikrintų didesnę ekonominę naudą kreditoriams.

JANĮ 94 straipsnio 1 dalis nenustato, kad įkeistas turtas privalo būti parduodamas pirmiau už kitą bankrutuojančios įmonės turtą. Turi būti vertinama, ar pasirinktas turto realizavimo būdas užtikrina kuo didesnę bendrą ekonominę naudą kreditoriams.

Atsiradus pirkėjui ir įvertinus jo pasiūlymo sąlygas, galėtų būti pasirenkamas ekonomiškai naudingas sprendimas dėl patalpose esančio kilnojamojo turto, tačiau šios galimybės nepaneigia būtinybės iš anksto įvertinti rizikas.

Apelianto argumentas, kad teismas perėmė kreditorių susirinkimo ekonominę kompetenciją, nepagrįstas. Teismas nenustatė galutinio LUAB „Normetas“ nekilnojamojo turto pardavimo modelio ir nepakeitė kreditorių susirinkimo sprendimo savo pasirinktu turto realizavimo būdu.

2026 m. rugsėjo 1 d. terminas buvo nustatytas kreditorės UAB „UNIS Steel Baltija“ pasiūlyme, pateiktame iki ginčo dėl 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo išsprendimo. Šio termino pasibaigimas savaime nereiškia, kad UAB „UNIS Steel Baltija“ pozicija dėl nekilnojamojo turto pardavimo eiliškumo pasikeitė ar kad ši kreditorė pritaria apelianto siūlomam modeliui.

Kreditorė palaiko administratorės poziciją.

Kreditorės UAB „Unis Steel Baltija“ siūlyta data (2026 m. rugsėjo 1 d.) buvo nurodyta, siekiant sudaryti administratorei galimybes parduoti bendrovės kilnojamąjį turtą prieš nekilnojamojo turto pardavimo pradžią. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu šis terminas suėjo, nereiškia, kad kreditorė pritaria parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą nepardavus jame esančio bendrovės kilnojamojo turto.

2026 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui persiųstas kreditorės UAB „Elga“ atsiliepimas į „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą (pirmosios instancijos teisme gautas 2026 m. spalio 23 d., 2026 m. spalio 26 d. teisėjos rezoliucija priimtas). Kreditorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. dalį, kuria panaikintas BUAB „Normetas“ 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo 13-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo; šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – UAB „UNIS Steel Baltija“ skundą dėl 13-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atmesti, paliekant 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kreditorių susirinkimo nutarime nėra nurodymo kilnojamojo turto saugojimo klausimą spręsti tik pardavus patalpas. Nutarimu nėra uždrausta derinti abiejų turto grupių realizavimą.

Vien tai, kad pasiūlymą pateikė du kreditoriai, savaime neįrodo piktnaudžiavimo balsų dauguma. Procedūrinių kreditorių susirinkimo pažeidimų pareiškėja nenurodė, o pirmosios instancijos teismas jų nenustatė.

Prevencinė galimo kreditorių interesų pažeidimo kontrolė neatleidžia nuo pareigos pagrįsti prognozę: kokiam turtui kiltų perkėlimo poreikis, kada jis tikėtinai atsirastų, kokių išlaidų reikėtų ir kodėl jos būtų neproporcingos, palyginti alternatyvomis. Šioje byloje yra nepakankamai pagrįstos galimos išlaidos ir poveikis kreditoriams.

Kilnojamojo turto transportavimo, perkėlimo ir saugojimo išlaidos įvertintos kaip itin didelės ir neproporcingos, tačiau ši išvada nesusieta su identifikuotu perkelti reikalingų objektų kiekiu, jų numatomu likučiu nekilnojamojo turto perdavimo metu, saugojimo trukme ar preliminariu sąnaudų intervalu. Sunkios įrangos ir didelio turto kiekio buvimas leidžia numatyti perkėlimo riziką, tačiau neatsako, ar būtent patvirtintas varžytynių pradžios terminas sukels ekonomiškai nepriimtiną jos atsiradimą.

Turto realizavimą galima planuoti iš anksto, nepažeidžiant pirkėjo teisių. Potencialiems pirkėjams turi būti iš anksto suteikta tiksli informacija apie objektą ir jo perdavimo sąlygas. Laikinas naudojimasis patalpomis gali kainuoti ir gali mažinti pirkėjo siūlomą kainą, tačiau išorinis saugojimas taip pat kainuoja, o pardavimo atidėjimas lemia tęstines išlaidas. Kreditorės nuomone, jeigu paaiškėtų, kad konkreti priemonė pakeistų esmines kreditorių patvirtintas sąlygas arba kad 30 dienų terminas objektyviai neleidžia tinkamai pasirengti, tai turėtų būti pagrįsta konkrečiais duomenimis.

Greičiausias pardavimas ne visada naudingiausias, tačiau negalima teigti, kad bet kokia galimybė išvengti perkėlimo išlaidų pateisina nekilnojamojo turto realizavimo atidėjimą. Kreditorių susirinkime administratorė nurodė per tris mėnesius bendrovei tekusias turto, nenaudojamo nuomos veikloje, išlaikymo išlaidas. Taigi, byloje yra duomenys apie realias sąnaudas, kurių teismas nesugretino su perkėlimo sąnaudomis. Palyginant modelius reikėjo įvertinti numatomą kilnojamojo turto pardavimo ir patalpų atlaisvinimo trukmę, grynąsias bendrovei tenkančias išlaikymo sąnaudas po nuomos pajamų, tikėtiną turto likutį ir jo perkėlimo kainą, taip pat užimtumo bei perdavimo sąlygų poveikį nekilnojamojo turto kainai. Nutartyje šių duomenų palyginimo nėra, todėl nenustatyta, kad perkėlimo išlaidų išvengimas tikėtinai duotų didesnę bendrą naudą negu ekonomiškai koordinuotas lygiagretus realizavimas. Išlaidų perkėlimo iš vienos rūšies į kitą negalima prilyginti jų sutaupymui. Mažesnė perkėlimo rizika savaime nereiškia mažesnės bendros nemokumo proceso ekonominės rizikos.

Byloje nepakankamai pagrįstas kreditorių patvirtinto realizavimo pradžios termino neteisėtumas ir neįvertinta pagrįsto termino reikšmė visam procesui. Atidėjus turto realizavimą lėšos gaunamos vėliau, patiriamos atitinkamos išlaidos ir lieka rinkos pokyčių rizika.

Pardavimas numatytas viešų varžytynių būdu, todėl teiginys apie banko privilegijavimą turėjo būti susietas su konkrečiu neproporcingu sąnaudų perkėlimu kitiems kreditoriams. Pasekmes būtina pagrįsti.

Protokole nurodyta 1 300 550 Eur pradinė komplekso pardavimo kaina ir 337 000 Eur „Luminor Bank AS“, veikiančio per Lietuvos skyrių, patvirtintas reikalavimas. Šie duomenys be išsamaus paskirstymo vertinimo neleidžia viso nekilnojamojo turto realizavimo ekonominio rezultato sutapatinti vien su „Luminor Bank AS“, veikiančio per Lietuvos skyrių, interesu.

Kilnojamojo turto perkėlimo rizika turi būti vertinama, tačiau nutartyje nepakankamai individualizuotas jos mastas, neatskirti varžytynių paskelbimo ir turto perdavimo momentai ir nepalygintos grynosios alternatyvių realizavimo modelių sąnaudos. Šių trūkumų nepakeičia nei abstrakti nuoroda į visų kreditorių interesus, nei galimybė pakartotinai balsuoti. Kreditorės nuomone, yra pagrindas panaikinti apskųstą nutarties dalį ir pareiškėjos skundą dėl 13-ojo klausimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas LUAB „Normetas“ 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 13-uoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad LUAB „Normetas“ 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkime 13-uoju darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas dėl pradinių nekilnojamojo turto, nuo nekilnojamojo turto neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto ir turtinių teisių pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorių susirinkimui sprendimo projektus pasiūlė nemokumo administratorė, kreditoriai „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius ir V. V. bei kreditorė UAB „UNIS Steel Baltija“. Balsų dauguma („už“ – 65,8252 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – 3,3636 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos) pritarta kreditorių „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus ir V. V. sprendimo projektui. Nuspręsta: patvirtinti nemokumo administratorės 2026 m. balandžio 29 d. informacijos lentelėse Nr. 20–21 nurodyto nekilnojamojo turto, nuo nekilnojamojo turto neatskiriamo ilgalaikio kilnojamojo turto ir turtinių teisių (toliau – ir Turtas) pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms – 1 300 550 Eur; Turtą pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 su vėlesniais pakeitimais nustatyta tvarka; nustatyti varžytynėse 500 Eur kainos didinimo intervalą; neįvykus varžytynėms, kiekvienose paskesnėse varžytynėse Turto pardavimo kainą mažinti po 20 procentų, organizuoti 6 varžytynes, o nepardavus turto 6 varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų ir tvarkos tvirtinimo; turto varžytynes paskelbti ne vėliau kaip per 30 d. po teismo nutarties dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

21. Pažymėtina, kad tiek nemokumo administratorė, tiek kreditorė UAB „UNIS Steel Baltija“ kreditorių susirinkimui siūlė Turto varžytynes skelbti tik pardavus ir visiškai atlaisvinus patalpas bei teritoriją nuo juose esančio LUAB UAB „Normetas“ priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio kilnojamojo turto, bet ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 1 d.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamu nutarimu iškeliami hipotekos kreditoriaus „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus interesai prieš atsakovės ir kitų kreditorių interesus, nes nekilnojamąjį turtą pardavus anksčiau nei trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, kuris yra saugomas atsakovės patalpose, būtų patirtos itin didelės ir neproporcingos išlaidos tą turtą perkeliant, transportuojant bei saugant, o tai turėtų įtakos ir visų likusių kreditorių reikalavimų patenkinimui, taip pat atmetęs kreditorės argumentą, kad su būsimu pirkėju būtų galima susitarti dėl turto saugojimo kaip deklaratyvų, panaikino 13-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą bei klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus argumentus, perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Kreditorius „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius dėl šios nutarties dalies pateikė atskirąjį skundą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 13-uoju darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo

23. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

24. Nagrinėjamu atveju skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nebuvo grindžiamas esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu; atskirajame skunde tokie argumentai taip pat nenurodomi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad egzistavo esminiai procedūriniai pažeidimai, susiję su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėję nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį.

25. Minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamu nutarimu pažeidžiama atsakovės bei kreditorių ir kreditorių interesų pusiausvyra, teismas sutiko su pareiškėjos ir nemokumo administratorės argumentais, jog nekilnojamąjį turtą pardavus anksčiau nei trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, kuris yra saugomas atsakovės patalpose, būtų patirtos itin didelės ir neproporcingos išlaidos tą turtą perkeliant, transportuojant bei saugant, o tai neatitiktų proporcingumo, protingumo, efektyvumo ir kitų principų bei pažeistų likusių kreditorių interesus.

26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad: 1) teismas procesinį sprendimą grindė hipotetinėmis, o ne nustatytomis aplinkybėmis; 2) nustatytas eiliškumas prieštarauja apyvartos greičio ir proceso efektyvumo principams; 3) teismas nepagrįstai konstatavo kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą; 4) kreditorių susirinkimo sprendimas leidžia koordinuoti pardavimą ir neįpareigojo nedelsiant iškraustyti kilnojamojo turto; 5) teismas peržengė ribotos ekonominių sprendimų kontrolės ribas; 7) pareiškėja (kreditorė) UAB „UNIS Steel Baltija“ pritarė turto pardavimo tvarkai ir kainai.

27. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.

28. Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Šie principai nėra konkuruojantys. Sprendžiant dėl turto pardavimo, jie turi būti tarpusavyje derinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025, 23 punktas).

29. Kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas taip pat gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 25 punktas).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių teisių pažeidimą konstatavo nenustatęs, per kokį terminą kilnojamasis turtas realiai galėtų būti parduotas, kokia jo dalis turėtų būti išmontuota ir pervežta, kokios būtų konkrečios transportavimo bei saugojimo išlaidos, ar jos atsirastų iki nekilnojamojo turto perdavimo pirkėjui, ar pardavimo sąlygose negalėtų būti numatytas terminas turtui iškelti ar atskiras susitarimas dėl laikino jo palikimo patalpose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamo klausimo dalyką, neturi pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai pagrindė išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo ir taip pažeidė civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

32. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto pardavimo atveju LUAB „Normetas“ netektų teisės tuo turtu naudotis, todėl, realizavus nekilnojamąjį turtą anksčiau už jame esantį kilnojamąjį turtą, turi būti išspręstas šio turto laikymo klausimas. Nors apskųstoje nutartyje konkretus patalpose (teritorijoje) esantis bendrovės kilnojamasis turtas neišvardintas, turto apibūdinimas (kilnojamąjį turtą sudaro itin didelis kiekis daiktų bei medžiagų, kurių bendras svoris matuojamas tonomis, taip pat dideli gamybiniai įrenginiai) leidžia suprasti, kokios aplinkybės lėmė teismo išvadą, kad jo perkėlimas bei saugojimas kitose patalpose neatitiktų proporcingumo, protingumo, efektyvumo ir kitų principų, pažeistų likusių kreditorių interesus, sukeltų itin dideles ir nereikalingas išlaidas.

33. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie bendrovės turimą (realizuotiną) turtą, tačiau apeliantas nenurodo duomenų, paneigiančių teismo išvadą dėl didelio bendrovės patalpose esančio kilnojamojo turto kiekio, neįrodinėja, kad turto išmontavimo, transportavimo bei saugojimo paslaugos yra neatlygintinės ar tokios išlaidos itin nedidelės. Taigi, nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė tikėtinų išlaidų realumo.

34. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (ar išlaidos atsirastų iki nekilnojamojo turto perdavimo pirkėjui, ar pardavimo sąlygose negalėtų būti numatytas terminas turtui iškelti ar atskiras susitarimas dėl laikino jo palikimo patalpose) galėtų būti vertinimo objektas, byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jų pateikus argumentus ar atitinkamus įrodymus, tačiau ne įrodinėtina faktinė aplinkybė. Teismas vertino faktines turto buvimo vietos aplinkybes, taip pat pasekmes, kurias gali sukelti turto savininko pasikeitimas. Nutarime nėra numatytos nekilnojamojo turto pirkėjui nustatytinos sąlygos, susijusios su bendrovės kilnojamojo turto laikymu (saugojimu), būsimas pirkėjas nėra žinomas, todėl teismas apelianto nurodytą hipotetinę galimybę susitarti su pirkėju dėl turto saugojimo pagrįstai laikė deklaratyviu pareiškimu.

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto teiginiui, kad nustatytas eiliškumas prieštarauja turto apyvartos greičio ir proceso efektyvumo principams. Visų pirma, apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas faktiškai suformulavo pardavimo eiliškumą (t. y. nekilnojamasis turtas negalės būti realizuojamas tol, kol nebus parduotas visas patalpose esantis trumpalaikis ir ilgalaikis turtas). Pažymėtina, kad, įvertinęs priimto nutarimo galimas pasekmes ir panaikinęs ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą 13-uoju darbotvarkės klausimu, teismas klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Taigi, kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į apskųstoje nutartyje nurodytus argumentus, turi galimybę pasirinkti kreditorių interesų pusiausvyrą ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus. Apskųsta nutartis neriboja galimybės kreditorių susirinkimui nustatyti terminą kilnojamojo turto pardavimui, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad, nesant nustatytam ankstesnio realizavimo terminui ar garantijos, kad specifinis kilnojamasis turtas bus parduotas per protingą laiką, nekilnojamojo turto realizavimas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimas tampa priklausomi nuo kito turto paklausos ir pardavimo sėkmės. Apeliantas, teigdamas, kad apskųstoje nutartyje neatskleista, kodėl galimos kilnojamojo turto saugojimo išlaidos yra reikšmingesnės už faktines nekilnojamojo turto išlaikymo ir apsaugos išlaidas bei proceso užtęsimo riziką, konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų santykį, nenurodo ir nepateikia. Taigi, apelianto argumentas dėl turto apyvartos greičio ir proceso efektyvumo principų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. Pirmiau pacituotas teisinis reglamentavimas bei jį aiškinanti teismų praktika patvirtina, jog turto realizavimo greitis negali būti vertinamas izoliuotai nuo kitų principų – šie principai nėra konkuruojantys, ir, sprendžiant dėl turto pardavimo, jie turi būti tarpusavyje derinami.

36. Minėta, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.

37. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą, nes hipotekos kreditoriaus išskirtinė padėtis kyla iš įstatymo ir daiktinės prievolės užtikrinimo priemonės, o ne iš ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo punkto.

38. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. JANĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatytas kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

39. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad įkaito turėtojas turi pirmenybę patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau ši privilegija nesusijusi su likviduojamos bendrovės turto pardavimo eiliškumu. Taigi, apelianto argumentai dėl skirtingo kreditorių teisinio statuso ignoravimu nepagrįsti.

40. Apelianto teiginiai, kad nutarimu kitiems kreditoriams nesuteikta mažiau procesinių teisių, nepakeista jų reikalavimų tenkinimo eilė ir nenustatyta, jog kilnojamojo turto iškėlimo išlaidos būtų dengiamos jų sąskaita, nesusietos su apskųstos nutarties išvadomis. Šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, kad bendrovės išlaidos už turto perkėlimą, transportavimą bei saugojimą turėtų įtakos visų likusių finansinių reikalavimų patenkinimui. Sutiktina, kad tokios išlaidos sumažintų bendrovės turimas lėšas ir, atitinkamai, kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtą sumą.

41. Pasak apelianto, nutarimo panaikinimas buvo neproporcingas, nes kreditorių susirinkimo sprendimas leidžia koordinuoti pardavimą ir neįpareigojo nedelsiant iškraustyti kilnojamojo turto, teismas, neįvertino mažiau ribojančių priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti veiksmai (nemokumo administratorės atliekamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimo koordinavimas, patalpose esančio turto fakto pirkėjams atskleidimas (iš anksto), protingo jo iškėlimo termino nustatymas, derybos dėl laikino saugojimo arba kompleksinio suinteresuotų pirkėjų dalyvavimą) priklauso nuo turto pardavimo momento bei pirkėjo valios, todėl savaime teismo nurodytų pasekmių išvengimo neužtikrina. Be to, atskirajame skunde nurodytas, apelianto nuomone, optimalesnis sprendimo būdas, teismui nustačius poreikį užtikrinti kilnojamojo turto apsaugą, t. y. ne naikinant visą nutarimą, o įvertinant, ar konkreti jo sąlyga reikalauja patikslinimo, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad ginčas kilo dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo eiliškumo bei pradžios momento, todėl kitų nutarimo sąlygų palikimas savaime nepaspartintų turto pardavimo. Be to, teismas vertina nutarimo (jo sąlygų) teisėtumą, tačiau neturi nurodyti, kokiu konkrečiu būdu pažeidimas turi būti ištaisytas. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorė UAB „Elga“ atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, pažymėjo, jog laikinas naudojimasis patalpomis gali mažinti pirkėjo siūlomą kainą. Toks motyvas leidžia abejoti galimybe nemokumo administratorei savarankiškai nuspręsti dėl atitinkamų pardavimo sąlygų.

42. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus (šios nutarties 28 punktas), apelianto teiginys, kad teisminė ekonominio pobūdžio sprendimų kontrolė yra ribota, yra teisinga. Tačiau apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pirmenybę suteikė administratorės pasiūlytam alternatyviam eiliškumui, nors jo ekonominis pranašumas nebuvo pagrįstas skaičiavimais, ir tai neatitinka ribotos teisminės kontrolės pobūdžio.

43. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas procesiniu sprendimu nekonstatavo, kad nekilnojamasis turtas negali būti parduodamas pirmiau už kitą bendrovės turtą, nenustatė nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, nepakeitė kreditorių susirinkimo sprendimo savo pasirinktu turto realizavimo būdu, tik nustatė, kad priimtas sprendimas nepakankamai užtikrina LUAB „Normetas“ ir visų jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

44. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „UNIS Steel Baltija“ pritarė turto pardavimo tvarkai ir kainai. Apeliantas nurodo, kad ši kreditorė prašė vykdyti nekilnojamojo turto pardavimą po kilnojamojo pardavimo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. rugsėjo 1 d., tačiau šis terminas yra suėjęs, todėl apelianto skundo patenkinimas atitiks ir UAB „UNIS Steel Baltija“ (bei kitų kreditorių) interesus ir nepažeis jų. Pažymėtina, kad apelianto pozicija neatitinka paminėtos kreditorės pasiūlymo esmės – nukelti nekilnojamojo turto pardavimą atitinkamam terminui, sudarant sąlygas kilnojamojo turto pardavimui. Nustatytas terminas suėjo nepradėjus vykdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad UAB „UNIS Steel Baltija“ pritarė turto pardavimo tvarkai. Tokią apelianto poziciją paneigia ir kreditorės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde ir atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.