Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria prašoma nuteistojo M. Š. prašymą dėl bausmės sušvelninimo perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, ir su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl nuteistojo M. Š. prašymo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį perdavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nutartyje nurodyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kurį prašo peržiūrėti M. Š., nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar du – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję ir vykdytini. Nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo prašymą turėtų nagrinėti vėliausią apkaltinamąjį nuosprendį, kuris gali būti peržiūrėtas ir yra įsiteisėjęs bei vykdomas, priėmęs teismas, o šiuo atveju – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai.Prašymas dėl nuteistojo prašymo perdavimo nagrinėti Kauno apylinkės teismui netenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Pagal BPK 230 straipsnį taip pat sprendžia teismų ginčus dėl bylų teismingumo.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodyta, kad vėliausias nuteistajam M. Š. priimtas įsiteisėjęs ir vykdomas apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. sausio 6 d. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, vadovaudamasis BPK 229, 347 ir 3621 straipsniais, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas perduoti prašymą nagrinėti kitam teismui. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas sprendė, kad byla yra teisminga kitam teismui, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau neįvertino BPK 3621 straipsnio nuostatų (naujos redakcijos) ir neperdavė bylos minėtam teismui tiesiogiai. Taigi, byloje nėra ginčo tarp teismų dėl bylos teismingumo, kurį Lietuvos apeliacinis teismas turėtų spręsti BPK 230 straipsnio tvarka.Teismas, gavęs prašymą ir manydamas, kad gautas prašymas jam neteismingas, t. y. kad kito teismo priimtas nuosprendis atitinka sąvoką „vėliausias peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas“ ir kad būtent kitas teismas turi nagrinėti pateiktą prašymą, vadovaudamasis BPK 228 straipsnio 1 dalimi, prašymą kitam teismui tiesiogiai perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Ir tik tuo atveju, jei tarp teismų kyla ginčas dėl bylos teismingumo, gali atsirasti pagrindas kreiptis atitinkamai į apygardos ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus arba į šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką spręsti šį ginčą BPK 230 straipsnio nustatyta tvarka.Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartyje nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BPK 3621 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad: 1) BPK 3621 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „vėliausią nuosprendį priėmęs teismas“ turi būti aiškinama kaip „vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas“, t. y. teismas, priėmęs nuosprendį, kuriame taikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos ir kurių pakeitimai lengvina asmenų teisinę padėtį (laikantis taisyklės, kad jei bent vieną peržiūrėtiną nuosprendį priėmė apygardos teismas, klausimą dėl visų nuosprendžių peržiūrėjimo privalo spręsti būtent apygardos teismas); 2) sprendžiant dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai ir nustatant kuris konkretus teismas yra vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas, turi būti įvertinamos abiejų aktualių įstatymų (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis) nuostatos bei 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 pakeitimo įstatymo dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarkos (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033) nuostatos (žr., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1T-4-1020/2025, Nr. 1T-8-1020/2025).Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas nutartyje tik formaliai nurodė, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio priėmimo nuteistojo M. Š. atžvilgiu buvo priimti dar du – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiai bei padarė išvadą, jog nuteistojo prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismui neteismingas. Teisėjas nevertino, ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2026 m. sausio 6 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiai turi ir gali būti peržiūrimi pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, teisėjas, neįvertinęs šių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, jog nuteistojo prašymas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendis priimtas jau po 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK nuostatų pakeitimų, t. y. 2026 m. sausio 6 d. Todėl nuteistojo prašomų baudžiamojo įstatymo pakeitimų taikyti ir peržiūrėti šį nuosprendį nėra jokio pagrindo. Be to, ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu M. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamo veikos). 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo pakeistos BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatos, panaikinant viešųjų darbų bausmę. Taigi, akivaizdu, jog šis pakeitimas nuteistojo teisinės padėties nelengvina. Kitos nurodytos įstatymo nuostatos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 pakeistos nebuvo. Todėl šiuo atveju nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK specialiosios dalies pakeitimai M. Š. teisinės padėties nekeičia. Šios bylos nagrinėjimas instancine tvarka taip pat jau yra pasibaigęs, todėl preliminariu vertinimu nėra pagrindo taikyti ir teisinę padėtį lengvinančių BK bendrosios dalies pakeitimų (pvz., BK 61 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos bausmės skyrimo taisyklės dėl minimalios bausmės skyrimo), turinčių ribotą grįžtamąją galią (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai dėl kokių nors aplinkybių lengvintų nuteistojo teisinę padėtį pagal minėtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų priimtą nuosprendį.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo prašymas dėl nuteistojo M. Š. prašymo perdavimo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams netenkinamas – nuteistojo prašymas grąžinamas jį gavusiam teismui.