Utenos apylinkės teismo nutartis

išieškotojo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovui Marijui Paužuoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą spręsti dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė Svetlana Kastanauskienė prašo spręsti dėl iki trijų šimtų eurų baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną skyrimo S. A. išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos naudai Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnio 6 dalies tvarka.

Prašyme nurodoma, kas skolininkas nevykdo išieškotojo privalomojo nurodymo.

Skolininkas paaiškino, kad tikrai yra nevykdęs 2026 m. liepos 17 d. privalomojo nurodymo. Bando tvarkytis dokumentus per projektą rengusį architektą. Dėl neišprusimo pats nežino kaip įteisinti statybas dėl kurių ir buvo surašytas privalomasis nurodymas. Dėl neteisėtos statybos jau yra sumokėjęs 1500 Eur baudą. Jeigu teismas skirtų baudą kokios prašo atnstolė jos sumokėti neišgalės. Jo ir sutuoktinės pajamos per mėnesį 1600 eurų, iš kurių išlaiko nepilnametį sūnų o kitą, studentą, remia.

Ieškotojo atstovas mano, kad teismui nustačius baudos skyrimo pagrindus neprieštarauja antstolės prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

2025 m. liepos 9 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau išieškotojas) surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nurodant nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti savavališkai be projekto ir statybą leidžiančio dokumento neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vakarinėje pusėje, 2022 m. pastatytą įstiklintą priestatą, kurio matmenys 6,05 m x 3,12 m, aukštis - 3,32 m. nuo žemės paviršiaus iki susikirtimo su priestato stogu, pamatai – poliniai (nuotekų vamzdžiai d110, užpilti betonu), aukštis 0,7 m. Atstatyti gyvenamojo namo butų Nr. 3 ir Nr. 4 bendroje laikančioje sienoje, (pagal kadastrų bylą: tarp patalpų 4-1 ir 3-1) iškirstą angą, kurios matmenys: plotis 4,11 m, aukštis 2,51 m. patalpoje 4-1 buvusio 2 lango vietoje padidintą laikančiosios sienos angą, kurios vietoje ir įrengtos durys. Atstatyti sujungtus du priestatus (pagal kadastrų bylą patalpos pažymėtos 3-6 ir 4-5), kad atitiktų kadastrų byloje nurodytas patalpas. Sutvarkyti statybvietę. Įvykdymo terminas iki 2026 m. sausio 8 d. buvo pratęstas iki 2026m. balandžio 8 d.

2026 m. liepos 17 d. išieškotojas privalomąjį nurodymą pateikė priverstiniam vykdymui antstoliui.

CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis

nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu.

Šioje byloje nustatyta, kad skolininkas pripažįsta neįvykdęs privalomojo nurodymo. Paaiškino, kad jam dokumentų niekaip negali parengti architektas su kuriuo sudaryta sutartis ir kuriam už tai sumokėta. Kaip elgtis kitaip, ką daryti, nežino.

Taigi akivaizdu, kad skolininkas, žinodamas apie jam surašytą privalomąjį nurodymą jo nevykdo pasitikėdamas kitu asmeniu. Tokie skolininko veiksmai nuo 2026m. balandžio 8 d. nepateisinami ir suponuoja skolininko kaltę.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nuo 2026m. sausio 8 d. buvo pratęstas iki 2026 m. balandžio 8d. taigi jam buvo suteikta galimybė imtis aktyvių veiksmų siekiant įteisinti nelegalią statybą, tačiau, kaip matyti iš bylai pateiktų duomenų, skolininkas jų nesiėmė. Taigi tik dėl nuo skolininko valios priklausiusių aplinkybių, t. y. neįvykdžius privalomajame nurodyme nurodytų pažeidimų ir nesiėmus aktyvių veiksmų jiems pašalinti, susidarė situacija, dėl kurios skolininkas turi prisiimti atsakomybę už privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų nevykdymą ir iš to kylančias pasekmes, atsiradusias pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą gali būti skiriam iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną. Taip savo prašymą formuluoja ir antstolė.

Nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės bendros mėnesio pajamos sudaro apie 1 600 Eur. Šeima augina nepilnametį vaiką, be to, materialiai remia 21 metų studijuojantį vaiką. Taigi gaunamos pajamos skirtos ne vien paties skolininko, bet ir jo šeimos narių būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Nors šios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti privalomąjį nurodymą, jos yra reikšmingos individualizuojant taikytiną sankciją. Teismo vertinimu, didelės kasdienės baudos skyrimas galėtų sukelti neproporcingai sunkių finansinių padarinių ne tik skolininkui, bet ir jo išlaikomiems šeimos nariams, kurie nėra atsakingi už privalomojo nurodymo nevykdymą.

Teismas pažymi, kad procesinės prievartos priemonių taikymas negali tapti savitiksliu. Jomis turi būti siekiama realaus privalomojo nurodymo įvykdymo, o ne tokios skolininko ekonominės padėties sukūrimo, kai dėl nuolat didėjančių finansinių įsipareigojimų jis prarastų galimybę savarankiškai išlaikyti savo šeimą ir būtų priverstas kreiptis valstybės socialinės paramos. Toks rezultatas neatitiktų nei vykdymo proceso tikslų, nei racionalaus valstybės prievartos priemonių taikymo principų.

Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad visiškas baudos netaikymas, nustačius kaltą privalomojo nurodymo nevykdymą, nagrinėjamu atveju neužtikrintų pakankamos paskatos skolininkui įvykdyti jam nustatytą pareigą. Todėl būtina parinkti tokią poveikio priemonę, kuri skatintų vykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau nesukeltų neproporcingos finansinės naštos.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad 1 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną yra proporcinga skolininko turtinei padėčiai ir pakankama siekiant skatinti jį įvykdyti nustatytą pareigą. Tokia bauda išsaugo tęstinį skatinamąjį poveikį, nes jos dydis priklauso nuo paties skolininko veiksmų ir privalomojo nurodymo vykdymo trukmės, tačiau kartu nelemia neproporcingai sparčiai didėjančios finansinės prievolės.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skolininkui skirti 1 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba teisinio pagrindo jį vykdyti išnykimo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , už 2025 m. liepos 9 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos skirti po 1 Eur baudos už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžia atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.