- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-641-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02996-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Suinteresuotas asmuo
- PLUSPLUS CAPITAL AS, „Ignitis“, AB Telia Lietuva
- Pareiškėjas
- A. F.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, PlusPlus Capital AS, antstoliai Vida Daugirdienė, Aleksandras Selezniovas, Lina Pužienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. F. prašė iškelti jai bankroto bylą, paskirti bankroto administratore E. G., nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki jos bankroto bylos iškėlimo; patvirtinti 700,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jai būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 200,00 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad nemokumą sukėlė pasaulinė krizė, dėl ko žlugo sutuoktinio verslas. Pareiškėja 2007 m. birželio 29 d. kredito sutartimi buvo pasiėmusi hipoteka užtikrintą paskolą žemės sklypui su namu Klaipėdos rajone, jos nebeįstengė dengti, todėl 2012 m lapkričio 12 d. notaro vykdomuoju įrašu buvo nustatytas A. N. (F.) skolinio įsipareigojimo nesumokėtos skolos dalies dydis - 220 338,79 Eur, skaičiuojamos palūkanos nuo 2012 m. spalio 5 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Paaiškino, jog už parduotą iš varžytynių žemės sklypą su statiniais gauta suma nepadengė skolos, kuri ir toliau auga. Pridūrė, jog papildomai dėl iš varžytinių parduoto turto susidarė ir ryšio bei elektros skolos. Nurodė, kad neįvykdytų pradelstų įsipareigojimų suma pareiškimo padavimo dienai sudaro 241 057,59 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai A. F. bankroto bylą; paskyrė pareiškėjos bankroto administratore E. G.; nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 200,00 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 600,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Nustatė, kad pradelsti mokėti kreditoriams įsiskolinimai (241 057,59 Eur) kelis kartus viršija 25 MMA (25 MMA sudaro 28 825,00 Eur), todėl laikė, kad pareiškėja yra nemoki.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja jokių sandorių, priešingų kreditorių interesams, per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė, todėl laikė, jog nėra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Įvertino pareiškėjos gaunamas pajamas, iš jų antstolių išskaitomas išskaitas, kaupiamas lėšas, turimą turtą, pareiškėjos turimą skolininką ir iš jo priverstinai išieškomą nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymo įsiskolinimą, su sutuoktiniu sudarytos Vedybų sutarties sąlygas, pareiškėjos turimas atsiskaitomąsias bankų sąskaitas tiek Lietuvos banke, tiek užsienio valstybės banke. Nenustatė, kad Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių per pastaruosius 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaryta nebuvo, todėl neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu tiek dėl siekio išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, tiek dėl nemokumo susidarymo momento ar kitų kreditorių interesų (ne)pažeidimo. Sprendė, kad nemokumą sukėlė ne sąmoningas (kryptingas) pareiškėjos nesąžiningas veikimas ar neveikimas, o objektyviai susiklosčiusios aplinkybės. Aplinkybę, kad asmuo neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nevertino, kaip patvirtinančią, jog asmuo yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.
Vertindamas suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS teiginius, esą pareiškėja nesutikdama su 25 000,00 Eur skolos mokėjimu, siekė tik nurašyti skolas, teismas pripažino, kad pareiškėja neturi finansinių galimybių sumokėti suinteresuoto asmens nurodytą sumą. Teismas nustatė, kad užsienio banke esančioje sąskaitoje 2026 m. sausio 8 ir 9 d. pareiškėja gavo 8 594,58 Eur atlyginimą, gautus pinigus per kelias dienas pervedė savo vaikams, aiškindama kaip finansinę paramą. Atsižvelgęs į tai, kad sąskaita atidaryta 2025 m. gruodžio mėnesį, piniginės lėšos, kuriomis disponavo pareiškėja, buvo darbo užmokestis ir šias lėšas pareiškėja skyrė savo vaikams, be to, pareiškėja šiuos duomenis pateikė kartu su pareiškimu, nesistengė nuslėpti, teismas to nevertino kaip aplinkybių, įrodančių pareiškėjos nesąžiningumą, ar kad būtų pagrindas pareiškėjos sąžiningumu abejoti ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą.
Nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimų iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Pareiškėja pateikė visus dokumentus, kuriuos įstatymas įpareigoja pateikti teismui prie pareiškimo iškelti bankroto bylą, nenustatė, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis.
Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų – pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos finansinė padėtis, planuojamos gauti pajamos net per ilgą laikotarpį neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams.
Pripažino, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo prieštaravimų bankroto administratoriumi skyrė E. G.. Atsižvelgiant į planuojamų bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą, į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, nustatė 200,00 Eur plius PVM suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja turi išlaikyti dukrą, kuri yra dvyliktokė, todėl sprendė, kad šiuo atveju, yra pagrindas nustatyti 600,00 Eur sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams kas mėnesį tenkinti. Šią sumą nustatė pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti tik iki mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimo. Pažymėjo, kad ši suma gali būti peržiūrima ir didinama/mažinama, rengiant mokumo atkūrimo plano projektą, atsižvelgiant taip pat ir į kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. F. pareiškimą dėl fizinio bylos iškėlimo atmesti.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja yra sąžininga. Teigia, jog pareiškėja gavo 8 594,58 Eur atlyginimą į užsienio banko sąskaitą, o gautus pinigus per kelias dienas pervedė savo vaikams. Tai laiko akivaizdžiu kreditorių interesus pažeidžiančiu sandoriu.
Atkreipia dėmesį į tai, kad sąskaita užsienio banke atidaryta vos prieš mėnesį iki gaunat 8 594,58 Eur atlyginimą, kas leidžia teigti, jog pareiškėja šią sąskaitą užsienio banke atidarė specialiai tam, kad antstolis negalėtų nukreipti skolos išieškojimo į gautas lėšas ir taip išvengti prievolių vykdymo kreditoriams. Laiko, kad pateiktas užsienio banko sąskaitos išrašas nepateisina pareiškėjos nesąžiningus veiksmus, kuriais siekiama antstoliui sutrukdyti vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos.
Tvirtina, kad po pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo apeliantė pareiškėjai siūlė beveik 10 kartų sumažinti skolą, po kurios sumokėjimo apeliantė atsisakytų likusių reikalavimų jos atžvilgiu. Pareiškėjos 8 594,58 Eur sumos pervedimą savo vaikams, laiko ne nemokumą, o nenorą atsiskaityti su kreditoriais. Nurodo, jog pareiškėja yra darbinga, pakankamai jauno amžiaus, dirbanti kvalifikuotą darbą, todėl laiko, kad pareiškėjos pajamos tik augs. Daro išvadą, kad pareiškėja siekia ne atkurti savo mokumą, o vien nurašyti skolas vengiant atsiskaitymo su kreditoriais
Tvirtina, kad nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų pareiškėjos dėtas maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Aiškina, jog pareiškėja nuslėpė reikšmingą dalį savo pajamų užsienio banko sąskaitoje ir vengė atsiskaitymo su kreditoriais. Nelaiko pareiškėją sąžininga FABĮ prasme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. F. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos sąžiningumą, skolų kilmę bei jos finansinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėją laikyti nesąžininga. Pažymi, kad apeliantė nepagrįstai visą sąžiningumo vertinimą suveda tik į vieną aplinkybę – 2026 m. sausio mėn. atliktą lėšų pervedimą vaikams. Aiškina, jog pareiškėjos nemokumo situacija dėl didesnės nei 225 000,00 Eur skolos galutinai susiformavo dar prieš dešimtmetį, vykdant 2012 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį raštą. Todėl apeliantės kritikuojamas vėlesnis lėšų panaudojimas objektyviai negalėjo lemti pareiškėjos nemokumo atsiradimo – tarp šių veiksmų ir nemokumo nėra būtino priežastinio ryšio. Vien dalies gautų lėšų pervedimas vaikams savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningumo FABĮ prasme, o kreditorius neįrodė jokių Actio Pauliana sąlygų ar konkrečių pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginiai apie pajamų slėpimo naudojantis Wise sąskaita yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes visus išsamius duomenis apie šią sąskaitą, joje gautą darbo užmokestį bei atliktus mokėjimus (įskaitant 8 594,58 Eur sumos panaudojimą) teismui savo noru pateikė pati pareiškėja, kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Kadangi informacija nebuvo slepiama, o priešingai – visiškai atskleista, nėra pagrindo konstatuoti tyčinio teismo ar kreditorių klaidinimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja sąmoningai nevengė prievolių vykdymo: ji dirba UAB „Metalo laužo prekyba“, UAB „Pramonės 1“, o jos darbdavys nuosekliai vykdė antstolio patvarkymus ir kas mėnesį atliko išskaitas iš darbo užmokesčio kreditoriaus naudai. Tai, kad pareiškėja objektyviai neturėjo finansinių galimybių priimti kreditoriaus pasiūlymo sumokėti vienkartinę 25 000,00 Eur sumą (mainais į likusios skolos nurašymą), negali būti tapatinama su nesąžiningumu, nes nemokus asmuo tokių lėšų tiesiog neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl skundžiamos nutarties
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo pagrindas – ji yra sąžininga, nemoki ir nėra atsisakymo iškelti jai bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė ginčija šią teismo išvadą ir teigia, kad pareiškėja yra nesąžininga, nes pareiškėja gavo 8 594,58 Eur atlyginimą į užsienio banko sąskaitą, o gautus pinigus per kelias dienas pervedė savo vaikams. Be to, pareiškėja nesutiko su apeliantės siūlymu sumažinti skolą iki 25 000,00 Eur ir ją apmokėti. Apeliantės teigimu, pareiškėja siekia ne atkurti savo mokumą, o vien nurašyti skolas vengiant atsiskaitymo su kreditoriais, nes pareiškėja yra darbinga, pakankamai jauno amžiaus, dirbanti kvalifikuotą darbą, kas pagrįstai leidžia tikėtis, jog pareiškėjos pajamos tik augs. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-226-313/2022, 35 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisinį reguliavimą, jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką (šios nutarties 24, 25 punktai), sprendžia, kad atsisakyti iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu galima tik nustačius, jog asmens nemokumą lėmė nesąžiningi, tyčiniai veiksmai ar sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir yra priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų bei nemokumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra skolinga šiems kreditoriams: UAB „Ignitis“ 682,39 Eur (išieškojimas vykdomas antstolės Linos Pužienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. liepos 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-8289-1030/2020 dėl 891,51 Eur skolos ir 198,68 Eur palūkanų išieškojimo); AB „Telia Lietuva“ (išieškojimas vykdomas antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2710-729 dėl 241,04 Eur skolos, 85 Eur žyminio mokesčio ir 118,94 Eur palūkanų išieškojimo); PlusPlus Capital AS – 228 862,93 Eur (išieškojimas vykdomas antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos miesto 4 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 225 717,50 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo); antstolei Linai Pužienei – 505,28 Eur; antstolei Vidai Daugirdienei – 216,53 Eur, antstoliui Aleksandrui Selezniovui – 10 345,48 Eur, iš viso 241 057,59 Eur. Pareiškėjos A. F. finansiniai įsipareigojimai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną viršijo 25 MMA, todėl pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį pareiškėja laikytina nemokiu asmeniu.
Taikant kasacinio teismo išaiškinimus dėl nesąžiningumo ir nemokumo priežastinio ryšio (šios nutarties 26-27 punktai), nustatyta, kad pareiškėjos nemokumas objektyviai susiformavo dar 2012–2014 m. laikotarpiu, kuomet po pasaulinės finansų krizės buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 220 338,79 Eur skolos, o įkeistas turtas parduotas iš varžytinių. Pareiškimo padavimo dieną pareiškėjos bendra pradelstų įsipareigojimų suma jau sudarė 241 057,59 Eur, kas beveik 9 kartus viršija įstatyme nustatytą 25 MMA nemokumo ribą (28 825,00 Eur). Atsižvelgiant į egzistuojančių pradelstų prievolių mastą, vienkartinis 8 594,58 Eur lėšų pervedimas vaikams neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjos nemokumo būsenai atsirasti – nemokumas objektyviai egzistavo jau iki šio pervedimo, todėl asmens finansinė padėtis esmingai nebepasikeitė ir nemokumas nepadidėjo. Kadangi šis sandoris lėmė tik nežymų lėšų, iš kurių galėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai, sumažėjimą (o ne patį nemokumo faktą), jis negali būti teisiniu pagrindu pripažinti pareiškėją nesąžininga ir atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad sąskaitos atidarymas Wise banke patvirtina tyčinį lėšų slėpimą nuo antstolių. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminis skolininko sąžiningumo požymis bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra visiškas ir atviras savo finansinės padėties atskleidimas teismui. Pareiškėja visus Wise banko sąskaitos išrašus pateikė savo noru kartu su pradiniu pareiškimu teismui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pajamas nuslėpti siekiantis asmuo tokių duomenų teismui ir kreditoriams savanoriškai neatskleistų. Sąskaitos turėjimas Europos Sąjungos erdvėje veikiančiame banke yra teisėta asmens teisė ir savaime neįrodo neteisėtų ketinimų.
Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui kyla imperatyvi pareiga patikrinti visus skolininko sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius. Jei bus nustatyta, kad 8 594,58 Eur pervedimas vaikams viršijo protingo išlaikymo ribas, administratorius turės teisinę pareigą šį sandorį nuginčyti Actio Pauliana pagrindu ir grąžinti lėšas į bankroto masę.
Apeliantės teiginys, kad pareiškėja atmetė pasiūlymą sumokėti 25 000,00 Eur mainais į likusios skolos nurašymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dirba UAB „Metalo laužo prekyba“, atlyginimas atskaičius mokesčius darbo užmokestis siekia apie 870,00 Eur, taip pat dirba UAB „Pramonės 1“, atskaičius mokesčius – apie 45,00 Eur, gaunamos pajamos iš viso sudaro apie 915,00 Eur, iš kurių UAB „Metalo laužo prekyba“ išskaičiuoja antstoliams 254,36 Eur per mėnesį. Pareiškėjos realios pajamos „į rankas“ sudaro tik apie 660,00 Eur per mėnesį, ji neturi jokio turto, todėl objektyviai neturėjo ir neturi finansinių galimybių sumokėti 25 000,00 Eur sumos.
Be to, nemokumo teisėje galioja fundamentalus kreditorių lygiateisiškumo principas. Byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėja turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Jei pareiškėja būtų sutikusi gautus 8 594,58 Eur individualiai nukreipti išskirtinai apeliantės reikalavimų tenkinimui, ji būtų suteikusi nepagrįstą pirmenybę vienam kreditoriui, kas yra draudžiama. Būtent bankroto procesas garantuoja, kad skolininko lėšos bus paskirstytos proporcingai visiems kreditoriams įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pareiškėja nededa maksimalių pastangų atsiskaityti ir piktnaudžiauja bankroto institutu, siekdama tiesiog nurašyti skolas. Tai, kad pareiškėja legaliai dirba net dvejose darbovietėse (UAB „Metalo laužo prekyba“ ir UAB „Pramonės 1“), o iš jos darbo užmokesčio jau dešimtmetį vykdomi priverstiniai išieškojimai antstolių kontoroje, paneigia pasyvumo ar tyčinio vengimo vykdyti prievoles prielaidas. Tai, kad pareiškėja yra darbinga ir jos pajamos ateityje gali augti, nepaneigia bankroto tikslingumo. Priešingai – bankroto proceso metu padidėjusios pareiškėjos pajamos automatiškai didins kreditoriams išmokamų lėšų sumą pagal mokumo atkūrimo planą. Kadangi pareiškėjos skola kelis kartus viršija įstatymo nustatytą minimalią nemokumo ribą, o jos pajamos objektyviai neleidžia padengti skolos bendra vykdymo tvarka, atsisakymas iškelti bankroto bylą neatitiktų nei skolininkės, nei pačių kreditorių interesų. Vykstant bankroto procesui, kreditoriai per susirinkimus galės kontroliuoti procesą ir gauti proporcingą savo reikalavimų tenkinimą iš skolininkės pajamų.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 363,00 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, pareiškėjai A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.