Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir R. K. ieškinį atsakovams A. B. ir L. B. dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Metro architektūra“, akcinė bendrovė ,,Swedbank“ bankas, S. S., V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Atsakovas A. B. su atsiliepimu į apeliantų S. K. ir R. K. atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2026 m. gegužės 14 d. UAB ,,Amteka“ atsakymą į atsakovo paklausimą dėl 2026 m. balandžio 9 d. rašto, kuriuo buvo atsisakyta imti bandinius iš ginčo namo pirmo aukšto, teisingumo ir galiojimo; MB ,,Vikingas“ 2026 m. gegužės 14 d. atsakymą dėl darbų atlikimo eigos ir kainos. Atsakovas A. B. prašo šiuos rašytinius įrodymus priimti, teigdamas, kad jie paneigia apeliantų atskirojo skundo argumentus, kad rinkoje nėra specialistų, kurie sutiktų paimti bandinius namo pirmo aukšto sienų ekspertizei atlikti. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir turi šį prašymą pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės. Nagrinėjamu atveju prielaidų nurodytos išimties taikymui ir naujų įrodymų priėmimui nenustatyta. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliantai rangovų raštus, kuriais jie įrodinėja, kad rinkoje nėra specialistų, kurie galėtų ir (ar) sutiktų paimti bandinius, pateikė kartu su 2026 m. gegužės 4 d. atsiliepimu į atsakovo A. B. prašymą skirti jiems baudą. Taigi, atsakovui A. B. iki skundžiamos 2026 m. gegužės 27 d. nutarties priėmimo buvo žinoma ieškovų pozicija, atitinkamai, ir teisė teikti ją paneigiančius įrodymus. Atsakovas A. B. rašytinius įrodymus, kuriais siekia paneigti ieškovų argumentus dėl objektyvių kliūčių bandiniams paimti egzistavimo, turėjo ir galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, šių įrodymų priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes nei apeliantai, nei atsakovas L. B. nėra su jais susipažinę. Todėl atsakovo A. B. prašymas priimti naujus įrodymus netenkinamas.

Dėl pagrindų baudai skirti ir paskirtos baudos dydžio

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7, 8 straipsniai). Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo A. B. 2026 m. gegužės 4 d. prašymo argumentus, teismo ekspertizės byloje skyrimo ir atlikimo procesą, konstatavo, kad apeliantai veikia prieš greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, nesudarydami sąlygų ir galimybių ginčo objektu tapusio namo pirmo aukšto blokelių fizinių ir mechaninių savybių ekspertiniam vertinimui atlikti, todėl skyrė jiems 1 000 Eur baudą, pusę jos priteisdamas atsakovui A. B.. Apeliantai, pasinaudodami CPK 107 straipsnyje įtvirtinta teise kreipėsi į baudą paskyrusį pirmosios instancijos teismą dėl jos panaikinimo, tačiau skundžiama 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas apeliantų prašymą atmetė. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantai atskirajame skunde kelia pagrindo baudai skirti nebuvimo, taip pat paskirtos baudos dydžio neproporcingumo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino priežastis, kurios lėmė tai, kad iki šiol Vilnius Tech laboratorijos ekspertams nėra perduoti namo pirmo aukšto sienų blokelių bandiniai. Nesutiktina ir su argumentais, kad apeliantų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo bylos procesu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje, pradėtoje pagal apeliantų ieškinį atsakovams A. B. (rangovui) ir L. B. (techniniam prižiūrėtojui) dėl jų atliktų ir (ar) prižiūrėtų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo jie, be kita ko, įrodinėjo privataus gyvenamojo namo antro aukšto sienų mūrijimo darbų netinkamą atlikimą, netinkamų medžiagų darbams atlikti parinkimą, ne kartą buvo sprendžiamas teismo ekspertizės skyrimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi patenkino atsakovo A. B. prašymą ir skyrė byloje statybos techninę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui Dariui Kalibatui, be kita ko, pavedant jam atsakyti į klausimus, kokios rūšies mūro blokeliai buvo panaudoti namo antro aukšto sienoms, ar jų stipris atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo ekspertas D. Kalibatas 2023 m. kovo 14 d. pateikė teismo ekspertizės aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad blokelių stipris galėtų būti nustatytas tik atlikus jų laboratorinius bandymus, todėl atsakymo į šį klausimą jis negali pateikti.

Apeliantai, reaguodami į teismo eksperto D. Kalibato išvadas, kreipėsi į teismą su prašymu skirti naują teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, koks yra namo statyboms panaudotų blokelių stipris, teismo ekspertizę pavedant atlikti Vilnius Tech laboratorijai. Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliantų prašymą nurodė, kad gyvenamojo namo stabilumas yra tiesiogiai susijęs ir su pirmo aukšto blokelių mechaninėmis savybėmis – stipriu ir tankiu, rekonstruoto gyvenamojo namo antras aukštas buvo pastatytas ant jau esančių (egzistuojančių) šio namo pirmo aukšto sienų, todėl prašė užduoti teismo ekspertams papildomą klausimą ir dėl pirmo aukšto blokelių stiprio. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs apeliantų prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo pagrindą, t. y. tai, kad byloje keliamas klausimas dėl pastato rekonstrukcijos metu panaudotų blokelių atitikimo rekonstravimo projekte nustatytam kokybės reikalavimui (stiprumo klasei), 2024 m. kovo 29 d. nutartimi paskyrė namo rekonstrukcijai panaudotų tiek pirmo, tiek ir antro aukšto blokelių stiprio nustatymo teismo ekspertizę, pavesdama ją atlikti Vilnius Tech laboratorijai.

Taigi, aplinkybė, kad bandymai turi būti atlikti ne tik dėl antro, bet ir dėl pirmo aukšto sienų blokelių, apeliantams turėjo ir galėjo būti žinoma nuo 2024 m. kovo 29 d. Bylos duomenimis, apeliantai, pasitelkdami MB ,,Gręžikas“, paruošė ir Vilnius Tech laboratorijai 2024 m. spalio 10 d. perdavė antro aukšto statyboms panaudotų blokelių bandinius, tačiau pirmo aukšto bandiniai nebuvo perduoti. Vilnius Tech laboratorija 2025 m. spalio 6 d. pateikė teismo ekspertizės aktą dėl antro aukšto blokelių stiprio bandymų. Pažymėtina, kad apeliantai bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė informacijos nei apie tai, kad pirmo aukšto bandiniai nebuvo paimti, nei apie objektyvias kliūtis juos paimti. Aplinkybę, kad turėjo, bet nebuvo atlikti, ir pirmo aukšto blokelių bandymai, 2025 spalio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsakovas A. B.. Ir nors bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos 2025 m. lapkričio 11 d. rezoliucija apeliantai buvo įpareigoti pateikti Vilnius Tech laboratorijai pirmo aukšto blokelių bandinius, apeliantai 2025 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą neatlikti šio tyrimo, nurodydami, kad jis nėra susijęs su ginčo dalyku, kuriuo yra antro, o ne pirmo aukšto sienų įrengimo darbų tinkamas atlikimas.

Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovų pozicija, 2026 m. kovo 2 d. nutartimi paskyrė papildomą teismo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Vilnius Tech laboratorijai ir pavesdamas ekspertams atsakyti į klausimą, kokios yra ginčo gyvenamojo namo pirmo aukšto blokelių fizinės ir mechaninės savybės, t. y. tankis (kg/m3) ir stipris (MPa). Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, apeliantai bandinių Vilnius Tech laboratorijai ir toliau neteikė, o aplinkybę, kad nėra techninių galimybių pateikti bandinius, jie nurodė tik po to, kai atsakovas A. B. 2026 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Aptartų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantai nėra suinteresuoti pirmo aukšto sienų blokelių tyrimo atlikimu ir, priešingai nei teigiama jų atskirajame skunde, objektyvios jų neveikimo aplinkybės nėra įrodytos. Kaip minėta, iš pradžių apeliantai laikėsi pozicijos, kad ginčo dalyku nėra pirmo aukšto sienų įrengimo darbai, todėl ir bandiniai neturi būti imami, ignoruodami pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties nurodymus. Teismui 2026 m. kovo 2 d. nutartimi visgi įžvelgus poreikį atlikti pirmo aukšto sienų tyrimą, o atsakovui A. B. inicijavus baudos už apeliantams už jų procesinį pasyvumą skyrimo procedūrą, jie nurodė naujas aplinkybes – rangovų, kurie galėtų paimti bandinius, nebuvimą. Toks apeliantų procesinis elgesys, daugiau nei dvejus metus vengiant pateikti pirmo aukšto sienų bandinius, nurodant vis kitus argumentus, ignoruojat teismo procesinius sprendimus, nėra suderinamas su sąžiningu procesiniu elgesiu ir toks elgesys negali būti toleruojamas. Kaip minėta, apeliantai, kuriems atstovauja advokatas, nei priėmus 2024 m. kovo 29 d., nei 2026 m. kovo 2 d. nutartį neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai bandiniai negali būti paimti be neproporcingos žalos pastatui.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuri buvo susijusi su antro aukšto sienų bandinių paėmimu, įvykdė, jų paėmimui pasitelkdami MB ,,Gręžikas“ ir 2024 m. spalio 10 d. pateikdami bandinius Vilnius Tech laboratorijai. Be to, būtent apeliantų prašymu Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skyrė 200 Eur baudą Vilnius Tech laboratorijai už informacijos apie teismo ekspertizės eigą ir teismo ekspertizės akto nepateikimą. Vadinasi, apeliantai, patys būdami suinteresuoti teismo ekspertizės išvadų operatyviu gavimu, nededa pastangų tam, kad taip pat operatyviai būtų atsakyta ir į atsakovo A. B. klausimus, susijusius su atsikirtimais į ieškinį, t. y. dėl pirmo aukšto konstrukcijų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kiekviena bylos šalis turi ir teisę, ir pareigą teikti į bylą įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai arba atsikirtimai į šiuos reikalavimus (CPK 12 straipsnis), turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), vykdyti teismo pavedimus, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Apeliantai, nevykdydami jiems teismo nustatytų įpareigojimų ir faktiškai sudarydami kliūtis atlikti teismo ekspertizę, neabejotinai kliudo operatyviam šios bylos procesui.

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, apeliantų pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadą, kad bandiniai iš pirmo aukšto sienų negali būti paimti. Nors apeliantai nurodo, kad MB ,,Gręžikas“ atsisakė paimti bandinius iš pirmo aukšto sienų, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Apeliantų pateiktų UAB ,,Amteka“ 2026 m. balandžio 9 d. ir UAB ,,Rimgauda“ 2026 m. gegužės 4 d. raštų turinys taip pat nepatvirtina, kad apeliantai ėmėsi visų veiksmų bandiniams paimti ir kad rinkoje nėra asmenų, kurie sutiktų bandinius paimti. Apeliantei nėra pateikę galimiems rangovams siųstų paklausimų, todėl nėra galimybės nei nustatyti, kada apeliantai kreipėsi dėl darbų atlikimo, nei kokio turinio informacija galimiems rangovams buvo suteikta.

Atskirojo skundo argumentai dėl apeliantų neišklausymo, pirmosios instancijos teismui prašymą dėl baudos panaikinimo išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantai piktnaudžiauja jiems suteiktomis proceso teisėmis, teisingumo. Pažymėtina, kad pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmens, kuriam paskirta bauda, pareiškimas dėl baudos panaikinimo ir (ar) sumažinimo nagrinėjamas tą baudą paskyrusio teismo rašytinio proceso tvarka. Todėl tokio pobūdžio apeliantų prašymas ir neturėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, juo labiau kad apeliantai su pareiškimu panaikinti teismo jiems paskirtą baudą galėjo nurodyti visas, jų manymu, šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantų elgesys, vengiant pateikti pirmo aukšto sienų bandinius ištyrimui, nėra sąžiningas ir suderinamas su CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintais proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principais, yra teisinga ir atskirojo skundo argumentais nepaneigtas. Kaip minėta, šalių ginčas pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas nuo 2022 metų, byloje jau ne kartą buvo sprendžiami teismo ekspertizės paskyrimo klausimai, kitaip tarant, ginčas yra nagrinėjamas ilgą laiką, o bylos nagrinėjimas iš esmės ir įrodymų vertinimas faktiškai nėra prasidėjęs iki šiol, nes Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi byla sustabdyta iki kol bus atlikta papildoma teismo ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu apeliantai ir toliau vengs vykdyti teismo įpareigojimus ir (ar) nepateiks duomenų, objektyviai patvirtinančių negalėjimą atlikti veiksmų, būtinų papildomos teismo ekspertizės atlikimui, teismas galėtų išspręsti bylos atnaujinimo klausimą ir ginčą nagrinėti be šio įrodymo, bylos nagrinėjimo metu įvertinęs, kam tenka tokio įrodymo nepateikimo į bylą neigiami padariniai.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto piktnaudžiavimo atvejo buvimą, pagrįstai sprendė baudos skyrimo klausimą. Visgi, sutiktina su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad paskirtos baudos dydis nėra proporcingas jų atliktam pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantai yra fiziniai asmenys, ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, į tai, kad bylos nagrinėjimo trukmei įtakos turėjo ne tik ieškovų, bet ir teismo bei kitų šalių veiksmai, susiję su netiksliai suformuluotais klausimais teismo ekspertams, atliekamos teismo ekspertizės eigos nepakankama kontrole, paskirtą 1 000 Eur baudą mažina, pakeisdamas skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, bauda siekiamų tikslų šiuo atveju galima pasiekti paskyrus ir mažesnę – 300 Eur baudą, kurios dydis laikytinas proporcingu bei atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliantams nenurodant nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pusė paskirtos baudos priteista atsakovui A. B., pusė nustatytos baudos, t. y. 150 Eur, skiriama atsakovui A. B..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovų prašymas panaikinti baudą, pakeisti ir pareiškimą patenkinti iš dalies – sumažinti ieškovams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirtą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą iki 300 Eur (trijų šimtų eurų), pusę šios baudos – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) skiriant atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kitą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.