Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

TRA1 teismo posėdžio metu pakartotinai nurodė aplinkybes apie jį tariamai persekiojusį automobilį, paaiškindamas, kad neatsižvelgiant į jo keičiamą važiavimo greitį, minėtas automobilis jo nelenkė ir neatsiliko, o važiavo iš paskos ir prie pat jo „prisiklijavęs“, prie pat bamperio ir ilgosiomis šviesomis spigino į veidrodėlį, ir tai vyko 8 km, todėl jis juto grėsmę. Įvažiavęs į žiedinę sankryžą jis kelis kartus važiavo ratu, bandydamas pamatyti keli žmonės sėdi jį persekiojančiame automobilyje. O jam bandant išvažiuoti iš žiedinės sankryžos, minėtas persekiojantis automobilis pradėjo agresyviai blokuoti ir sukėlė avarinę situaciją, tad TRA1 teko pažeisti kelių eismo taisykles ir įsukti į priešingo eismo juostą, siekiant išvengti avarijos. Tada, pamatęs atvykstančius pareigūnus su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, TRA1 darė manevrą, kad sugrįžti į savo eismo juostą. Tuo metu policijos pareigūnai tik artėjo prie jo ir buvo dar maždaug už 1,5 km, o kelyje daugiau eismo dalyvių nebuvo, tad pavojus nebuvo sukeltas. Grįžęs į savo eismo juostą jis sustojo šalikelėje ir pamatė, kad jį persekiojusiame automobilyje buvo vyras bei moteris. TRA1 teigimu, viso jo persekiojimo metu pagalbos kviesti jis nebandė, kadangi buvo šoko būsenoje.

Liudytojas Justas Pivoras teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešos tvarkos tarnybos Specialios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu, jam į pareigas įeina – reagavimas į iškvietimus ir protokolų surašymas. TRA1 nepažįsta, atsimena tik iš administracinio nusižengimo bylos. Įvykio dieną dirbant Panevėžio mieste su kolega Justinu Vitoniu iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tamsiu „Volkswagen“ automobiliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris vėliau nusuko į (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini) privažiavus (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, vairuotojas kelis kartus apvažiavo ratu ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, kur taip pat ne kartą važiavo ratu. Pareigūnams artėjant prie minėtos (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos ir būnant maždaug 200-300 m atstumu nuo jos, minėtas vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą prieš pareigūnus ir pravažiavęs saugumo salelę, prieš atitvarus, per tą pačią saugumo salelę grįžo į savo eismo juostą. Visa informacija buvo perduodama per radijo ryšį. Vairuotojas pamatęs pareigūnus sustojo, taip pat sustojo ir pranešėjo automobilis, o tada pareigūnai, apvažiavę žiedą, privažiavo prie vairuotojo. Įvykis vyko tamsiu paros metu, tačiau matėsi minėto automobilio šviesos ir pati žiedinė sankryža buvo apšviesta, tad aplinkybės buvo gerai matomos. Liudytojas matė pažeidimą, TRA1 vairavimas buvo pavojingas, todėl ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš minėto automobilio paskos važiavo kitas automobilis, kuriame buvo apie įvykį pranešęs asmuo. Automobiliai vienas nuo kito buvo pakankamai saugiu atstumu – TRA1 įsukinėjo į priešpriešinio eismo juostą, o pranešėjo automobilis buvo maždaug ties savo pusės eismo juosta, tarp automobilių buvo maždaug 30-40 m atstumas. Sustojus šalikelėje, kolega nuėjo pas pranešėjus, o liudytojas pas asmenį, kuri ir reikėjo sustabdyti (tai salėje esantis asmuo). Minėtas asmuo pasakojo, kad jį kažkas persekiojo, tačiau liudytoju apklaustas pareigūnas tiksliai jo pasakojimo nebeprisimena. Pamena, tik, kad asmuo su nusižengimu nesutiko ir ant atskiro lapo surašė paaiškinimą. Pranešėjų automobilyje esančių asmenų tapatybės buvo nustatytos, tačiau jie prašė jų neatskleisti, nes bijojo sustabdyto asmens, kadangi pastarasis buvo gan agresyviai nusiteikęs. Teismui pagarsinus Justo Pivoro 2026 m. gegužės 13 d. duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad jo pagarsinti parodymai yra teisingi. Teigė, kad už pareigūnų automobilio buvo ir daugiau eismo dalyvių, o priekyje apart TRA1 ir pranešusio asmens automobilių daugiau nieko nebuvo. Liudytojas patikslino, kad TRA1 į savo eismo juostą persirikiavo pamatęs policijos specialiuosius šviesos signalus. Visos įvykio aplinkybės, kurias nurodė apie įvykį pranešęs asmuo kalbant telefonu, užfiksuotos liudytojo apklausos protokole. Teismas gali remtis jo apklausos metu duotais parodymais bei 2026 m. balandžio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuris buvo surašytas iš karto po įvykio. Su nubaustuoju asmeniu liudytojas jokių asmeniškumų ir pykčių nėra turėjęs.

Iš 2026 m. gegužės 13 d. Justo Pivoro apklausos protokolo matyti, kad jis 2026 m. balandžio 12 d. dirbo kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialistu Justinu Vitoniu ekipaže (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. 45 min. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), pranešėja mato važiuojančio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotoją, kuris yra galimai neblaivus, jis staigiai stabdo, blaškosi po kelią. Pranešėja visą laiką tiesiogiai telefonu bendravo su Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju, o pastarasis informaciją perduodavo į įvykį reaguojančius pareigūnus. Važiuodami su įjungtais šviesos ir garso signalais, kurie buvo įjungti visą jų važiavimo laiką, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir būnat ties žiedine sankryža, esančia netoli (duomenys neskelbtini) gamybos cecho, pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Tuo metu minėtas automobilis važiavo žiedine sankryža, tačiau privažiavęs išvažiavimą iš žiedo į jį nepasuko, o pavažiavęs truputį toliau įsuko į įvažiavimą, kuriuo tuo metu važiavo liudytojas su kolega ir šis įvažiavimas į žiedą yra skirtas automobiliams važiuoti priešpriešine eismo juostą, t. y. įvažiavimas į žiedą, kuriuo pareigūnai važiavo, turi dvi eismo juostas važiuoti ta pačia kryptimi, jie važiavo pirma eismo juosta, o automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į to paties įvažiavimo antrą eismo juostą, į priešpriešinę eismo juostą, į kurią įvažiuoti yra draudžiama. Šio automobilio vairuotojas, truputį pavažiavęs priešpriešine eismo juosta bei pamatęs pareigūnų automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais, staigiai metėsi dešiniau, pervažiavo saugumo salelę ir įvažiavo į kitą įvažiavimą, t. y. į tą, į kurį turėjo iš karto įvažiuoti išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, ir netrukus sustojo dešiniame kelkraštyje. Paskui šį automobilį sustojo ir pranešėjos automobilis. Pareigūnams privažiavus prie sustojusių automobilių, automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojas išlipęs pradėjo plūsti pranešėją. Minėto automobilio vairuotojui buvo nurodyta nusiraminti ir pateikti asmens tapatybės dokumentą, iš kurio nustatė, kad tai yra TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuoklio patikrinus vairuotojo blaivumą nustatyta, kad jis yra blaivus. Pabendravus su pranešėja ji nurodė, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojas blaškėsi po kelią, važiavo lėtai, stabdė be priežasties, sukėlė avarines situacijas. Pats TRA1 teigė, kad jis buvo persekiojamas, todėl specialiai taip važiavo, bandydamas atsikratyti pranešėjos. Kadangi TRA1 , specialiai įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė pavojingą (avarinę) situaciją, kuri kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). TRA1 su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu nesutiko, iš jo priimtas paaiškinimas ant atskiro lapo. Kadangi, sustabdžius pažeidėjo automobilį, visą laiką skyrė įforminant pažeidimą, tai su pranešėja įvykio vietoje bendravo trumpai, paklausė jos tik esminius dalykus. Vėliau liudytojas jai paskambino telefono numeriu, iš kurio buvo pranešta BPC, norėdamas ją apklausti apie įvykusią situaciją, tačiau pareiškėja nepageidavo nurodyti savo asmens duomenų, norėjo likti anonime, pretenzijų dėl šio įvykio niekam neturėjo bei nurodė, kad tik norėjo pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris kelyje pavojingai manevravo.

Liudytojas Justinas Vitonis teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešos tvarkos tarnybos Specialios parengties skyriaus specialistu, jam į pareigas įeina – reagavimas į pranešimus. Nubaustąjį asmenį žino iš darbo. Tikslios įvykio datos nepamena, bet su kolega Justu Pivoru gavo pranešimą, jog asmuo, vairuodamas automobilį, pavojingai manevruoja po kelią. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo sustabdytas minėtas automobilis. Tai vyko tamsiu paros metu. Važiuojant į įvykio vietą, kiek pamena liudytojas, jis bendravo su pranešėja telefonu, kuri vis nurodydavo automobilio buvimo vietą, kadangi važiavo jam iš paskos. Artėjant prie minėto automobilio, liudytojas pamatė, kaip automobilis, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tada pervažiavo saugumo salelę ir grįžo į tinkamą eismo juostą. Šias aplinkybes liudytojas matė gerai. Nepamena ar buvo daugiau eismo dalyvių. Kai nubaustasis asmuo per saugumo salelę važiavo į savo eismo juostą, pranešėjos automobilis buvo žiedinėje sankryžoje, tačiau liudytojas neatkreipė dėmesio kur tiksliai. Nubaustas asmuo vairavo pažeisdamas kelių eismo taisykles. Liudytojo teigimu, jis nepamena apie buvo daugiau eismo dalyvių, kadangi buvo susikoncentravęs į pažeidėjo automobilį, kuris pavojingai važiavo ir manevravo po kelią. Sustojus, liudytojas bendravo tik su asmeniu, pranešusiu apie įvykį ir kiek suprato, nei pranešėja, nei nubaustasis asmuo nėra pažįstami. Apie įvykį pranešęs asmuo norėjo išlikti anonimu. Nubaustasis asmuo sustojęs ir išlipęs iš automobilio elgėsi agresyviai ir neadekvačiai pranešėjos atžvilgiu – keikėsi ir rėkė ant jos, pyko, kad važiavo iš paskos. Nubaustasis asmuo nesutiko su nusižengimu, teigė, kad jis buvo persekiojimas. Pagal kelių eismo taisykles yra draudžiama važiuoti į prie

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti, Pareiškėjas iš esmės neneigia administraciniame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o vėliau į savo eismo juostą grįžo pervažiuodamas saugumo salelę. Tačiau Pareiškėjas teigia, kad šiuos veiksmus atliko ne savo valia, o siekdamas išvengti tariamai jį persekiojusio automobilio sukelto pavojaus, todėl, jo vertinimu, jo veiksmai atitiko kraštutinės būtinybės ar būtinosios ginties požymius.

Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs Pareiškėjo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, ištyręs visus rodymus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti jo skundą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus. Gi Pareiškėjo teiginiai apie jo persekiojimą, dėl to jo juntamą pavojų administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių metu vertinami kritiškai, kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. O KET 118 punktas skelbia, jog dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjui administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo kilęs realus ir neišvengiamas pavojus, kuris būtų pateisinęs akivaizdų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš byloje esančio policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjui išvažiuojant iš žiedinės sankryžos į priešpriešinio eismo juostą jo nurodomas jį tariamai persekiojęs automobilis nebuvo prie pat Pareiškėjo automobilio ir objektyviai negalėjo jo išstumti į priešpriešinio eismo juostą ar kitaip priversti atlikti tokį manevrą. Priešingai, vaizdo įraše aiškiai matyti, kad tarp automobilių buvo pakankamas atstumas. Todėl Pareiškėjo teiginiai apie priverstinį manevrą nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų Justo Pivoro ir Justino Vitonio parodymai, tarnybinis pranešimas bei vaizdo įrašas – nuosekliai patvirtina, kad Pareiškėjas, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, sąmoningai įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kuria važiuoti draudžiama. Vėliau, pamatęs artėjantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, Pareiškėjas grįžo į savo eismo juostą ne leistinoje vietoje, o pervažiuodamas saugumo salelę (skiriamąją juostą), kurią KET taip pat draudžia pervažiuoti. Taigi, vieno tęstinio manevro metu Pareiškėjas paeiliui padarė kelis vienas po kito sekusius KET pažeidimus – neteisėtai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir į savo eismo juostą grįžo taip pat pažeisdamas KET reikalavimus, kurie, vertinant juos kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįsti ir Pareiškėjo argumentai, kad jo atliktas manevras nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nes tuo metu kitų eismo dalyvių neva nebuvo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašo bei abiejų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad Pareiškėjui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą priešinga kryptimi jau artėjo policijos tarnybinis automobilis, kuris, kaip nuosekliai nurodė liudytojai, nuo žiedinės sankryžos buvo maždaug 200–300 metrų atstumu, o ne apie pusantro kilometro, kaip teigė Pareiškėjas. Be to, pats Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, kad į savo eismo juostą grįžo pamatęs artėjantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais. Ši aplinkybė taip pat paneigia jo teiginius, kad pareigūnai tuo metu buvo maždaug už 1,5 km, nes būtent artėjančio tarnybinio automobilio pastebėjimas paskatino Pareiškėją nedelsiant nutraukti draudžiamą manevrą ir grįžti į savo eismo juostą. Be to, nustatyta, kad iš paskos Pareiškėjo įvykio metu važiavo apie pavojingą vairavimą pranešusio asmens automobilis, kuris tuo metu buvo netoli Pareiškėjo ir išsukinėjo iš žiedinės sankryžos. Vadinasi, Pareiškėjo atliktas draudžiamas manevras vyko esant kitiems eismo dalyviams, todėl objektyviai kėlė grėsmę eismo saugumui. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog aptartų įrodymų visuma paneigia Pareiškėjo versiją apie tariamą priverstinį išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą ir patvirtina skundžiamame nutarime nustatytas faktines aplinkybes.

Pareiškėjas skunde bei teisme posėdžio metu be kita ko kėlė klausimus dėl policijos pareigūnų veiksmų galimo neteisėtumo, dėl neišsamaus įrodymų rinkimo bei neteisingo įrodymų vertinimo, tačiau tokie teiginiai teismo vertintini kritiškai, nes byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti apie policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą ar kokius esminius proceso bei kitokius pažeidimus Pareiškėjo atžvilgiu. Taipogi teismas nesutinka su Pareiškėjo deklaratyviais teiginiais apie nepakankamą įrodymų rinkimą, ką paneigia byloje surinkta medžiaga, bei pabrėžia, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, gi Institucijai pakako surinktų įrodymų procesiniam sprendimui priimti, su kuo sutinka ir teismas. Teismas pažymi, kad vien nepasitenkinimas policijos pareigūnų veiksmais, šiems vykdant savo pareigas ir atliekant procesinius veiksmus Pareiškėjo atžvilgiu, bei jų priimtu Pareiškėjo netenkinančiu sprendimu, išvados dėl galimo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo neleidžia daryti. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismo vertinimu, šioje byloje nagrinėjant Pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jiems įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią bylą, nenustatyta.

Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių dėl TRA1 skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo TRA1 skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.