Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-1005-881/2026Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00090-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortila“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti nemokumo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kortila“ ir įpareigojo juridinių asmenų registro tvarkytoją inicijuoti uždarajai akcinei bendrovei „Kortila“ likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmėPareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kortila“ (toliau – atsakovė arba bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą. Pareiškėja nurodė, kad 2026 m. liepos 9 d. atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 11 048,60 Eur. Atsakovė neturi registruoto turto, jos atžvilgiu antstolės N. B. kontoroje vykdomos 3 vykdomosios bylos dėl 11 040,88 Eur išieškojimo VMI.Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs nuo 2025 m. kovo 26 d. Skolos išieškoti nepavyko. Atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, nevykdo veiklos, todėl yra nemoki. Atsakovė iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teismui nesikreipė dėl susitarimo dėl pagalbos sudarymo. Be to, pareiškėja nėra gavusi prašymo sudaryti taikos sutartį.Pareiškėja nesutiko su atsakovės prašymu sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą iki galutinio procesinio sprendimo Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo, kadangi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nustato imperatyvius pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo išnagrinėjimo terminus, todėl byla negali būti sustabdyta ar atidėta neapibrėžtam laikui.Atsakovė UAB ,,Kortila“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti arba, jei byla nebūtų stabdoma, atidėti iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-13381-426/2026. Sprendžiant klausimą iš esmės, atsakovė prašė atsisakyti jai iškelti bankroto bylą.Atsakovė nurodė, kad 2024 m. spalio 21 d. su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Centrine projektų valdymo agentūra sudarė projekto „Draugiška planeta“ Nr. 02-091-K-0012 sutartį. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 66 123,82 Eur, iš kurių 50 000 Eur Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos. Šis projektas buvo pagrindinė atsakovės vykdoma veikla.2026 m. balandžio 10 d. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, nustačiusi pažeidimus, nutraukė projekto sutartį ir pareikalavo grąžinti 20 207,96 Eur. Dėl šio sprendimo atsakovė kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuriame nagrinėjama minėta administracinė byla. Būtent dėl šios situacijos susidarė mokestinė nepriemoka ir atsirado atsakovės finansiniai sunkumai. Dėl taikomų apribojimų atsakovė negali laisvai disponuoti gaunamomis lėšomis, todėl yra apsunkintas veiklos vykdymas ir atsiskaitymas su kreditoriais. Bendrovės įsipareigojimai neviršija turto vertės, bendrovė trejus metus veikė pelningai, o registruoto turto nebuvimas nereiškia, kad bendrovė neturi turto, nes pagal jos veiklos pobūdį turtą gali sudaryti gautinos sumos ir reikalavimo teisės.Atsakovė nėra praradusi gebėjimo laiku vykdyti turtines prievoles, nes pradelsti įsipareigojimai yra daugiau kaip tris kartus mažesni už gautinas sumas. Be to, administracinėje byloje sprendžiamas klausimas gali turėti esminę reikšmę jos finansinei padėčiai – nuo bylos baigties priklauso, ar atsakovei teks grąžinti 20 207,96 Eur, taip pat ar ji įgis teisę į 29 792,04 Eur neišmokėto finansavimo.Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir kilo ne dėl nuostolingos ūkinės veiklos ar netinkamo valdymo, o dėl valstybės institucijos veiksmų, kurių teisėtumas dar nėra išspręstas. Bankroto bylos bendrovei iškėlimas ne pagerintų, o pablogintų kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, nes veikla būtų nutraukta, dalis turto būtų panaudota bankroto administravimo išlaidoms padengti, o ginčo su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra nagrinėjimas taptų neapibrėžtas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėPanevėžio apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Kortila“ prašymo sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-13381-426/2026; atsisakė UAB ,,Kortila“ iškelti nemokumo bylą; įpareigojo Juridinių asmenų registro tvarkytoją inicijuoti UAB „Kortila“ likvidavimo procedūrą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.Teismas nurodė, kad nors administracinės bylos baigtis gali turėti reikšmę atsakovės mokumo įvertinimui, byloje teismo posėdis dar nėra paskirtas, todėl nėra aišku, kada bus priimtas galutinis sprendimas.Teismas pabrėžė, kad pagal JANĮ pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas per griežtai nustatytus terminus – paprastai per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo, o dėl svarbių priežasčių terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip 30 dienų. Terminai skirti tam, kad būtų greitai išspręstas bendrovės nemokumo klausimas, apsaugotos kreditorių teisės ir išvengta ilgalaikio teisinio neapibrėžtumo.Teismas nusprendė, kad bylos sustabdymas ar atidėjimas iki administracinės bylos pabaigos neatitiktų JANĮ tikslų. Kitaip tariant, teismas pripažino, kad administracinės bylos rezultatas gali būti reikšmingas atsakovės mokumo įverttinimui, tačiau negalima neribotą laiką laukti jos baigties, todėl nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant.Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą, nustatė, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis atsakovė turėjo daugiau turto nei trumpalaikių įsipareigojimų ir veikė pelningai. 2024 metais bendrovė turėjo turto už 77 413 Eur, įsipareigojimų – už 50 654 Eur, 2025 metais turto – už 55 537 Eur, įsipareigojimų – už 17 410 Eur, o 2026 m. birželio 30 d. bendrovės turtas sudarė 56 127 Eur, įsipareigojimai – 17 366 Eur. Bendrovė 2024 metais gavo 5 491 Eur pelną, 2025 metais – 26 368 Eur, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį – ir 634 Eur pelną.Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų ne tik pareiškėjai, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Global world consulting agency“ darbuotojams, iš viso 17 366,18 Eur. Atsakovė turi vieną skolininkę, kurios skola – 55 431,08 Eur. Atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio būtų galima realiai išieškoti skolas. Įvertinęs atsakovės finansinius rodiklius, turtinius įsipareigojimus bei turtines teises, teismas konstatavo, kad nors pagal finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė formaliai veikia pelningai, jos faktinė finansinė padėtis yra bloga. Pagrindinė atsakovės veikla buvo projektas „Draugiška planeta“, dėl kurio priimtas neigiamas VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimas lėmė pajamų negavimą. Atsakovė neatsiskaito su kreditoriais ir darbuotojais, o didžiąją dalį deklaruojamo 56 127 Eur trumpalaikio turto – 55 431 Eur – sudaro gautinos sumos, kuriomis atsakovė faktiškai nedisponuoja ir kurių gavimas priklauso nuo jos skolininkės. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė negali laiku atsiskaityti su kreditoriais ir atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus.Teismas nurodė, kad nemokumo administratoriaus kandidatūrą parinko naudodamasis AVNIS sistema, tačiau 2026 m. liepos 28 d. nė vienas nemokumo administratorius nepateikė sutikimo administruoti UAB „Kortila“ bankroto procesą, todėl administratoriaus atranka laikyta neįvykusia. Pagal JANĮ 23 straipsnio 4 dalį, tokiu atveju teismas negali iškelti bankroto bylos ir turi pavesti inicijuoti nemokios bendrovės likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.Todėl teismas atsisakė iškelti UAB „Kortila“ bankroto bylą ir pavedė nemokios bendrovės likvidavimo procesą inicijuoti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju darbuotojų reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir pareiškėjos VMI pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB ,,Kortila“ iškėlimo atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė prašė sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Regionų administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI3-13381-426/2026 ir įsiteisės sprendimas, nes šios bylos baigtis gali turėti esminę reikšmę bendrovės mokumo įvertinimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymo netenkino.JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas skųsti nutartį šiuo atveju netaikomas, nes pirmosios instancijos teismas neatliko JANĮ 23 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų veiksmų. Teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iš esmės išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl tokia nutartis pagal JANĮ 25 straipsnį gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.Nutartis gali būti skundžiama ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ja ne tik užbaigtas procesas, bet ir pradėtas atsakovės likvidavimas, galintis lemti jos išregistravimą iš Juridinių asmenų registro ir teisinio subjektiškumo pasibaigimą. Todėl nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai ir gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Nutarties laikymas neskundžiama pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą. Nutarties apskundimo draudimas negali būti taikomas, kai neįvykdytos JANĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, todėl atskirasis skundas turi būti priimtas ir nutarties teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka.Teismas pritaikė JANĮ 23 straipsnio 4 dalį nesant jos taikymo sąlygų ir neatlikęs privalomų ankstesnių procedūrinių veiksmų. JANĮ 23 straipsnyje nustatyta nuosekli keturių pakopų procedūra: pirmiausia turi būti nustatyta, kad juridinio asmens turto nepakanka administravimo išlaidoms, tuomet pareiškėjui turi būti pasiūlyta įmokėti reikalingą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, jos nesumokėjus – nemokumo administratoriams turi būti pranešta apie galimybę prisiimti administravimo išlaidų riziką, ir tik po to gali būti taikoma 4 dalyje nustatyta pasekmė. Teismas nenustatė, kad atsakovės turto nepakanka administravimo išlaidoms, priešingai – nutartyje konstatuota, kad 2026 m. birželio 30 d. bendrovė turėjo 56 127 Eur vertės turtą. Be to, nutartyje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pateiktas JANĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytas pasiūlymas sumokėti administravimo išlaidoms reikalingą sumą ar kad būtų atliktas šio straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimas nemokumo administratoriams. Vien tai, kad 2026 m. liepos 28 d. AVNIS sistemoje nebuvo gautas nei vieno nemokumo administratoriaus sutikimas administruoti bendrovę, nepatvirtina JANĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyto veiksmo atlikimo, nes teismas rėmėsi įprasta nemokumo administratoriaus atranka, pradėta 2026 m. liepos 14 d., o ne specialia JANĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra. Kadangi toks pranešimas nebuvo pateiktas, nebuvo pradėtas skaičiuoti ir JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas 30 dienų terminas.Nutartis yra prieštaringa, joje trūksta motyvų, nes teismas, viena vertus, konstatavo, kad atsakovė turi 56 127 Eur vertės turtą, kita vertus, pritaikė teisės normą, skirtą atvejui, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Toks prieštaravimas kelia abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendimo ar nutarties motyvų nebuvimas laikomas absoliučiu negaliojimo pagrindu. Nutartyje nėra motyvų dėl JANĮ 23 straipsnio 1–3 dalių taikymo, nors šių procedūrų atlikimas buvo būtina sąlyga taikyti 4 dalį. Taigi, teismas nepakankamai motyvavo sprendimą, nuo kurio priklauso atsakovės likvidavimas ir jos teisinio subjektiškumo išlikimas.Teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą pagrindą – negalėjimą laiku vykdyti turtines prievoles. Apskaičiuojant pradelstas prievoles negalėjo būti įtraukti 20 207,96 Eur, kuriuos grąžinti reikalauja CPVA, nes šios sumos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs. CPVA sprendimai yra apskųsti administracinėje byloje, o pagal grąžintinų lėšų formas 40 darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Taigi, administracinės bylos baigtis gali turėti esminę reikšmę bendrovės finansinei padėčiai. Jei sprendimas būtų priimtas bendrovės naudai, ji ne tik neprivalėtų grąžinti 20 207,96 Eur CPVA, bet ir galėtų pretenduoti į 45 915,86 Eur projekto išlaidų kompensaciją. Kaip nustatė teismas, 2026 m. birželio 30 d. bendrovė turėjo 56 127 Eur vertės turtą ir 17 366 Eur trumpalaikius įsipareigojimus, todėl jos turtas įsipareigojimus viršijo daugiau kaip tris kartus, o tai patvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą.Be to, administracinės bylos Nr. eI3-13381-426/2026 baigtis turės esminę reikšmę vertinant bendrovės mokumą. Nors teismas nustatė, kad būtent CPVA sprendimas lėmė pajamų negavimą, jis neįvertino, kad šis sprendimas yra ginčijamas administraciniame teisme ir procesas dar nėra baigtas. Panaikinus CPVA sprendimą, išnyktų prievolė grąžinti 20 207,96 Eur, o projekto sutartis liktų galioti. Akivaizdu, kad bendrovės pajamų netekimą lėmė ne atsakovės nuostolinga veikla ar netinkamas valdymas, o ginčijamas administracinis sprendimas. Tokia situacija turėtų būti vertinama kaip laikini finansiniai sunkumai, o ne bendrovės nemokumas. Juolab kad iki finansavimo sustabdymo bendrovės veikla buvo pelninga – 2024 metais ji gavo 5 491 Eur, o 2025 metais – 26 368 Eur grynąjį pelną. Be to, patenkinus atsakovės reikalavimus dėl CPVA lėšų, ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Todėl administracinės bylos baigtis gali iš esmės pakeisti jos finansinę padėtį, o šiuo metu konstatuoti nemokumą pagrindo nėra.Proceso operatyvumas neturėtų būti svarbesnis už būtinybę sulaukti administracinės bylos baigties, todėl byla turėjo būti sustabdyta iki administracinio ginčo išsprendimo.Bendrovės mokumui esminę įtaką padarė valstybės institucijų veiksmai. CPVA nutraukė projekto finansavimą ir pareikalavo grąžinti lėšas, dėl to susidariusi mokestinė nepriemoka tapo pagrindu inicijuoti atsakovės likvidavimą. Nors CPVA ir pareiškėja yra savarankiški subjektai, abi veikia valstybės vardu ir disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, todėl jų veiksmų seka turėtų būti vertinama kaip visuma. Kadangi CPVA sprendimų teisėtumas dar nėra galutinai patikrintas, atsakovės likvidavimas būtų nepagrįstas ir užkirstų kelią šiam teisėtumui patikrinti. Pareiškėja VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas, vertindamas UAB „Kortila“ mokumą, rėmėsi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytais nemokumo kriterijais ir teismų praktika, pagal kurią vertinami aktualūs bendrovės finansiniai duomenys, pradelstų įsipareigojimų dydis, reali turto vertė bei gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad UAB „Kortila“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl atitinka nemokumo kriterijus. Prašymas sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą iki administracinės bylos Nr. eI3-13381-426/2026 išnagrinėjimo buvo atmestas. Kadangi nemokumo administratoriaus atrankos metu nė vienas administratorius nepateikė sutikimo administruoti UAB „Kortila“ nemokumo procesą, teismas atsisakė iškelti bankroto bylą ir pavedė Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti bendrovės likvidavimą. Todėl VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo patenkintas. Juridinio asmens likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnis ir kiti teisės aktai. Registro tvarkytojas, nustačius įstatyme numatytas aplinkybes, išsiunčia pranešimą juridiniam asmeniui, o per nustatytą terminą nepateikus aplinkybes paneigiančių dokumentų, gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Toks likvidavimas tam tikrais atvejais gali būti atšauktas teismo tvarka, o kreditoriai gali kreiptis dėl prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo.Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį. Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Kortila“ nemokumo bylą ir Juridinių asmenų registro tvarkytojas įpareigotas inicijuoti atsakovės likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, gali būti skundžiama apeliacine tvarka.Atsakovė UAB „Kortila“ atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad ginčijama nutartis yra neskundžiama, teigdama, jog JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas ribojimas šiuo atveju netaikytinas, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko JANĮ 23 straipsnio 1–3 dalyse jai nustatytų pareigų. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs realios situacijos, nesiėmęs įstatyme jam nustatytų pareigų, iš esmės išsprendė bendrovės nemokumo bei nemokumo bylos iškėlimo klausimą, todėl nutartis turėtų būti laikoma skundžiama. Taigi, prieš sprendžiant kitus atskirojo skundo argumentus, būtina nustatyti, ar apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagal JANĮ 23 straipsnio 4 dalį gali būti apeliacinio apskundimo objektas.Dėl nutarties apskundimo ir JANĮ 23 straipsnio taikymoPagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodomi apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 338 straipsnį atskirasis skundas nepriimamas, jeigu skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartys ir sprendimai nemokumo procese gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių įtvirtinta JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad tokia nutartis yra neskundžiama.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad JANĮ 23 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama spręsti situacijas, kai nemokus juridinis asmuo neturi turto arba jo nepakanka teismo ir bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Teismui nustačius tokias aplinkybes, taikoma speciali JANĮ 23 straipsnyje nustatyta bankroto bylos iškėlimo procedūra, kurios pagrindinis tikslas – operatyvus turto neturinčio arba itin mažai turto turinčio juridinio asmens likvidavimas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tokiais atvejais priimama JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta nutartis, o joje nustatytas apskundimo draudimas yra specialusis teisinis reguliavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-102-912/2026).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė būtent JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą procesinį sprendimą – atsisakė iškelti atsakovei UAB „Kortila“ bankroto bylą ir pavedė Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti jos likvidavimą. Todėl tokia nutartis pagal įstatymą nėra apeliacijos objektas.Atsakovė teigia, kad JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas apskundimo draudimas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko JANĮ 23 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų procedūrinių veiksmų. Tačiau šie argumentai savaime nepakeičia skundžiamos nutarties teisinio pobūdžio. Atsakovė iš esmės ginčija tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė JANĮ 23 straipsnio nuostatas ir ar egzistavo sąlygos priimti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą nutartį. Tai yra nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o ne jos apskundimo galimybės klausimas.Aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu JANĮ 23 straipsnio 1–3 dalių taikymu, taip pat nesuteikia pagrindo taikyti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aiškus apskundimo draudimas galėtų būti paneigiamas kiekvienu atveju, kai proceso dalyvis ginčija šios normos taikymo prielaidas.Šiuo aspektu reikšminga ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje, vertinant JANĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymą, nurodyta, kad aplinkybės, susijusios su nemokumo administratorių atrankos procedūra, savaime nesudaro pagrindo netaikyti šioje teisės normoje nustatytos pasekmės. Teismas pabrėžė JANĮ 23 straipsnyje nustatytos procedūros tikslą – operatyviai likviduoti turto neturintį ar jo itin mažai turintį juridinį asmenį. Šios praktikos kontekste vien atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktais procedūriniais veiksmais savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta nutartis yra skundžiama.Kita vertus, klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė JANĮ 23 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus veiksmus, yra neatsiejamas nuo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Nustačius, kad JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta nutartis nėra apeliacijos objektas, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės šių aplinkybių įvertinti iš esmės.Atitinkamai nėra pagrindo nagrinėti ir kitų atsakovės atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijamas jos nemokumas, administracinės bylos reikšmė, prašymo sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą pagrįstumas, taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo pakankamumas. Šių argumentų įvertinimas reikštų JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos neskundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apeliacijos objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu nustačius, kad atskirasis skundas negali būti paduodamas, ši aplinkybė paaiškėja apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės UAB „Kortila“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą ir pavesta Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti jos likvidavimą, nutraukiamas.Apeliacinį procesą nutraukus, atsakovui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,n u t a r i a :Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortila“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti nemokumo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kortila“ ir įpareigojo juridinių asmenų registro tvarkytoją inicijuoti uždarajai akcinei bendrovei „Kortila“ likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, nutraukti.Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kortila“, juridinio asmens kodas 305667890, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą (mokėjimo Nr.1043, 2026 m. rugsėjo 8 d.).Teisėja Vilija Mikuckienė