Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-11331-541/2026 ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2835-1160/2026 sujungimo.

Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose ieškovė padavė prašymą dėl pirmiau nurodytų civilinių bylų sujungimo. Ieškovės teigimu, bylas nagrinėjant atskirai, tie patys faktai ir įrodymai gali būti vertinami pakartotinai, o skirtinguose procesuose gali būti padarytos tarpusavyje nesuderinamos išvados dėl tos pačios tvoros faktinės padėties, teisėtumo ir šalių teisių į ją, todėl bylų nagrinėjimas kartu padėtų užtikrinti nuoseklų ir neprieštaringą šių aplinkybių įvertinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimus dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-98-790/2022, 3 punktas).

CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. J. negatorinį ieškinį atsakovui E. J. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo (civilinė byla Nr. e2-11331-541/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovas, neturėdamas ieškovės sutikimo, pastatė tvorą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Atsakovas taip pat pastatė stoginę, kurios konstrukcijos net 1,47 m patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo teritoriją. Atsakovas 2025 m. rugsėjo mėn. pastebėjo, kad tvora yra apgadinta, todėl kreipėsi į policiją. Dėl tvoros, jos įrengimo teisėtumo ir tariamo sugadinimo tarp šalių yra kilęs kitas ginčas, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-2835-1160/2026.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovei O. J. dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-2835-1160/2026). Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovas 2025 m. rugsėjo 10 d. pastebėjo sulankstytą savo sklypo tvorą, jo sklype įkaltą raudoną kuolą, nulaužtus ir nupjaustytus 6 medžius. Ieškovo teigimu, tokius veiksmus atliko neseniai gretimą žemės sklypą įsigijusios atsakovės pasamdyti rangovai, kurie atsakovės sklype vykdo darbus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas kreipėsi į policiją. Ieškovė, duodama parodymus policijai, patvirtino, kad atsakovės pasamdyti darbininkai, vykdydami žemės tvarkymo darbus, netyčia pažeidė ieškovo medelius ir tvorą. Pagal rangovo sudarytą sąmatą, ieškovo patirti nuostoliai sudaro 3 225,88 Eur, tačiau atsakovė šių nuostolių jam nepagrįstai neatlygina.

Susipažinus su prašomų sujungti civilinių bylų duomenimis, nenustatyta pagrindo daryti išvadą, kad prašomas sujungti bylas sieja toks ryšys, kuris trukdytų jas išnagrinėti nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Nors prašomose sujunti bylose dalyvauja tos pačios šalys, bylos nėra vienarūšės ir jose reiškiami skirtingi reikalavimai. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žalos, padarytos atsakovės pasamdytų rangovų, atlyginimo, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo. Taigi, prašomose sujungti civilinėse bylose pareikšti skirtingo pobūdžio reikalavimai, kurie nėra priešpriešiniai, ir gali būti sprendžiami atskirai vienas nuo kito. Pažymėtina ir tai, kad procesas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose yra labiau pažengęs negu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje – pastarojoje byloje 2026 m. rugsėjo 24 d. išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, atsiliepimas į ieškinį dar negautas, tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2026 m. kovo mėn., šioje byloje įvyko trys paskirti teismo posėdžiai, 2026 m. gruodžio mėn. paskirti du teismo posėdžiai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad, sujungus aptariamas bylas ir nagrinėjant jas kartu, gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti. Nenustačius CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų aptariamoms civilinėms byloms sujungti, prašymas sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11331-541/2026 ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2835-1160/2026 netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-11331-541/2026 ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2835-1160/2026.