Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-311-627/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-27
Bylos Nr.: 1A-311-627/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34089-2025-6
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Ernestas Rimšelis, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: A. J.
Nukentėjusysis: E. E., E. R., E. J.

Kategorijos

1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.3.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-627/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34089-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.2.3.1.2.3; 2.1.14.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Ievai Norkienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,nuteistajamA. J. ir jo gynėjai advokatei Giedrei Striaukienei ,nukentėjusiajam E. E. (E. E.),viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą

pagalnuteistojo A. J. gynėjos advokatės Giedrės Striaukienės,nukentėjusiųjų

E. R.

ir E. E. (E. E.)apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo2026 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo

A. J.

pripažintaskaltuir nuteistas pagalLietuvosRespublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)129 straipsnio2 dalies 3 punktą ir jam paskirta14

(keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

VadovaujantisBK27 straipsnio 2 dalies 1 punktu,3dalimi,

A. J.

pripažintas

pavojingu recidyvistu.

Iš A. J. nukentėjusiajai E.

J. priteista 2 345,43 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eurneturtinės žalos, nukentėjusiajai

–20 000 Eur neturtinės žalos,nukentėjusiajam

E. E.

–5 000

Eur neturtinės žalos.

Teisėjųkolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

A. J. pripažintas kaltu irnuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktądėl to, kad 2025 m. rugsėjo mėn. 24 d. apie 17 val.,

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo

alkoholio, konflikto su sugyventine I. E. metu, ne mažiau kaip du

kartus peiliu dūrė nukentėjusiajai į krūtinės sritį,padarydamas aklą durtinį-pjautinį krūtinės ląstos dešinėspusės viršutinės dalies sužalojimą, kiauryminįdurtinį‑pjautinį krūtinės ląstos kairės pusėssužalojimą ir kiauryminį kairio širdies skilvelio priekinėssienos sužalojimą, sukėlusį kraujo sankaupą širdiplėvėsertmėje, kraujo sankaupą kairės pleuros ertmėje, ir nuo

patirtų sužalojimų nukentėjusioji I. E. mirė.

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistojo A. J. gynėja advokatė G. Striaukienėapeliaciniame skundeprašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo

2026 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. pripažintas

pavojingu recidyvistu; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. J.

skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, ir skirti švelnesnę

bausmę; 3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš A. J.

nukentėjusiajai E. J. priteista 15 000 Eur, nukentėjusiajai

E. R.

–20 000 Eur neturtinės žalos,nukentėjusiajam

E. E.

–5 000 Eur

neturtinės žalos, ir sumažinti nukentėjusiesiems priteisiamos

neturtinės žalos dydžius.

Nuteistojo

gynėja nesutinka su teismo išvada, kad A. J. tiesiogine tyčia

atėmė I. E. gyvybę. Mano, kad A. J. skambutis Bendrajam pagalbos

centrui, policijos pareigūnųvaizdo

stebėjimo kamerų, tvirtinamų prie drabužių (angl.

bodycamera, toliau – prie drabužių tvirtinama kamera)vaizdo

įrašai ir A. J. monologas automobilyje parodo, kad nuteistasis po

įvykio buvo susijaudinęs, domėjosi, ar nukentėjusioji bus

atgaivinta, gailėjosi dėl savo veiksmų, ir patvirtina, kad jis

nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Gynėjos vertinimu,egzistuoja A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatytaBK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nurodo, kad

nukentėjusioji I. E. įvykio metu buvo neblaivi, A. J. reikalavo

išsikraustyti, norėjo nutraukti jų tarpusavio santykius,įžeidė nuteistąjį. Atkreipia dėmesį į tai, kad

nukentėjusiosios vaikaitė E. R. įvykio dieną pastebėjo I. E.

nepasitenkinimą A. J.. Pažymi, kad nusikaltimas buvo spontaniškas

– jam padaryti buvo panaudotas buitinis peilis, onukentėjusiosios mirtį sukėlė vienu smūgiu padarytas

sužalojimas, tai, gynėjos vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis

buvo susijaudinęs dėl nukentėjusiosios nepagarbių veiksmų.

Gynėjos

vertinimu, A. J. paskirta bausmė yra neproporcinga ir pasiekia tik

vieną tikslą – nubaudimą. Nurodo, kad laisvės atėmimobausmės atlikimo metu A. J. bus kontroliuojamas, jaus nesaugumą,įtampą, emocinius sukrėtimus, praras ryšius su artimaisiais,

jam bus sunku užsiimti mokymosi veikla, įsidarbinti ir iš naujo

integruotis, nebus galimybės gydytis nuo priklausomybės

alkoholiui ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

Pažymi, kad atlikęs bausmę nuteistasis bus atstumtas

visuomenės, o tai gali skatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.

Gynėjanesutinka, kad A. J. turėtų būti pripažįstamas pavojingurecidyvistu. Nurodo, kad BK 27 straipsnio 3 daliesnuostatos teismui suteikia teisę, o ne pareigą spręsti, ar

asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu. Nurodo, kad nuteistasis

nebuvo pavojingas kitiems asmenims, nusikaltimas įvyko privačioje

erdvėje. Pažymi, kad A. J., išleistas iš įkalinimo įstaigos,registravosi Užimtumo tarnyboje, savarankiškai ieškojo darbo,dėjo pastangas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui,dalyvavo Minesotos programoje. Nurodo, kad A. J. ilgą laiką

nebuvo padaręs sunkios / labai sunkios nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji

apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos

teismo 2026 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J.

paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, ir skirti griežtesnę

bausmę; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš A. J. E. R.

priteista 20 000 Eur neturtinės žalos, ir padidinti

priteisiamos žalos dydį iki 30 000 Eur.

Nukentėjusiosios

vertinimu, A. J. paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė yra

per švelni ir neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo. Nurodo,kad nužudytoji I. E. iki įvykio patyrė A. J. smurtą, tai,nukentėjusiosios vertinimu, patvirtina didesnį nuteistojopavojingumą. Pažymi, kad A. J. paskirta per švelni bausmė

apsunkina jos patiriamus išgyvenimus ir neleidžia susitaikyti su

senelės I. E. netektimi.

Nukentėjusiosiosmanymu, jai turėtų būti priteisiama 30 000 Eur neturtinėsžalos. Pažymi, kad vis dar jaučia vidinį sukrėtimą ir

neteisybės jausmą. Nurodo, kad ją su nužudytąja I. E.

siejo itin artimas ryšys, senelė jai buvo vienas svarbiausių

žmonių.

Nukentėjusysis E. E.

apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos

teismo 2026 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J.

paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, ir skirti griežtesnę

bausmę; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš A. J. E. E.

priteista 5 000 Eur neturtinės žalos, ir padidinti

priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur.

Nukentėjusiojo

vertinimu, A. J. paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė yra

nepagrįstai švelni ir neatitinka padaryto nusikaltimo

pavojingumo. Pažymi, kad jį su nužudytąja I. E. siejo stiprus

emocinis ryšys, nusikaltimas sugriovė jo gyvenimą, sukėlė

dvasinį sukrėtimą, kurio jis negali įveikti.

Nukentėjusysis

nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pažymi, kad

po įvykio jo emocinė būsena pablogėjo, patiria nuolatinį

stresą, nerimą ir nemigą. Nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės

atėmimo bausmę, todėl jo galimybės savarankiškai pasirūpinti

savimi yra itin ribotos.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų – atmesti, nukentėjusysis E. E. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos – atmesti, prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

N uteistojo A. J.

gynėjos advokatės G. Striaukienės, nukentėjusiųjų

ir E. E.

apeliaciniai skundai atmetami

Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo A. J. gynėjos advokatės G. Striaukienės, nukentėjusiųjų E. R. ir E. E. apeliacinių skundų argumentus, iš

naujo išanalizavusiikiteisminio

tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinktus bylos duomenis bei

skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos

teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, pagrįstai

konstatavo, jog A. J. nužudė I. E. veikdamas tiesiogine tyčia. Tą

patvirtina bylos duomenys apie A. J. agresiją dėl nukentėjusiosios

I. E. jam išsakytų teiginių, suduotų smūgių intensyvumas,

peilio panaudojimas ir sužalojimų lokacija. Teisėjų

kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje

pakankamai išsamiai aptarė A. J. veiksmus, atliktus po įvykio,

įvertino jų teisinę reikšmę ir pagrįstai nustatė, jog šios

aplinkybės nekeičia nuteistojo kaltės turinio, tačiau yra

reikšmingos skiriant bausmę.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms,jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvykio dieną kilęs

žodinis konfliktas, kurio metu I. E. išsakė tam tikrus, galimai

įžeidaus pobūdžio, teiginius, nelaikomas provokuojančiu ar

rizikingu elgesiu, kuris galėtų būti pripažįstamas nuteistojo

atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš naujo įvertinus bylosmedžiagą laikytina, kadA. J. buvopaskirta teisinga, jo padarytos nusikalstamos veikos

pavojingumą atitinkanti bausmė, kurią švelninti ar griežtinti

nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs tai, kad A. J., būdamasteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neišnykusteistumui padarė naują labai sunkų tyčinį nusikaltimą,

pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis

realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama

linkme nekoreguoja, vėl nusikalsta, todėl pripažįstamas

pavojingu recidyvistu.

Teisėjų kolegijataip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu

nukentėjusiajai E. J. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, n ukentėjusiajai

E. R.

–20 000 Eurneturtinės žalos, nukentėjusiajam

–5 000 Eur neturtinės

žalos. Laikytina, kad tokie priteistos neturtinės žalos dydžiai

yra proporcingi A. J. nukentėjusiesiems sukeltų padarinių mastui

ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Dėl A. J. kaltės turinio

Byloje neabejotinainustatyta, kad A. J., du kartus smūgiuodamas peiliu įnukentėjusiosios I. E. krūtinę, tokiu būdu ją nužudė. Šiųaplinkybių neginčija ir pats nuteistasis, tačiau, jo vertinimu,

nusikalstama veika buvo padaryta veikiant ne tiesiogine tyčia, kaip

konstatuota nuosprendžiu, o netiesiogine tyčia. Motyvuodama tokią

A. J. gynybinę versiją jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo

duomenis apie nuteistojo elgesį po įvykio –skubųskambutį bendruoju pagalbos telefonu, policijos pareigūnųprie

drabužių tvirtinamų kamerų ir tarnybiniame automobilyje įrengtos

vaizdo kamerosįrašuose

užfiksuotą intensyvų nuteistojo susijaudinimą, domėjimąsi, ar

nukentėjusioji I. E. bus atgaivinta, ir gailestį dėl savonusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija,

įvertinusi šiuos duomenis, konstatuoja, kad aktyvi atgaila po

atliktų nusikalstamų veiksmų nepaneigia, jog A. J., du kartus

durdamas į nukentėjusiosios krūtinę, suvokė savo elgesio pobūdį

ir siekė I. E. mirties.

BK 129 straipsnio 2

dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tiek

tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas

tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo: 1) suvokė pavojingą

nusikalstamos veikos pobūdį, 2) numatė, kad dėl jo veikimo

ar neveikimo gali kilti padariniai ir 3) jų nori. Netiesioginės

tyčios atveju asmuo 1) suvokia pavojingą nusikalstamos

veikos pobūdį, 2) numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali

atsirasti padariniai, ir 3) nors padarinių nenori, bet sąmoningai

leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2, 3 dalys).

Apie kaltininko tyčios nužudant kitą asmenį turinį teismas

sprendžia atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo būdą, veiksmų

intensyvumą, panaudotus įrankius, sukeltų sužalojimų kiekį, jų

pobūdį, vietą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio

santykius, elgesį prieš įvykį, jo metu ir atliktus vėlesnius

veiksmus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑54‑628/2020,10 p.)

Teisėjų kolegijos

vertinimu, nuteistojo A. J. tiesioginė tyčia nužudyti I. E. yra

įrodyta bylos duomenimis.

Apklausiamas

pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje

ikiteisminio tyrimo metu A. J. teigė, kad įvykio dieną tarp jo ir

nukentėjusiosios I. E. nebuvo konflikto, abu vartojo alkoholį,

tada tam tikram laikui sutriko jo aplinkos suvokimas, atgavęs

orientaciją pamatė nukentėjusiąją jau sužalotą (vaizdo įrašas

Nr. S2550003, esantis CD diske Nr. 2, vaizdo įrašas Nr.

S2560001, esantis CD diske Nr. 1, prie bylos 3 t.

viršelio). Tuo tarpu pirminės apklausos ikiteisminio

tyrimo metu, kitą dieną po nagrinėjamo įvykio (2025 m.

rugsėjo 25 d.), A. J. nurodė savo nusikalstamo elgesio priežastį

– kad tarp jo ir I. E. kilo konfliktas, nukentėjusioji liepė

išsikraustyti, priekaištavo dėl alkoholio vartojimo ir jį

įžeidinėjo (2 t., b. l. 121).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdamaį tai, kadikiteisminio tyrimo pareigūnui

duoti parodymai, skirtingai nuo duotų teisme, nėra savarankiškas

įrodymų šaltinis, šias

A. J.

ikiteisminio

tyrimo metu nurodytas aplinkybes analizuoja tikrindama likusią

bylos medžiagą.

Išbylos medžiagoje esančių įvykiovietoje buvusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų

K. ir E. J. prie drabužių tvirtinamų kamerųvaizdoįrašų matyti, kad

A. J.

jiems

nurodė turėjęs motyvą durti peiliu į nukentėjusiosios kūną –

kad taip pasielgė„už [nukentėjusiosios]

ožius“ (CD diskas Nr. 4, esantis prie bylos 3 t. viršelio).

Įvykio dieną sulaikytas ir paliktas vienas policijos automobilyje

A. J. kalbėjo: „<...> I. <...> tu tiek man„knisai protą“ <...> kodėl tu mane įžeidinėjai? <...>man protas „susisuko“ <...> tu erzini,erzini mane ir vieną kartą „daėjai“ iki to <...>„šiukšlė, (necenzūrinis žodis), nu tai ko tu nori? Dievemano, taigi „davažiuoji“ iki „kompensacijos“ <...>jeigu tu nebūtum taip „ėdusi“, aš nebūčiau taip „pridirbęs“(vaizdo įrašasNr. L1924‑KUN096_2_20250924174445_20250924183021, esantis

CD diske Nr. 5, prie bylos 3 t. viršelio).

Nors aptariamas aplinkybes A. J. nurodė ne apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nėra pagrindo teigti, kad šie duomenys

gauti neteisėtu būdu, atliekant neformalią jo apklausą,

tokiais veiksmais pažeidžiant įrodymų rinkimo ir baudžiamojo

proceso sąžiningumo reikalavimus. Lietuvos teismų praktikoje

laikomasi pozicijos, kad įtariamojo teisė tylėti ir neduotiparodymų prieš save pažeidžiama, kai asmuo tiesiogiai ar

netiesiogiai yra verčiamas duoti parodymus, panaudojant prievartą

ar apgaulę. Tuo tarpu pirminių klausimų uždavimas situacijoje,

kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje, pats savaime paprastai

nepripažįstamas neleistina neformalia faktine įtariamo asmens

apklausa (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

baudžiamojoje byloje Nr.

2K‑221-976/2023,

7.2 p.).

Bylojenėra duomenų, leidžiančių manyti, kad

A. J.

pareigūnams

ir monologo automobilyje metu nurodytos aplinkybės nebuvo pateiktos

laisva valia.

Policijos pareigūnai atvyko į A. J.

gyvenamąją vietą, gavę informacijos apie

galimai padarytą nusikaltimą, ten ieškojo tyrimui reikšmingų

duomenų. Nuteistasis

A. J.

suvokė,kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai siekia nustatyti

I. E.

nužudymo aplinkybes, tarp jų ir nusikaltimąpadariusį asmenį bei tokio poelgio motyvą. Savo iniciatyvanurodydamas aplinkybes, susijusias su nužudymo detalėmis,

suvokė tokio savo elgesio pasekmes – kad

šie duomenys bus tiriami ir vertinami, ir su tuo sutiko.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme

ar jo gynėja nenurodė, kad nuteistasisbuvo spaudžiamas pareigūnų, atlikusių sulaikymo veiksmus,pripažinti kaltę, taip pat nėra duomenų, kad prieš jį buvo

naudojami apgaulės, slaptos taktikos veiksmai, taip siekiant

išgauti bylai reikšmingas aplinkybes.

Šias teisėjų

kolegijos išvadas patvirtina ir tai, kad nuteistojo A. J. gynėja

apeliaciniame skunde prašo šiais duomenimis vadovautis kaipįrodymais, jos vertinimu, pagrindžiančiais nuteistojonetiesioginę tyčią, taip pripažindama jų teisinio vertinimo

leistinumą.

Teisėjų kolegijos

vertinimu, duomenys apie išankstinę susiformavusią A. J. agresiją

dėl nukentėjusiosios I. E. išsakytų, galimai įžeidžiančių,teiginių, tai, kad buvo suduotas ne vienas, o keli smūgiaipeiliu į tą pačią nukentėjusiosios kūno zoną –gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę, patvirtina galimybės

atsirasti neatitaisomiems veikos padariniams numatymą ir tokių

padarinių siekį. Suaugęs, normalaus protinio išsivystymo A.

J. neabejotinai suprato, kad būdamas vyras, turėdamas rankoje

peilį yra fiziškai stipresnis už apsvaigusią nuo alkoholio,beginklę nukentėjusiąją I. E., du kartus aštriu daiktu

smūgiuodamas į jos kūną, taip, tikėtina, atims gyvybę. Tokių

pavojingų veiksmų atlikimas neginčytinai rodo sąmoningą iraiškų nuteistojo A. J. suvokimą apie galimus savo veiksmųpadarinius ir jų siekį. Tai, kad sudavęs smūgius A. J. savoveiksmų netęsė, bandė padėti sužalotai I. E.,buvosusijaudinęs, domėjosi, ar nukentėjusioji bus atgaivinta,gailėjosi dėl atliktų veiksmų,nesudaro

pagrindo abejoti, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Šie aptariami

veiksmai buvo atlikti jau po įvykio, todėl jie negali paneigti

pirminės nuteistojo tyčios kryptingumo pačios veikos atlikimo

metu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos

teismas pagrįstai pripažino, jog A. J. nusikalstamą veiką,

numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė

veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 2 dalyje

yra nurodomos aplinkybės, reikšmingos skiriamos bausmės rūšiai

ir dydžiui/terminui: 1) nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis,

2) kaltės forma ir rūšis, 3) nusikalstamos veikos motyvai ir

tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininkoasmenybė, 6) bendrininkavimo forma ir rūšis, 7) atsakomybę

lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės; 8) nusikalstama veika

padaryta žala.

Pirmosios instancijos teismas,skirdamas

A. J.

bausmę, įvertino tai,kad jispadarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, anksčiaubuvo teistas, taip pat ir už kito asmens nužudymą irsmurtiniopobūdžio veiksmus, nukreiptus prieš tą pačią

nukentėjusiąją I. E.

(3 t.

b. l. 57–64), baustas administracine tvarka(2 t. b. l. 86–90),kadprisipažinopadaręs inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi,šią aplinkybę pripažino lengvinančia jo atsakomybę (BK 59

straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad A. J. nusikaltimą padarė

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promiliųgirtumo laipsnis) ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamamelgesiui, šią aplinkybę pripažino sunkinančia nuteistojoatsakomybę (BK60 straipsnio1 dalies 9 punktas). Atsižvelgęs į šias aplinkybesteismas konstatavo, kad geriausiai bausmės tikslus irnukentėjusiųjų interesus atitinka 14 metų laisvės atėmimo

bausmė. A. J.

gynėja prašonuteistajamskirti švelnesnę bausmę, o nukentėjusieji E. R. ir

E. E.

– griežtesnę bausmę, todėlteisėjų kolegija iš naujo vertina

A. J.

teisių

ir laisvių ribojimo būtinumą, proporcingumą ir tikslingumą.

Vienaiš aplinkybių, kurią

A. J.

gynėja

prašo įvertinti, kaip pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą

bausmę, yra nukentėjusiosios

I. E.

veiksmaiiki įvykio. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad

I.

E. įvykio dieną buvo neblaivi, A. J. reikalavo išsikraustyti,

norėjo nutraukti tarpusavio santykius, įžeidė A. J.

nepagarbiais epitetais, taip skatindama nuteistąjį nusikalsti. Ši

aplinkybė, gynėjosvertinimu,turėtų būti pripažinta lengvinančianuteistojoatsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies

6 punktas). Tokie advokatės teiginiai nepagrįsti.

Pagal teismų praktiką,

provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis

sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš

jį, rizikingu – kai nukentėjusysis neatsargiai skatinakaltininką pradėti nusikalstamą veiką, lengvabūdiškai

tikėdamas, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos, arba

iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors tą gali ir

turi numatyti.

Kiekvienu atveju vertinama, ar nukentėjusiojoelgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvoįžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, atliktismurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai (pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-111-976/2024, 6 p.).

Teisėjų kolegijosvertinimu, nukentėjusiosios

I.

nuteistajamišsakytiteiginiai, net ir nustačius jų įžeidžiantį pobūdį, negali

būti laikomi provokuojančiu ar rizikingu elgesiu.

I. E.

įvykio metu buvo neblaivi – jai nustatytas2,70 promilės neblaivumo laipsnis, tą nuteistasisžinojo ir suprato, kadangi kartu vartojo alkoholį, nėra duomenų,

kad nukentėjusioji savo veiksmais skatino ar provokavo A. J. prieš

ją panaudoti fizinius veiksmus.

Net irbūdamas įžeistas nukentėjusiosios žodžių,A. J. turėjoveiksmų pasirinkimo laisvę, galėjo palikti įvykio vietą,

reaguoti kitu būdu, pvz., nenaudodamas peilio, konfliktą išspręsti

su policijos pareigūnų pagalba ir kt., todėl joatsakas– du dūriai peiliu į nukentėjusiosios krūtinę, sukeliant

mirtinus sužalojimus, negali būti laikomi adekvačia reakcija į

kilusį konfliktą. Atsižvelgiant į tai,laikytina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta

atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta. Šių teismo išvadų

nekeičia ir nuteistojo gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad

nusikaltimas buvo spontaniškas, padarytas panaudojus

buitinį peilį ir I. E. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas vienu smūgiu.

P akartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes,

teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. J. paskirta 14 metų laisvės atėmimo

bausmė yra proporcinga , atitinkanti nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą , užtikrinanti bausmės tikslų ir viešojo intereso įgyvendinimą.

A. J.

savo veiksmais sukėlėnegrįžtamas pasekmes – atėmė savo šeimos nario gyvybę,

nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad padaryta veika išsiskiria

mažesniu pavojingumu. Manytina, kad nuteistojo nusikalstamas

elgesys prieš

I. E.

nebuvoatsitiktinis. Daugkartiniai

A. J.

teistumai,taip pat iruž kito asmens nužudymą irsmurtiniopobūdžio veiksmus, nukreiptus prieš tą pačią nukentėjusiąją

I. E.,

jam padarius naują nusikalstamą veiką leidžia teismui spręsti

apie susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą

požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes irvisuomenėje sutartas taisykles. Nuolatinis nusikalstamas

elgesys pasižymi padidintu pavojingumu

visuomenei, nepakankamu savikontrolės lygiu ir polinkiu spręsti

konfliktines situacijas naudojant smurtą, todėl toks asmuo,teisėjų kolegijos vertinimu, privalo būti izoliuojamas nuo

visuomenės.

Apeliaciniameskunde nurodomos aplinkybės, kad

bausmėsatlikimo laikotarpiuilgamlaikui buskontroliuojamas,atskirtas nuo visuomenės, jam bus sunku užsiimti mokymosi veikla, įsidarbinti,atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą,gydytis nuopriklausomybės alkoholiui,o atlikęs bausmę privalės iš naujo integruotis į visuomenę,

teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomomis pagrindu

skirti švelnesnę bausmę.

Ilgalaikiai ir griežti

A. J.

laisvėsribojimai neabejotinaiturės neigiamas pasekmes nuteistajam,

tačiau tai yra neišvengiamos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra

kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisiniopoveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą,

saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį

interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su

padaryta veika.

Nukentėjusieji E. R. ir E.

E. apeliaciniuose skunduose prašo A. J. skirti griežtesnę bausmę,nurodydami, kad per švelnūs nuteistojoteisiųir laisvių apribojimaisustiprinajų patiriamus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegija,

atsižvelgdama į šiuos nukentėjusiųjų argumentus, pažymi, kad

yra suprantama, jog

artimo žmogaus gyvybės atėmimo atveju nuteistajam paskirta bausmė

nukentėjusiajam gali atrodyti nepakankama, tačiau vien tam tikro

proceso dalyvio – kaltinamojo / nuteistojo / nukentėjusiojo –

subjektyvus teisingumo ir tinkamos bausmės suvokimas negali

lemti bausmės dydžio. Bausmė individualizuojama atsižvelgiant į

baudžiamajame įstatyme nustatytus kriterijus, įvertinus

konkrečios nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kilusius

padarinius, nuteistojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino

A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sukeltus negrįžtamus padarinius bei ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį, taip pat ir nukentėjusiosios

E. R.

skunde aptariamus smurtiniusveiksmus prieš nukentėjusiąją

I. E.

,tačiau taip pat vertino ir nuteistajam palankius duomenis –

kaltės pripažinimą, aktyvią atgailą viso proceso metu. Byloje

nenustatyta, kad

A. J.

savo

nusikalstamus veiksmus iš anksto planavo ir jiems ruošėsi, įvykio

aplinkybės rodo, kad smūgiai peiliu buvo suduoti spontaniškai,jiems įtakos turėjo nuteistojo neblaivumas. Pagal BK129straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti skiriama laisvėsatėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas ikigyvos galvos, o A. J. paskirta vidutinės trukmės 14 metųlaisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu,nėra

pagrindo manyti, kad tokio dydžio bausmė yra aiškiai per švelni

ir neteisinga.

Dėl A. J. pripažinimo pavojingu recidyvistu

Nuteistojo

gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. J. nepagrįstai

pripažintas pavojingu recidyvistu, kadangi jis nebuvo pavojingas

visuomenės narys, atlikęs laisvės atėmimo bausmę siekė

integruotis į visuomenę ir ilgą laiką nepadarė sunkių ir labai

sunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo

sutikti su tokiais advokatės teiginiais.

PagalBK 27 straipsnio 2 dalį nusikaltimuspadaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu,jeigu: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų

nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas

recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas

recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą

nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4)

turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują

sunkų nusikaltimą. A. J.

Klaipėdos

apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pripažintas

kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 2020 m. sausio 6 d. atliko

jam paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuo šiomomento pradėtas skaičiuoti jo teistumo terminas. Vėliau

darė naujas nusikalstamas veikas –

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 30

d. baudžiamuoju įsakymu

A. J.

pripažintaskaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos

apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d.

baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29

d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

2025 m. rugsėjo mėn. 24 d., dar neišnykus teistumui už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, A. J. padarė naują labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK

129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nagrinėjamą šioje

byloje. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,

A. J. daromi nusikaltimai yra panašūs – pasižymiimpulsyvia agresija prieš kitus asmenis, juos sužalojant arnužudant, kas patvirtina, kad nuteistasis realių išvadų dėlsavo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja,todėl jis pripažįstamas pavojingu recidyvistu

Dėl civilinių ieškinių

Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiesiemspriteistusneturtinės žalos dydžius –nužudytosios

I. E. dukrai

E. J. priteista 15000 Eur,sūnui

E. E.

–5 000 Eur, vaikaitei E. R. –

20 000 Eur – konstatuoja, kad jie atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Neabejotina,jog

I. E.

mirtis jos artimiesiems –

vaikams ir vaikaitei – buvo netikėta ir skaudi, nusikaltimu buvo

sugriauta jų įprasta gyvenimo tvarka, pakenkta emocinei gerovei,atimant iš jų galimybę tęsti pilnavertį tarpusavio ryšį sunužudytąja

I. E.

, dėl nusikaltimo

kilusios pasekmės yra ilgalaikės.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai aptarė A. J. kiekvienam nukentėjusiajam

sukeltą žalą ir individualizavo priteistinas pinigų

sumas. Nukentėjusiesiems priteisti žalos dydžiai atitinka teismų

praktikoje už analogišką nusikalstamą veiką priteistinosžalos ribas – už nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis

nukentėjusiojo artimiesiems giminaičiams paprastai priteisiama nuo

5 000 iki 30 000 Eur (pvz., Lietuvos AukščiausiojoTeismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑96‑387/2026,29 p.). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašė

priteistus neturtinės žalos dydžius sumažinti, o nukentėjusieji

E. E. ir E. R. – padidinti, todėl teisėjų kolegija toliauaptaria kiekvienam nukentėjusiajam priteisiamos

pinigų sumos motyvus.

Sprendžiant dėl neturtinėsžalos atlyginimo bylose dėl gyvybės atėmimo, esminę reikšmęturi realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis –vertinamas jų tarpusavio ryšys, pobūdis, kokybė,intensyvumas, pastovumas, emocinis artumas, asmenis siejęsgiminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių

asmenų galimybė ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar

kitokius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑217-690/2018, 58 p.).

Spręsdamas dėl E. R. priteistinos neturtinės žalos dydžioteismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiąją ir nužudytąją

I. E. siejo itin artimi ryšiai – moterys nuolat bendraudavo

ir leisdavo laiką kartu, nukentėjusioji po senelės mirties patyrė

gilius emocinius išgyvenimus. Vertindamas E. J. priteisiamos žalos

dydį teismas konstatavo, jog nepaisant nukentėjusiosios ir

nužudytosios šeiminio ryšio – dukra ir motina – jų santykiai

nebuvo tokie glaudūs, kaip I. E. ir E. R., kadangi E. J. gyveno

užsienyje, yra suaugęs, savarankišką gyvenimą kuriantis asmuo.

Priteisdamas nukentėjusiajam E. E. patirtą neturtinę žalą

teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ilgą laiką gyveno

įkalinimo įstaigoje ir jo ryšiai su nužudytąja I. E. buvo

susilpnėję, nukentėjusysis yra suaugęs asmuo, turintis galimybę

dirbti ir save išlaikyti.

Atsižvelgdamasį skirtingą nukentėjusiųjų emocinį ryšį su

I. E.

,pirmosios instancijos teismas diferencijavonukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius,

E. E.

priteisdamasmažesnes kompensacijas nei

E. R.

Nukentėjusiųjų E. E. ir E.

R. vertinimu, jiems priteisti žalos dydžiai neatitinka jų patirtų

išgyvenimų, tačiau neturtinės žalos

atlyginimo paskirtis nėra nustatyti žmogaus gyvybės piniginę

vertę ar visiškai kompensuoti artimo žmogaus netektį, kadangi

tokio pobūdžio praradimo pinigais visiškai atlyginti objektyviai

nėra galimybės.

Teisinga kompensacija už patirtusneturtinio pobūdžio išgyvenimus reiškia piniginėssatisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotųnukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą,kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz.,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.

e3K-3-269-611/2021, 52 p.). Iš skundžiamo nuosprendžio

matyti, kad teismas E. R. ir E. E. patirtos neturtinės žalos

dydžius nustatė įvertindamas nukentėjusiųjų ir nužudytosios

I. E. faktinius tarpusavio santykius, bendravimo pobūdį ir

intensyvumą, emocinio ryšio artumą. Teisėjų kolegijos

vertinimu, toks diferencijavimas atitinka individualaus neturtinės

žalos vertinimo principą, o priteisti dydžiai yra adekvatūs ir

atitinkantys teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad norskaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi

sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau vis tik

tai yra reikšminga aplinkybė. Pabrėžtina, kad nustatantneturtinės žalos atlyginimo dydį, privalu vadovautis sąžiningumo,

teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgti ne tik į

nukentėjusiųjų, bet ir į nuteistojo interesus. Tiek nuteistajam,

tiek nukentėjusiesiems yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo

veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas

išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui

padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų

priteisimas iš fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta,

kuri prilygtų nubaudimui. Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimo

funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, tai

yra sąlyginė kompensacija ir negatyvių padarinių sušvelninimo

priemonė.

Nukentėjusysis E. E.

apeliaciniame skunde pažymi, kad šiuo metu atlieka laisvėsatėmimo bausmę, nužudytoji I. E. jam padėdavo finansiškai,tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat

nesudaro pagrindo priteisti nukentėjusiajam didesnę neturtinę

žalą. Kaip jau minėta, neturtinės žalos dydis siejamas su

nukentėjusiojo dėl jo artimo asmens mirties patirtais dvasiniais

išgyvenimais. Tuo tarpu prasta nukentėjusiojo materialinė padėtis

susiklostė dėl jo nusikalstamų veiksmų ir atliekamos laisvės

atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalis dėl

E. J.

E. E.

E. R. priteistos neturtinės žalos nekeičiama.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos apeliaciniame teisme

buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026

m. rugpjūčio 31 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotasantrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinęteisinę pagalbą nuteistajam A. J. pagal 2026 m. birželio 25

d. sprendimą Nr. KTS-2026-03921 ir prašoma išspręsti valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnyba patyrė 386,99 Eur dydžio išlaidas.

Lietuvos Respublikosbaudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,

priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias

dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojoturtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reglamentavimas

galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo

Nr. XIII‑3180redakcija), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismopraktikoje nurodomas teisinis reglamentavimas aiškinamas

atsižvelgiant ir į kitas sąlygas, svarbias priimant sprendimą

dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti: pagal kieno

skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimorezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinispagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-788/2024, 16 p.). Be to, kasacinio

teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai

valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės

atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš

kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais

pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo

yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą,

todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami

(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojojebyloje Nr. 2K-67-697/2021, 16 p.). Apeliacinis procesas dėlnuteistojo A. J. vyko jo paties ir nukentėjusiųjųiniciatyva, jo gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina,

nuteistajam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų procesoišlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir

sąžiningumo principams, todėl Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės

pagalbos išlaidas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Giedrės Striaukienės, nukentėjusiųjų E. R. ir E. E. (E. E.) apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugpjūčio 31 d. prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėEvaldas PašilisErnestas Rimšelis