Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-783-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31599-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.3.1.21; 3.3.2.5 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitėapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Commercial Union“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2208-1018/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Commercial Union“ ieškinį atsakovui M. S. dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo M. S. priešieškinį UAB „Baltic Commercial Union“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Apeliacinės instancijos teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic commercial union“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalyti ieškovei priklausančias dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės tokiu būdu – ieškovei iš atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) priteisti (duomenys neskelbtini) sklypo dalis, o atsakovui M. S. iš ieškovės priteisti 8 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui įkeisti ar kitaip suvaržyti jam priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodė, kad buvo informuota apie atsakovo ketinimą parduoti šias dalis už 21 000 Eur kainą, kurios ieškovė neketino priimti ir nesinaudojo savo pirmumo teise įsigyti turto, būdama įsitikinusi, kad atsakovo siūloma kaina akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės. Šiuo prašymu ieškovė siekė užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuriuo bus sprendžiamas nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, realų įvykdymą, argumentuodama, kad ginčo objekto perleidimas tretiesiems asmenims bylos nagrinėjimo metu pakeistų ginčo dalyką bei jo subjektinę sudėtį, apsunkintų bylos nagrinėjimą ir galėtų padaryti būsimo teismo sprendimo įvykdymą negalimą.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Baltic commercial union“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas vertino, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.Vertindamas kitą būtinąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovei, siekiančiai atsidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kompensaciją, savininko pasikeitimas neturėtų jokios įtakos. Ieškovė, prašydama uždrausti atsakovui M. S. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti jam priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Todėl argumentas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užkirstas kelias atsakovui M. S. piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nėra pagrįstas. Neaišku, kaip naudojimasis turtu tiesiogiai susijęs su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat nurodė, kad nenustatė jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, todėl konstatavo, kad ieškovė nepagrindė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Teismas pažymėjo, kad prašyme nėra esminio argumento – pagrindimo, kad nebus įmanoma įvykdyti sprendimą, jeigu nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl manytina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia atsakovui padaryti spaudimą byloje.III. Atskirojo skundo ir atsliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu ieškovė UAB „Baltic commercial union“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovė nurodo, kad procesinis teisių perėmimas savaime neužtikrina, kad naujasis bendraturtis perims tokią pačią procesinę poziciją, kokios laikėsi ankstesnis bendraturtis, nes naujasis savininkas gali turėti visiškai kitokius ekonominius interesus, kitokį požiūrį į atidalijimo būdą, kompensacijos dydį ar apskritai siekti kitokio bendrosios nuosavybės naudojimo modelio. Dėl šios priežasties atsirastų būtinybė iš naujo vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, išklausyti naujo bendraturčio argumentus, spręsti dėl jo siūlomų alternatyvių atidalijimo variantų, o tai neišvengiamai lemtų proceso vilkinimą ir papildomų procesinių veiksmų poreikį. Toks pasikeitimas gali lemti poreikį iš naujo vertinti atidalijimo galimybes, proporcingumą, kompensacijos dydį ir kitus esminius klausimus, kurie buvo sprendžiami atsižvelgiant į pirminių bendraturčių sudėtį. Todėl teismo argumentas, kad vien procesinio teisių perėmimo galimybė eliminuoja bet kokią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra teisiškai nepakankamas. Priešingai, atsakovo M. S. inicijuotas jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies pardavimo procesas bylos nagrinėjimo metu sukuria realią riziką, kad ginčo objekto ir ginčo subjektų sudėtis pasikeis dar nepriėmus galutinio sprendimo, o tai apsunkins bylos išnagrinėjimą, pailgins procesą ir sumažins būsimo teismo sprendimo efektyvumą. Vien ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pažymi, kad ypatingą reikšmę turi ir tai, kad atsakovas siekia perleisti būtent tą nekilnojamąjį turtą, kuris yra tiesioginis nagrinėjamos bylos objektas. Perleidžiamas tas pats bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dėl kurio atidalijimo ir naudojimo tvarkos šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Atsakovas jau yra atlikęs aktyvius veiksmus, nukreiptus į ginčo objekto dalies perleidimą – per notarą informavo ieškovę apie ketinimą parduoti jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį tretiesiems asmenims. Tokie atsakovo veiksmai objektyviai patvirtina, kad turto perleidimo rizika yra reali ir tiesioginė, o ne teorinė. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovo ketinimo perleisti ginčo turtą kaip vien teorinės galimybės, kadangi pats atsakovas savo veiksmais jau yra sukūręs realią riziką, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeis ginčo objekto savininkas ir dėl to bus apsunkintas tiek bylos nagrinėjimas, tiek galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.Pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino šalių interesų pusiausvyros ir neanalizavo, kokias realias pasekmes kiekvienai iš šalių sukeltų prašomos priemonės taikymas arba netaikymas. Teismas apsiribojo abstrakčia nuoroda į atsakovo teisę disponuoti jam priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės dalimi, tačiau neįvertino, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra minimalaus intensyvumo ir laikino pobūdžio. Tteismas nepakankamai įvertino ir atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu. Nors kiekvienas savininkas iš principo turi teisę disponuoti savo turtu, konkrečioje situacijoje reikšmę turi ne vien pats ketinimas parduoti turtą, bet ir tokio ketinimo laikas, aplinkybės bei galimos pasekmės nagrinėjamam ginčui.Mano, jog nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones esą vertintinas kaip spaudimo priemonė atsakovui. Tokia išvada nėra paremta nei byloje nustatytomis aplinkybėmis, nei laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir suformuota teismų praktika.Atsakovas M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai teisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, teisingai taikė teisimų praktikos taisykles, dėl ko teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovė savo atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą, papildomai pateikia tik savo subjektyvų teismų praktikos, nuo kurios, pasak ieškovės, nukrypo teismas, vertinimą. Atsakovas savo atsikirtimų į ieškovės argumentus nebekartoja ir apeliacinės instancijos teismo prašo nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą vadovautis atsakovo atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentais.Papildomai pažymi, kad, kaip ir buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis nėra ribojamas civilinėje apyvartoje daiktas, o ieškovė, kaip sklypo bendraturtė, turėjo pirmenybės teisę šią dalį įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir potencialus pirkėjas. Jai (ieškovei) atsakovas siūlė įsigyti atsakovui priklausančią sklypo dalį už rinkos kainą, ką patvirtina pačios ieškovės kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas notaro pranešimas, tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo. Ieškovei nepasinaudojus pirmenybes teise įsigyti kito bendraturčio dalį tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis daiktą pirktų kitas pirkėjas, atsakovas jam priklausančią (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį 2026 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė kitam pirkėjui UAB KRAMAS STATYBA už 21 000 Eur kainą.Apeliacinės instancijos teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl apeliacinio proceso nutraukimoTeisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas; 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka). Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Iš atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktos informacijos, teismų infromacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad po skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo atsakovas M. S. jam priklausančią (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį 2026 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB KRAMAS STATYBA už 21 000 Eur kainą. Ieškovė UAB „Baltic commercial union“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad buvo informuota apie atsakovo ketinimą parduoti šias dalis už 21 000 Eur kainą, kurios ieškovė neketino priimti ir nesinaudojo savo pirmumo teise įsigyti turto, būdama įsitikinusi, kad atsakovo siūloma kaina akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas nebetenka prasmės – nesukels teisinių padarinių, todėl apeliacinis procesas dėl tokios teismo nutarties yra betikslis ir dėl šios priežasties negalimas. Aptarta situacija iš esmės prilygintina apeliacinio apskundimo objekto išnykimui CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d., nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). 2026 m. lapkričio 4 d. 13.00 val. paskirtas teismo posėdis atšaukiamas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė 2026 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu už atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties sumokėjo 60 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, šis žyminis mokestis grąžinamas ieškovei, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a :nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Commercial Union“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2208-1018/2026.Atšaukti 2026 m. lapkričio 4 d. 13.00 val. paskirtą teismo posėdį.Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Commercial Union“, juridinio asmens kodas 300588058, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu.Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Rita Dambrauskaitė