Panevėžio apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-768/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24533-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; (S) 2.4.1.6; 2.4.6.1; PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės,sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorui Tomui Dzikui,nuteistajam T. R., jo gynėjui advokatui Tomui Januškevičiui,nuteistojo K. S. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus ir nuteistojo K. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:T. R. pripažintas kaltu ir nubaustas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių;- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 70 parų areštu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 7 d. iki 2025 m. kovo 17 d.T. R. pripažintas recidyvistu.K. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:pagal BK 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. S. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.Į bausmės laiką įskaitytos 2 laikino sulaikymo paros.K. S. pripažintas recidyvistu.Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. G., E. K., A. C., R. B. bei L. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nebuvo gauta.Teisėjų kolegija,n u s t a t ė :Bylos esmėT. R. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:2024 m. rugsėjo 25 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, neteisėtai, prieš tai gavęs informaciją iš K. S. dėl psichotropinės medžiagos kiekio ir atlygio, už mobiliojo ryšio telefoną REDMI pardavė M. G. ir E. K. ne mažiau kaip 0,014 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuri buvo rasta ir paimta policijos pareigūnams 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 18, atliekant M. G. dalinę apžiūrą;tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su K. S., neteisėtai pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagą, o būtent : 2025 m. vasario 6 d., apie 19.53 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą kartu parduoti psichotropinę medžiagą - amfetaminą, T. R. perdavė K. S. ne mažiau kaip 0,752 g baltos spalvos miltelių, manydamas, kad baltos spalvos milteliuose yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, kuriuos K. S. už 20 eurų, taip pat manydamas, kad baltos spalvos milteliuose yra amfetamino, pardavė R. B., taip T. R. ir K. S. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, nesuvokdami, jog veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą.nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos (gamintojas – Röhm GmbH, Vokietija) 9 mm kalibro dujinį pistoletą „RG 88" (identifikacinis numeris panaikintas), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, bei du pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius (PV) šovinius, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, iki tol, kol šaunamąjį ginklą ir šaudmenis 2025 vasario 7 d., nuo 13.24 val. iki 15.22 val., atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.K. S. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:2024 m. rugsėjo 25 d., apie 14.30 val. ir kitu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, telefonu aptardamas su M. G. ir E. K., kokį kiekį psichotropinės medžiagos jie nori įgyti iš T. R., taip pat aptardamas su M. G. ir E. K. apie atlygį už šią psichotropinę medžiagą bei informuodamas T. R. apie jų pageidaujamą įsigyti psichotropinės medžiagos kiekį bei atlygį už jį, padėjo M. G. ir E. K. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 14.36 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, neteisėtai, už mobiliojo ryšio telefoną REDMI iš T. R. įsigyti nedidelį kiekį - ne mažiau kaip 0,014 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuri buvo rasta ir paimta, policijos pareigūnams 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. 18, atliekant M. G. dalinę apžiūrą.veikdamas bendrininkų grupe su T. R., neteisėtai pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagą, o būtent: 2025 m. vasario 6 d., apie 19.53 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą kartu parduoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, T. R. perdavė K. S. ne mažiau kaip 0,752 g baltos spalvos miltelių, manydamas, kad baltos spalvos milteliuose yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos K. S. už 20 eurų, taip pat manydamas, kad baltos spalvos milteliuose yra amfetamino, pardavė R. B., taip T. R. ir K. S. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, nesuvokdami, jog veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą.Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu nuteistojo T. R. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendį, pašalinant iš pripažintos nuteistojo T. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aprašymo antrąjį epizodą (pasikėsinimas parduoti amfetaminą) bei jam skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalie 2 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad T. R. padarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, antrąjį epizodą (pasikėsinimas parduoti amfetaminą).Teigia, jog nuteistojo T. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, antrojo epizodo (pasikėsinimas parduoti amfetaminą) iš esmės grindžiama nuteistojo K. S. parodymais. Cituoja nuteistojo K. S. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teigia, jog tariamo T. R. dalyvavimo nurodytame epizode nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, todėl tokie parodymai negali būti vertinami kaip pakankami ir patikimi. Priešingai, baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai paneigia K. S. nurodytą versiją, jog T. R. per jį R. B. perdavė amfetaminą. Pats T. R., apklaustas teisme, neneigė, jog apsilankydavo pas K. S. namuose, tačiau tvirtino, jog narkotinėmis medžiagomis jo namuose neprekiavo.Nuteistasis R. B., apklaustas teisme, pripažino, jog iš K. S. įsigijo amfetaminą, tačiau patvirtino, jog K. S. jam nesiūlė amfetamino įsigyti iš T. R. ir nesakė, jog T. R. yra pas jį (K. S.) namuose. Taip pat T. R. pas K. S. nematė. Šiuos R. B. parodymus patvirtina K. S. bendrųjų patalpų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos R. B. ir K. S. bendravimo, pinigų bei atitinkamos medžiagos perdavimo, taip pat jos vartojimo prie palangės aplinkybės. Taip pat iš šio vaizdo įrašo matyti visiškas K. S. savarankiškumas parduodant atitinkamą medžiagą.Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ant R. B. sulaikymo metu paimto lankstinuko su milteliais, kuriuos jam pardavė K. S., nenustatyti T. R. biologiniai pėdsakai. Be to, pats T. R. po šio epizodo nebuvo savalaikiai sulaikytas, todėl nebuvo patikrinta, ar jis tuo metu su savimi turėjo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat ar turėjo tokios pačios rūšies miltelių, kokie buvo perduoti R. B..Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str., subjektyvusis požymis – kaltė — pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suvokė, jog neteisėtai disponuoja ir platina būtent narkotinę ar psichotropinę medžiagą, ir norėjo taip veikti. R. B. sulaikymo metu paimtame lankstinuke su baltos spalvos milteliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nebuvo rasta. Taigi, net ir darant hipotetinę prielaidą, kad T. R. bendrininkavo kartu su K. S. R. B. perduodant atitinkamą medžiagą, vien ši aplinkybė savaime nepagrindžia T. R. tyčios platinti psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi būtent T. R. tyčios turinys, t. y. ar jis iš tikrųjų žinojo ir suvokė, kad perduodama medžiaga yra amfetaminas, o ne kiti milteliai, kuriuose nėra jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę iš esmės preziumavo, tačiau T. R. kaltė negali būti grindžiama prielaidomis.Be kita ko, galimos situacijos, kai asmuo sąmoningai perduoda kitam asmeniui medžiagą, kuri neturi narkotinių ar psichotropinių savybių, siekdamas apgaule gauti pinigus. Tokiu atveju, atsižvelgiant į faktinį kaltininko tyčios turinį, galėtų būti keliamas ne pasikėsinimo platinti narkotinę ar psichotropinę medžiagą, o sukčiavimo klausimas.Pašalinus iš T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos antrąjį epizodą (pasikėsinimas parduoti amfetaminą) iš esmės sumažėtų T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtis bei būtų pagrindas iš naujo įvertinti jam paskirtos 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį. T. R. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, neturi sistemiškumo požymių, jam inkriminuotas itin mažo psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekio, t. y. 0,014 g, pardavimas nuteistiesiems M. G. ir E. K. už menkavertį daiktą. Nuteistasis T. R. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, sūnui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), diagnozuoti (duomenys neskelbtini), taigi reikalinga pastovi priežiūra. Šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant T. R. paskirtą bausmę, kadangi jos tiesiogiai susijusios ne tik su paties nuteistojo, bet ir su jo mažamečių vaikų bei visos šeimos interesais. T. R. yra vienas iš pagrindinių vaikų prižiūrėtojų, aktyviai dalyvaujantis jų kasdienėje priežiūroje ir auklėjime. Paskirta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų T. R. šeimos interesus, kadangi vienai sutuoktinei būtų itin sudėtinga užtikrinti visus neįgalaus sūnaus specialiuosius poreikius, kartu prižiūrint ir kitą mažametį vaiką. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašė peržiūrėti bylos dalį dėl jam inkriminuotos, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos bei sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau Panevėžio apygardos teisme 2026 m. rugpjūčio 26 d. gautas nuteistojo K. S. prašymas dėl apeliacinio skundo atšaukimo, kuriame jis nurodo sutinkantis su jam skirta bausme bei neturintis jokių pretenzijų dėl priimto nuosprendžio (13 t., b.l. 103).Teismo posėdžio metu nuteistojo K. S. gynėjas advokatas A. Šukaitis prašė nutraukti procesą pagal K. S. apeliacinį skundą, nuteistasis T. R. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo T. R. gynėjo advokato T. Januškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo K. S. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 316 straipsnio 5 dalį, proceso dalyviui atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo K. S. prašymas dėl apeliacinio skundo atšaukimo atitinka BPK 316 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl, vadovaujantis BPK 316 straipsnio 5 dalimi, nuteistojo K. S. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pateiktu T. R. gynėjo apeliaciniu skundu yra iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei jo pagrindu padarytos išvados dėl nuteistojo T. R. kaltės pasikėsinimus parduoti psichotropinę medžiagą R. B., taip pat keliamas paskirtos bausmės švelninimo klausimas. Kaip ir minėta, skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti ir M. G., E. K., A. C., R. B. bei L. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nebuvo gauta, o nuteistojo K. S. apeliacinis skundas paliktas nenagrinėtas, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik tiek, kiek tai susiję nuteistojo T. R. apeliacinio skundo argumentais.Išnagrinėjusi apeliacinio skundo teisinius argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, iš esmės tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka T. R. kaltei dėl jam inkriminuotos bei teismo pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais vadovaujasi darydamas šią išvadą, o kuriuos vertina kritiškai ir atmeta. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia bei nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, kurios laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.Dėl nuteistojo T. R. gynėjo advokato skundoNuteistojo T. R. gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo K. S. parodymais bei iš esmės jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, nors byloje surinkti bei ištirti įrodymai paneigia K. S. versiją apie T. R. dalyvavimą pasikėsinant parduoti psichotropines medžiagas R. B.. Visgi, sutikti su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023, 13 p.).Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis T. R., apklaustas teisme, neneigė, jog apsilankydavo pas K. S. namuose, tačiau tvirtino, jog narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis jo namuose, ar kur kitur, neprekiavo – iš viso neigė bet kokį medžiagų platinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė šiuos nuteistojo teiginius. Priešingai gynėjo apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl T. R. kaltės pasikėsinus įvykdyti aptariamą nusikalstamą veiką grindė ne vien nuteistojo K. S. parodymais, o byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai aptartų įrodymų – kitų nuteistųjų, liudytojų parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, vaizdo įrašų apžiūrų protokoluose užfiksuotų duomenų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ar įrodymus vertino selektyviai.Nuteistasis K. S. iš esmės viso proceso metu (taip pat ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo) nuosekliai tvirtino, kad 2025 m. vasario 6 d. T. R. atvyko pas jį ne atsitiktinai, o turėdamas tikslą tęsti psichotropinių medžiagų platinimą. K. S. nurodė, kad T. R. iki tol jo gyvenamojoje vietoje platino narkotines medžiagas kitiems asmenims, o joms pasibaigus kartu su A. C. išvyko jų įsigyti, po to, jam grįžus atvyko R. B., kuriam jis perdavė amfetaminą. K. S. taip pat paaiškino, jog šių medžiagų R. B. tiesiogiai iš T. R. įsigyti nenorėjo (8 t., b. l. 14-16; 26-29). Pažymėtina, jog šios nuteistojo K. S. nurodytos aplinkybės apie T. R. išvykimą kartu su A. C. į (duomenys neskelbtini) miestelį įsigyti narkotinių medžiagų sutampa su nuteistojo A. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas motyvuotai vertino kaip patikimus bei jais vadovavosi. A. C. 2025 m. vasario 19 d. apklausos metu nurodė, kad veždavo T. R. į (duomenys neskelbtini) miestelį įsigyti narkotinių medžiagų, paskutinį kartą T. R. šio prašymu į (duomenys neskelbtini) vežė 2025 m. vasario 6 d., grįžo apie 19 val. ir T. R. išleido prie K. S. namų. T. R. davė 2 g amfetamino už pavežimą ir perdavė dar kažkiek gramų nuvežti K. S. broliui į (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 91-95). Be to, šiuos nuteistojo A. C. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys – T. R. telefoninių skambučių analizė, kuria buvo nustatyta T. R. ir A. C. tarpusavio komunikacija įvykių dieną (4 t., b. l. 72–76; 103–105), jų telefonų prisijungimai prie bazinių stočių, kurie patvirtina T. R. buvimo vietą, taip pat telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuoti duomenys, kuriuose T. R. prašo A. C. atvažiuoti jo pasiimti pas K. (K. S.), nes reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 77–91). Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai apie T. R. buvimo vietą patvirtina K. S. ir A. C. parodymus, iš kurių matyti, kad T. R. 2025 m. vasario 6 d. vakare pirmiausia buvo pas K. S., po to vyko su A. C. į (duomenys neskelbtini) mstl. ir grįžo atgal pas K. S., kur buvo ir tiriamos veikos metu 19.53 val. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo K. S. parodymų laikyti nepatikimais, kadangi pastarieji kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro tarpusavyje susijusių įrodymų visumą.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus bei selektyviai vertinant bylos duomenis pateikiamus gynėjo argumentus, jog R. B. parodymai ir K. S. gyvenamosios vietos bendrųjų patalpų vaizdo įrašas patvirtina K. S. amfetamino perdavimo R. B. metu veikus išimtinai savarankiškai. Vien aplinkybė, kad K. S. gyvenamosios vietos bendro naudojimo patalpas (fojė, įėjimas ir išėjimas iš namo) fiksavusiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas T. R. tiesiogiai perduodantis psichotropinę medžiagą, savaime nepaneigia T. R. dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką bei nepatvirtina, jog K. S. veikė išimtinai savarankiškai. Kaip matyti iš bylos duomenų, vaizdo stebėjimo kamera fiksavo tik bendrąsias namo patalpas, todėl bute vykę įvykiai objektyviai negalėjo būti užfiksuoti. K. S. savarankiškumo versiją taip pat paneigia ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2025 m. vasario 6 dieną pas K. S., adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo dviračiu iš anksto jam neskambinęs telefonu ir nesusisiekęs kitais būdais. Buvo neblaivus. Atėjo prie K. S. buto durų ir pasibeldė. Duris atidarė K.. Jie pasisveikino, jis pasakė, kad norėtų to, kas ir taip aišku. K. pakvietė į vidų, tačiau R. B. atsisakė užeiti. K. S. pasakė, kad pas jį bute yra R. B. pažįstamas T. iš (duomenys neskelbtini). Nenorėjo užeiti dėl asmeninių priežasčių. K. pasiūlė paimti narkotinių medžiagų tiesiai iš T., tačiau R. B. atsisakė ir tiesiog padavė pinigus K. ir paprašė 2 gramų amfetamino bei vandens puodelio. Tuomet fojė ant palangės suvartojo du „šniūrus“ ir, atsisveikinęs su K., išvažiavo namo. T. yra matęs pas K. minėtame bute ne vieną kartą, ten su juo ir susipažino (8 t., b. l. 187-190). Todėl, vertinant R. B. parodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, yra pagrindas teigti, kad T. R. buvimas toje pačioje vietoje nėra atsitiktinis, o yra susijęs su nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nors R. B. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pakeitė parodymus ir neigė pas K. S. įvykių metu matęs T. R. ar ką nors žinantis apie jo platinamas medžiagas (kaip ir kiti byloje apklausti liudytojai ar nuteistieji), pirmosios instancijos teismas išdėstė detalius argumentus, kodėl vadovaujasi R. B. būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. O būtent, dėl matomo dėsningumo, kuomet ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys, nurodę T. R. sąsajas su psichotropinės medžiagos platinimu, teisme ėmė keisti būtent šią parodymų dalį, susijusią su T. R.. Teisėjų kolegija šioms išvadoms visiškai pritaria bei jų nebekartoja.Tai, jog ant folijos lankstinuko, paimto R. B. dalinės asmens apžiūros metu, nebuvo nustatyti T. R. ar kitų asmenų biologiniai pėdsakai (tokia aplinkybė iš viso nebuvo tirta atšaukus byloje paskirtą biologinį tyrimą (5 t., b.l. 27)), nepaneigia pirmiau aptartų įrodymų, pagrindžiančių T. R. kaltę pasikėsinus parduoti psichotropinę medžiagą R. B.. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia esant nepagrįstus nuteistojo T. R. gynėjo argumentus, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie T. R. tyčios turinį ir jo suvokimą, jog disponuoja bei platina būtent psichotropinę medžiagą. Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, iš kaltinamųjų K. S., R. B. parodymų matyti, kad jie buvo įsitikinę disponuojantys amfetaminu, o būtent, R. B., nusipirkęs šią medžiagą, dalį jos vietoje suvartojo ir nurodė buvęs tikras, kad suvartojo amfetaminą; K. S. parodė tą dieną T. R. atsivežus apie 200 gramų amfetamino, kuris buvo maišomas su priemaišomis, iš kurio pastarasis K. S. virtuvėje šaukšteliu įbėrė 2 gramus amfetamino į rankoje laikytą folijos lapelį bei kurį K. S. perdavė R. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. R. suvokė savo veiksmų pobūdį, laikė turimą medžiagą psichotropine ir siekė ja disponuoti bei ją perduoti kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad R. B. perduotoje medžiagoje narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo nustatyta, vertintina ne kaip pagrindas paneigti T. R. tyčią, bet kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad nusikalstama veika dėl netinkamo kėsinimosi objekto negalėjo būti baigta. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. R. kaltės tyčia platinus psichotropinę medžiagą yra pagrįsta.Netenkinus nuteistojo T. R. gynėjo apeliacinio skundo pirmosios dalies – pašalinti iš T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos antrąjį epizodą (pasikėsinimas parduoti amfetaminą), nėra pagrindo tenkinti ir prašymo už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės sumažėjus T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimčiai. Visgi, teisėjų kolegija pasisako ir dėl T. R. skirtos bausmės (ne)pagrįstumo.Skundžiamu nuosprendžiu T. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 70 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmiau minėtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei T. R. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. R. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė tinkamai individualizuotą bei savo paskirtį atitinkančią bausmę.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų; BK 253 straipsnio 1 dalyje – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas T. R. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes bei su jais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, T. R. nusikalstamų veikų (sunkaus nusikaltimo, susidedančio iš dviejų epizodų, bei apysunkio nusikaltimo) padarymo metu buvo teistas už žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, smurtinį, turtinius nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga (6 t., b.l. 130-147), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (6 t., b.l. 106-128), registruotas Užimtumo tarnyboje. Akcentuotina, jog T. R. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos įvairios bausmių rūšys, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei neprivertė pakeisti gyvenimo būdo, o naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog švelnesnėmis, ne su laisvės atėmimu susijusiomis bausmėmis nuteistajam pasiekti BK 41 straipsnyje 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nėra galima. Be to, skundžiamu nuosprendžiu už padarytą, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką (susidedančią iš dviejų epizodų, taigi, pavojingesnę už rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą) nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmės trukmė palyginti nežymiai viršija minimalią galimos skirti bausmės ribą. Nagrinėjamoje byloje dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra nustatyta nė viena T. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat pripažintas recidyvistu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankiausiu būdu – taikant bausmių apėmimą. Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, T. R. nei už BK 260 straipsnio 1 dalyje nei už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtų bausmių nei galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė apie skirtos bausmės neigiamą poveikį T. R. šeimos interesams, įvertinus visų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Tuo labiau, kad apie šeimos bei mažamečių vaikų (taip pat ir sūnaus su specialiaisiais poreikiais) interesus, nuteistasis turėjo galvoti prieš vykdydamas tyčines nusikalstamas veikas, o ne iš esmės jų sąskaita siekti sau lengvesnės teisinės padėties.Taigi, apibendrindama pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, tai yra pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo T. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, o apeliacinio skundo teiginiai priešingų išvadų daryti neleidžia.Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidųIš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš nuteistojo K. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 443,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju turėjo būti būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat, jog nuteistasis K. S. atšaukė pateiktą apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu yra paliekamas nenagrinėtas, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo K. S. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 316 straipsnio 5 dalimi,n u t a r i a :Atmesti nuteistojo T. R. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą.Nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą.Neišieškoti iš nuteistojo K. S. 443,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.Teisėjai Donatas Jatužis Kristina Latožienė Daina Vaidachavičienė