Utenos apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. eA2-2878-724/2026Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00430-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.6. UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 6 d.VisaginasUtenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Giedrius Avinas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant pareiškėjui ieškovui PRS1 , jo atstovei advokatei Žanai Vašcovai,atsakovo Zarasų rajono medžiotojų būrelio „Samava“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą atnaujintame procese civilinėje byloje Nr. e2-46-420/2024, kuri galutinai išnagrinėta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2024m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-400-1059-2024.Teismas,nustatė:ieškovas PRS1 ieškiniu Utenos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-46-420/2024 ginčijo atsakovo Zarasų rajono medžiotojų būrelio „Samava“ 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus: „Pripažinti, kad PRS1 šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono Samavos medžiotojų būrelio įstatus“ ir „Pašalinti PRS1 iš Samavos medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus Samavos medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo“. Utenos apylinkės teismas ieškinį tenkino. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.Vienas sprendimo motyvų, kuriais rėmėsi bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, buvo faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas PRS1 2022 m. lapkričio 30 d. sumedžiojo paskutinį limituotą (licencijuojamą) briedį ir šios aplinkybės neatskleidė, ir tokiu elgesiu sukėlė realią riziką kitiems medžiotojų būrelio nariams viršyti licencijuojamų žvėrių limitą. Medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas nutarė, kad PRS1 prarado pasitikėjimo juo ir pasiūlė taikyti griežčiausia sankcija – pašalinimas iš būrelio. Pareiškimu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-400-1059/24 ir bylą nagrinėti iš naujo.Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovo PRS1 sumedžiotas briedžio jauniklis, priešingai nei buvo nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-400-1059/2024, nebuvo paskutinis pagal atsakovui Zarasų rajono Samavos medžiotojų būreliui 2022–2023 metų medžioklės sezonui nustatytą briedžių sumedžiojimo limitą ( Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujintame procese nustatyta, kad paskutinį pagal nustatytą limitą briedį sumedžiojo kitas medžiotojas. Taigi Panevėžio apygardos teismo sprendimo motyvų dalis, kurioje nurodyta, jog būtent PRS1 sumedžiojo paskutinį medžiotojų būreliui leidžiamą sumedžioti briedį, neatitinka vėliau paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir šia aplinkybe, pakartotinai vertinant ginčijamo Būrelio sprendimo teisėtumą, remtis negalima.Prašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo atmestinas.Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi teismas turi vertinti tik naujai paaiškėjusį faktą visų kitų faktų visumoje, lėmusių medžiotojų būrelio „Samava“ visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Vien faktinės aplinkybės, kuris iš medžiotojų sumedžiojo chronologiškai paskutinį pagal limitą gyvūną, pasikeitimas savaime nepaneigia kitų Panevėžio apygardos teismo nustatytų PRS1 elgesio aplinkybių.Pareiškėjas tvirtina, kad išaiškėjus, kad ne jis sumedžiojo paskutinį limituotą žvėrį iš esmės keičia situaciją, kuri, visų pirma, neteisingai buvo pristatyta būrelio visuotinio susirinkimo metu, antra, jis dėl to negalėjo tinkamai gintis. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, o šio straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose nustatyta, kad įstatuose turi būti įtvirtintos asociacijos narių teisės ir pareigos bei narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Taigi asociacijos narys, savanoriškai tapdamas asociacijos dalyviu, kartu prisiima pareigą laikytis jos įstatuose teisėtai nustatytų elgesio taisyklių.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis nėra teismo valia pakeisti asociacijos narių valią, bet patikrinti, ar asociacija neperžengė jai priklausančios vertinimo laisvės ribų, ar egzistavo įstatuose nustatytas pašalinimo pagrindas ir ar pašalinimas, kaip pati griežčiausia sankcija, buvo proporcingas nario padarytam pažeidimui. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 3 d. būrelio pirmininkui M. Č. medžiotojas A. B. telefonu pranešė Salako miške radęs vietą, kurioje buvo sumedžiotas briedis, ir paklausė, ar pirmininkui apie šio gyvūno sumedžiojimą buvo pranešta. Pirmininkas jokios informacijos apie tokio briedžio sumedžiojimą neturėjo. Nuvykęs į vietą ir, kilus įtarimų dėl galimos neteisėtos medžioklės, jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus. Pareigūnai pradėjo tyrimą, sumedžiojimo vietoje rado kraujo, briedžio plaukų ir transporto priemonės pėdsakų, prie D. K. ūkinių pastatų – kraujo bei briedžio plaukų, o netoliese esančiame miške – briedžio kailį ir kitas liekanas. Tęsiant patikrinimą buvo aiškinamasi sumedžioto gyvūno skerdienos buvimo vieta. Tik jau vykstant šiems tyrimo veiksmams PRS1 2024-12-03 vakare paskambino Būrelio pirmininkui ir pranešė apie savo sumedžiotą briedžio jauniklį.PRS1 administracinio nusižengimo tyrimo metu paaiškino, jog apie sumedžiotą briedį Būrelio pirmininką informavo 2022 m. gruodžio 3 d. būtent tada, kai iš R. G. sužinojo, kad dėl šio sumedžiojimo jau atliekamas tyrimas. Taigi tai nėra teismo prielaida apie PRS1 elgesio motyvus – pats PRS1 savo paaiškinimais susiejo pranešimo momentą su sužinojimu apie pradėtą tyrimą. Iki to momento byloje nenustatyta nė vieno objektyvaus PRS1 veiksmo, kuriuo jis būtų siekęs Būreliui atskleisti sumedžioto limituojamo gyvūno faktą.Šių aplinkybių kontekste PRS1 elgesio negalima vertinti vien kaip nereikšmingo kelių dienų termino praleidimo ar atsitiktinio užmaršumo, ar, kaip pats paaiškino, dėl daugybės rūpesčiu ruošiantis gimtadieniui. Būrelio pirmininkas apie sumedžiotą gyvūną sužinojo ne iš PRS1, o kitam medžiotojui aptikus objektyvius sumedžiojimo požymius. PRS1 informaciją pateikė ne savo iniciatyva, bet tik tada, kai sužinojo, jog įvykį jau tiria Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę šių nuosekliai vienas kitą papildančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, nepradėjus tyrimo ir nepaaiškėjus sumedžiojimo faktui kitais šaltiniais, nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog PRS1 būtų savo iniciatyva apie jį informavęs Būrelį. Tokia išvada darytina ir įvertinus PRS1 paaiškinimus apie tai, kad jis aplamai neva nežinojo apie būtinybę informuoti apie sumedžiotą licenzijuojamą žvėrį, tai, kad Būrelyje nėra nustatyta tokios informacijos pateikimo tvarka. Šią išvadą sustiprina ir kitos Panevėžio apygardos teismo nustatytos aplinkybės. PRS1 teigė sumedžiojęs briedį 2022 m. lapkričio 30 d. ir pareigūnams nurodė, kad briedžio liekanos buvo paliktos prieš maždaug 84 valandas. Tačiau Medžioklėtyros laboratorijos specialisto išvadoje, įvertinus faktines meteorologines sąlygas, konstatuota, kad rastos briedžio jauniklio atliekos tokios būklės 84 valandas išlikti negalėjo. Panevėžio apygardos teismas dėl šios bei kitų aplinkybių sprendė, kad, atskleidžiant tikrąją įvykio seką, PRS1 nutylėjo reikšmingus duomenis. Šis faktinių aplinkybių vertinimas nėra susijęs su tuo, ar PRS1 sumedžiotas briedis buvo paskutinis pagal limitą, todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė jo nepaneigia.Taip pat nepaneigtos aplinkybės, dėl kurių PRS1 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad jis, būdamas medžioklės vadovu, neužtikrino tinkamo sumedžioto gyvūno apdorojimo, o jo dorojimo atliekos buvo paliktos ne nustatytoje vietoje, bet kitoje teritorijoje. Kaip paaiškino M. Č. sumedžioto žvėries liekanos buvo paliktos kito medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, o pats PRS1 paaiškino, kad liekanos paliktos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Už Medžioklės taisyklių 24, 24.2, 24.13 punktų bei Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punkto pažeidimus PRS1 buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Šio sprendimo PRS1 nėra skundęs. Briedžio sumedžiojimo teisėtumas administracinėje teisenoje savaime nebuvo paneigtas, tačiau teisėtas paties gyvūno sumedžiojimas nereiškia, kad visi tolesni PRS1 veiksmai atitiko Būrelio vidaus taisykles ir jo nariams keliamus etikos bei pasitikėjimo reikalavimus.Būrelio visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę vertinti platesnį nario elgesį nei administracinėje teisenoje – jo sąžiningumą kitų narių atžvilgiu, pareigą laikytis Būrelio vidaus tvarkos, medžioklės etikos, tarpusavio pasitikėjimo bei kitų narių teisėtų interesų. Būrelio pirmininkas M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikrai būrelio nariams paaiškino, kad PRS1 sumedžiojo paskutinį licenzijuotą briedį, kaip ir tai, jog apie sumedžiojimo faktą PRS1 jį informavo tik po pradėtos administracinės teisenos. PRS1 veiksmai buvo vertinami bendrame kontekste, o susirinkusiems nebuvo daromas joks poveikis priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad PRS1 sumedžiotas briedis nebuvo paskutinis pagal limitą, koreguoja vieną Panevėžio apygardos teismo sprendime vartotą faktinę formuluotę, tačiau nepaneigia ir kito šiame sprendime nurodyto PRS1 veiksmų pavojingumo aspekto – kitų Būrelio narių galimybės dėl neatskleistos informacijos suklysti dėl faktiškai likusio sumedžiojimo limito.Medžioklės taisyklių 28 punkte briedis priskiriamas gyvūnams, kurių medžioklė limituojama. Taigi kiekvienas faktiškai sumedžiotas briedis mažina atitinkamam medžioklės plotų vienetui likusį sumedžiojimo limitą. Todėl teisiškai reikšminga ne tik tai, kas sumedžiojo chronologiškai paskutinį gyvūną, bet ir tai, ar Būrelio nariai turėjo teisingą informaciją apie visus jau sumedžiotus limituojamus gyvūnus.Medžiotojų būrelis savo įstatais aiškiai yra patvirtinęs, kad veikia laikydamasis Konstitucijos, CK, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia įstatais. Būrelio nariai, be kita ko, privalo laikytis Vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų, nepažeisti Medžioklės ir saugaus elgesio jose taisyklių, netoleruoti jų pažeidėjų (Įstatų 44.2 punktas), laikytis medžioklės etikos ir tarpusavio bendravimo reikalavimų (Įstatų 44.5 punktas), savo elgesiu ir veikla propaguoti teigiamą Būrelio įvaizdį (Įstatų 44.6 punktas). Kaip nustatyta teismų, Būrelio narių balsų dauguma PRS1 veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkščiai pažeidę valdybos sprendimus, vykdžius destruktyvią ir kitokią veiklą, nesilaikant ar pažeidžiant Būrelio vidaus tvarkos taisykles (52.3 punktas); praradus Būrelio narių pasitikėjimą, kai buvo pažeisti Medžioklės įstatymo ar taisyklių reikalavimai, nesilaikoma medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos, pažeisti kitų medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai, įstatų bendrosios nuostatos. Taip pat kaip diskreditavę Būrelio veiklą, medžioklės tikslus ir principus (52.4 punktas).Tokią išvadą būrelio nariai padarė pagrįstai nes PRS1 nepranešus apie jo sumedžiotą briedį, Būrelio turima informacija apie faktiškai išnaudotą limitą buvo mažesnė vienu gyvūnu nei realiai. Jeigu po PRS1 briedžio sumedžiojimo pagal nustatytą limitą dar buvo galima sumedžioti vieną briedį ir jį vėliau teisėtai sumedžiojo kitas medžiotojas, tai nekeičia PRS1 nepranešimo sukeltos rizikos esmės. Faktinis limitas po antrojo medžiotojo sumedžiojimo jau būtų buvęs visiškai išnaudotas, tačiau dėl PRS1 nuslėpto ankstesnio sumedžiojimo Būrelio nariai, neturintys informacijos apie PRS1 sumedžiotą briedį, vis dar galėjo manyti, kad vienas briedis pagal limitą tebėra nesumedžiotas. Tokiu būdu būtent nepraneštas PRS1 sumedžiojimas objektyviai galėjo sudaryti prielaidas kitam Būrelio nariui, sąžiningai vadovaujantis jam žinoma neteisinga informacija apie likusį limitą, sumedžioti jau limitą viršijantį gyvūną.Todėl ankstesniame Panevėžio apygardos teismo sprendime nustatyta konkreti aplinkybė, kad PRS1 sumedžiojo „paskutinį“ briedį, nėra būtina priežastinė sąlyga teismo išvadai dėl kitų narių interesams kilusios rizikos. Riziką sukėlė ne gyvūno eilės numeris, bet faktinio limituojamo gyvūno sumedžiojimo nuslėpimas ir dėl to atsiradęs neatitikimas tarp realiai išnaudoto limito ir Būrelio nariams žinomos informacijos. Naujai nustatyta aplinkybė pakeičia šios rizikos atsiradimo chronologiją, tačiau jos nepanaikina.Be to, iš Panevėžio apygardos teismo sprendimo matyti, kad PRS1 veiksmų kvalifikavimas pagal Įstatų 52.3 ir 52.4 punktus nebuvo grindžiamas vien faktu, kad jo briedis laikytas paskutiniu. Teismas vertino visą tarpusavyje susijusių veiksmų kompleksą: medžioklės eigą ir PRS1 nurodytą sumedžiojimo laiką, sumedžiojimo įforminimą, gyvūno išdorojimą ne tam skirtoje vietoje, atliekų išmetimą, nepranešimą Būreliui apie limituojamo gyvūno sumedžiojimą iki Aplinkos apsaugos departamento tyrimo pradžios, abejonių keliančius paaiškinimus apie faktinę įvykio eigą ir PRS1 elgesį jau pradėjus tyrimą. Teismas būtent šių aplinkybių visumą pripažino leidžiančia PRS1 veiksmus vertinti ne tik administracinės teisės, bet ir Būrelio vidaus tvarkos, medžioklės etikos, tarpusavio pasitikėjimo bei kitų narių teisėtų interesų požiūriu.Teismas kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimą, kad jam nebuvo žinomas medžioklės būrelio valdybos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, kuriuo būrelio nariai buvo įpareigoti informaciją apie sumedžiotus stambius kanopinius žvėris nedelsiant pateikti būrelio pirmininkui. Vien aplinkybė, kad byloje nėra atskiro dokumento, kuriame būtų pareiškėjo parašu patvirtinta, jog jis su šiuo nutarimu supažindintas, savaime nepatvirtina jo teiginio apie nutarimo nežinojimą.Būrelio pirmininkas nurodė, kad minėtas valdybos sprendimas buvo paskelbtas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Be to, PRS1 tuo metu jau buvo būrelio narys, po nutarimo priėmimo dar beveik penkis metus dalyvavo būrelio veikloje ir medžiojo kartu su kitais jo nariais. Vertinant įprastą medžiotojų būrelio veiklos pobūdį, narių tarpusavio bendravimą, bendrų medžioklių organizavimą ir informacijos apie sumedžiotus stambius kanopinius gyvūnus reikšmę medžioklės organizavimui bei apskaitai, mažai tikėtina, kad per tokį ilgą laikotarpį aktyvus būrelio narys nebūtų sužinojęs apie visiems nariams taikomą pareigą nedelsiant informuoti būrelio pirmininką.Ši pareiga pagal savo pobūdį nėra vienkartinė ar susijusi tik su konkrečiu asmeniu – ji nustatyta visiems būrelio nariams ir tiesiogiai susijusi su kasdiene būrelio medžioklės veikla. Todėl gyvenimiškai neįtikinama, kad asmuo, ilgą laiką dalyvavęs bendrose medžioklėse ir būrelio veikloje, galėtų penkerius metus nežinoti apie tokią bendro pobūdžio tvarką, ypač kai pirmininko paaiškinimais patvirtinta, kad apie ją buvo paskelbta visuotiniame narių susirinkime.Net ir nesant galimybės tiksliai nustatyti, kurią konkrečią dieną ir kokiu būdu SUA1 sužinojo apie 2020 m. rugsėjo 2 d. valdybos nutarimą, jo tolesnė maždaug penkerių metų aktyvi narystė ir dalyvavimas medžioklėse daro teiginį apie visišką ir nuolatinį šios pareigos nežinojimą neįtikinamą. Priešinga išvada reikštų, kad ilgą laiką bendroje organizuotoje veikloje dalyvaujantis būrelio narys nežinojo vienos iš tiesiogiai su sumedžiotų stambiųjų kanopinių gyvūnų apskaita ir informacijos perdavimu susijusių vidaus taisyklių, nors ši taisyklė buvo skirta visiems nariams ir, pirmininko teigimu, viešai paskelbta visuotiniame susirinkime.Panevėžio apygardos teismas taip pat nustatė, kad medžioklės etikos požiūriu limituoto gyvūno sumedžiojimo fakto nuslėpimas pats savaime buvo vertinamas kaip grubus medžioklės tradicijų ir etikos pažeidimas bei kenkimas bendriems kolektyvo interesams. Šis vertinimas nepriklausė nuo to, ar nuslėptas gyvūnas buvo pirmas, priešpaskutinis ar paskutinis pagal limitą. Esminis faktas buvo tai, kad limituojamo gyvūno sumedžiojimas nebuvo atskleistas bendruomenei, kuriai šios informacijos reikėjo jos bendriems medžioklės interesams įgyvendinti.Taigi pašalinimo pagrindą sudarė ne vien techninis netinkamo atliekų pašalinimo pažeidimas, bet tarpusavyje susijusių veiksmų visuma, kurios esminė dalis – reikšmingos informacijos apie sumedžiotą limituojamą gyvūną neatskleidimas ir jos pateikimas tik paaiškėjus, kad įvykį jau tiria valstybės institucija. Tokio pobūdžio elgesys tiesiogiai susijęs su asociacijos veikimui būtinu jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Medžiotojų būrelio veikla dėl jos specifikos suponuoja būtinybę nariams sąžiningai ir laiku teikti vieni kitiems informaciją apie limituojamų gyvūnų sumedžiojimą, laikytis bendros vidaus tvarkos ir nedaryti veiksmų, dėl kurių kiti nariai gali būti suklaidinti dėl teisėtų tolesnės medžioklės galimybių.Pažymėtina ir tai, kad poveikio priemonė PRS1 nebuvo pritaikyta automatiškai vien dėl administracinio nusižengimo nustatymo. Visuotiniame Būrelio narių susirinkime pirmiausia atskirai balsuota, ar jo elgesys atitinka Įstatų 52.3 ir 52.4 punktuose nustatytus pažeidimus, o tik tai pripažinus buvo balsuojama dėl konkrečios poveikio priemonės. Būrelio nariams buvo pateiktos skirtingo griežtumo alternatyvos – įspėjimas, narystės sustabdymas ir pašalinimas. Slapto balsavimo metu 16 iš 27 Būrelio narių pasirinko pašalinimą. Panevėžio apygardos teismas taip pat nustatė, kad nuo pažeidimo iki sankcijos pritaikymo praėjo trumpas laikas ir kad Būrelio sprendimų dėl kitų toje situacijoje dalyvavusių asmenų įgyvendinimas patvirtino asociacijos veiksmų nuoseklumą.Procedūrinio pašalinimo teisėtumo naujai paaiškėjusi aplinkybė taip pat nepaneigia. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad PRS1 iš anksto buvo informuotas, jog visuotiniame susirinkime bus svarstomas jo elgesys, nuo valdybos sprendimo iki visuotinio susirinkimo turėjo pakankamai laiko pasirengti, susirinkimo metu jam buvo suteikta galimybė pasisakyti, buvo išklausyti ir kiti su įvykiu susiję asmenys, nariai diskutavo ir tik po to balsavo. Proceso atnaujinimo pagrindas nėra susijęs su šiomis procedūrinėmis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo jų vertinti kitaip.Teismas taip pat atsižvelgia į Konstitucijoje saugomą asociacijų laisvę. Savanoriškos asociacijos autonomija apima teisę jos nariams įstatuose nustatyti tarpusavio elgesio standartus ir įstatymų nustatytose ribose spręsti, ar nario elgesys yra suderinamas su tolesne naryste asociacijoje. Teismas privalo užtikrinti, kad ši teisė nebūtų naudojama savavališkai ir kad pašalinimo sankcija būtų pagrįsta bei proporcinga, tačiau teismo kontrolė negali virsti asociacijos narių vertinimo pakeitimu teismo subjektyviu vertinimu tais atvejais, kai nustatytas realus įstatų pažeidimas, procedūra buvo tinkama, o pasirinkta poveikio priemonė neperžengia protingos asociacijos vertinimo laisvės ribų. Teismas konstatuoja, kad atnaujintame procese pasitvirtino aplinkybė, jog PRS1 sumedžiotas briedžio jauniklis nebuvo paskutinis pagal Būreliui nustatytą sumedžiojimo limitą. Dėl to ginčo nėra, todėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo motyvais ta apimtimi, kuria PRS1 priskirtas būtent paskutinio pagal limitą briedžio sumedžiojimas, remtis nėra pagrindo. Tačiau ši aplinkybė nekeičia esminių PRS1 elgesio požymių: jis apie sumedžiotą limituojamą gyvūną Būrelio nustatyta tvarka nepranešė; Būrelio pirmininkas apie įvykį sužinojo iš kito medžiotojo; dėl to buvo pradėtas Aplinkos apsaugos departamento tyrimas; PRS1 apie briedžio sumedžiojimą pranešė tik iš R. G. sužinojęs apie vykstantį tyrimą; jo pateikta įvykio versija dėl sumedžiojimo laiko neatitiko objektyvių tyrimo duomenų; sumedžiotas gyvūnas buvo išdorotas ir jo atliekos sutvarkytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.Be to, tai, kad PRS1 sumedžiotas briedis nebuvo paskutinis, nepanaikina dėl nepranešimo atsiradusios rizikos Būreliui ir jo nariams. Nuslėpus vieną faktiškai sumedžiotą limituojamą gyvūną, Būrelio turima informacija apie likusį limitą neatitiko tikrosios padėties vienu gyvūnu. Todėl vėliau, nuo 2024-11-30 iki 2024-12-03 kitiems medžiotojams sumedžiojus faktiškai paskutinį leistiną briedį, PRS1 sumedžiojimo faktui ir toliau esant neatskleistam, kiti Būrelio nariai galėjo klaidingai manyti, kad dar vieną briedį medžioti leidžiama. Taigi proceso atnaujinimo pagrindu nustatyta aplinkybė pakeičia vieną ankstesnio teismo sprendimo faktinę detalę, tačiau nepaneigia nei sumedžiojimo fakto nuslėpimo, nei dėl jo sukeltos rizikos, nei kitų savarankiškų PRS1 elgesio aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas Įstatų 52.3 ir 52.4 punktų šiurkštus pažeidimas.Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgus į sąmoningo reikšmingos informacijos neatskleidimo pobūdį, pranešimą tik pradėjus instituciniam tyrimui, kitus medžioklės bei veterinarinių reikalavimų pažeidimus, objektyvių duomenų neatitinkančius paaiškinimus, pažeidimo tiesioginį ryšį su narių tarpusavio pasitikėjimu bei aplinkybę, kad pašalinimo sankciją nariai pasirinko iš kelių realiai balsavimui pateiktų alternatyvų, nėra pagrindo konstatuoti, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas peržengė jam priklausančią vertinimo laisvę arba kad pašalinimas buvo akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė.Todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-400-1059/2024. Dėl bylinėjimosi išlaidų.Pareiškimo netenkinant pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos . Atsakovas reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas byloje patyrė 18,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi pareiškėjo pareiškimas atmestas, o pareiškėjas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 ir 6 dalys). Teismas remdamasis to kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 4 dalimi ir 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,Nutaria : Prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-400-1059/2024 atmesti.Iš PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , į valstybės pajamas priteisti 18,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.Teisėjas Giedrius Avinas