Panevėžio apygardos teismo nutartis

Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po jam nepalankaus 2020 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) sprendimo 2020 m. lapkričio 16 d. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Barbora“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys), kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės žalos atlyginimą dėl patirtos traumos darbe tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka, skaičiuojant nuo patirtos traumos darbe 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., kuomet buvo nutraukta jo darbo sutartis su atsakove, t. y. 1 524,40 Eur, bei periodinę išmoką dėl netekto darbingumo nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki tol, kol jis bus neįgalus, kurios skirtumą sudaro 673,13 Eur, arba klausimą išspręsti kitu įstatyme numatytu būdu. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. dirbant pas atsakovę kurjeriu, nešant rankomis klientui skirtą maisto prekių užsakymą, patyrė stuburo traumą, dėl ko tapo neįgalus ir jam pripažino profesinę ligą. Mano, kad dėl tokio jo suluošinimo darbe yra atsakingas darbdavys, kadangi neužtikrino darbuotojams tinkamų darbo sąlygų, atitinkančių darbo saugos reikalavimus, verčiant rankomis nešti svorį, viršijantį 30 kg normą. Ieškovui dėl patirtos traumos darbe 2020 m. gegužės 5 d. buvo nustatyta profesinė liga, o 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu – neįgalumas, to priežastimi nurodant „nelaimingas atsitikimas darbe“. Nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. spalio 21 d. netektas darbingumas sudaro 30 proc. Pakartotinis vertinimas nustatė darbingumo lygio priežastis 27.3 – nelaimingas atsitikimas darbe (suluošinimas) ir 27.4 – profesinė liga. Nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. spalio 21 d. netektas darbingumas sudaro 30 proc. 2020 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI), kad jam būtų išaiškintos jo teisės ir pareigos, nes nutarė nutraukti darbo santykius su atsakove. 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo, 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kadangi jo darbo užmokestis iki traumos buvo 832,04 Eur, o netekto darbingumo periodinė išmoka yra 158,91 Eur, todėl skirtumą 673,13 Eur turi padengti atsakovė ir tai daryti tiek laiko, kol ieškovas bus neįgalus. Taip pat mano, kad atsakovė turi padengti ir socialinių išmokų skirtumą nuo patirtos traumos dienos 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., kada ieškovas nutraukė darbo santykius su atsakove. Gautos socialinės išmokos už nedarbingumą, ieškovo teigimu, sudaro 5963,99 Eur, o darbo užmokestis, kurį būtų gavęs per tą laikotarpį, būtų sudaręs 7488,39 Eur, todėl skirtumas yra 1524,40 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė nesutinkanti su juo, prašė atmesti. Nurodė, kad jai nekyla atsakomybė dėl žalos ieškovo sveikatai, nes nėra būtinųjų atsakomybės sąlygų tam – (1) bendrovė vykdė vidaus kontrolę dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijos, todėl bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių neva kilo žala darbuotojui – darbuotojas buvo apmokytas ir supažindintas su instrukcijomis, kurių pats nesilaikė, darbuotojas buvo siunčiamas periodiškai tikrintis sveikos būklę, kuri dirbti leido, bendrovėje yra tinkamai įvertinti fiziniai rizikos veiksniai ir įgyvendintos atitinkamos prevencinės apsaugos priemonės, darbuotojui buvo išduotos prevencinės apsaugos priemonės; (2) nebuvo nustatyta darbdavio kaltė nei dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nei dėl svarstomos profesinės ligos – profesinės ligos nustatymo aktas dar nagrinėjamas Centrinės darbo ekspertų komisijos, o dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu ieškovas susižalojo nugarą, darbdavio kaltė nustatyta nebuvo; (3) nėra priežastinio ryšio tarp darbuotojo sveikatos pakenkimo ir darbdavio veiksmų. 2019 m. gruodžio 14 d. darbuotojas, nesilaikydamas Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7, atliekant krovos, sandėliavimo ir transportavimo darbus, pats savarankiškai nusprendė 41 kg sveriantį krovinį nunešti vienu metu, kai tuo tarpu leistinas svoris neturi viršyti 30 kg. Apie tokį savo sprendimą jis nurodė atliekamo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu teikdamas 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iškėlęs prekių maišus iš automobilio ir tam, kad nepadėti maišų ant žemės, ir norėdamas uždaryti automobilio duris, jis nusprendė didžiąją dalį maišų perimti į kairę ranką, po ko uždarant automobilio duris dėl staigaus judesio asmuo pajuto skausmą nugaroje. Darbuotojui nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, Kauno klinikas, po pirminės apžiūros buvo nustatyta diagnozė – apatinės nugaros dalies skausmas. Paties darbuotojo pateiktas paaiškinimas dėl įvykusių faktinių aplinkybių sąlygoja išvadą, kad asmuo pats nusprendė savo rizika ir atsakomybe kelti neleistiną svorį, o ne vykdė darbdavio nurodymą. Atsakovė akcentavo ir tai, kad ieškovas dalį darbo laiko praleisdavo namuose, todėl turėjo asmeninį suinteresuotumą bei akivaizdų išankstinį siekį greičiau pristatyti prekes (krovinį) klientams, dėl to skubėjo, todėl nešdamas vienu metu leistiną svorį viršijantį krovinį veikė savo rizika ir savo atsakomybe.Atsakovė nesutinka, kad ieškovui turėtų būti atlygintas ieškovo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokų ir netekto darbingumo periodinės išmokos skirtumai, nes šią normą ieškovas, jos nuomone, aiškina plečiamai ir nepateikia argumentų, kodėl jam paskirtos išmokos yra nepakankamos ir /ar kokia žala buvo patirta, nedetalizuoja ieškinyje nurodomų sumų ir nepateikia joms pagrįsti jokių duomenų. Atsakovė, gavusi ieškovo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, siūlė jį perkelti į kitą darbą pagal jo sveikatos būklę, siūlė kitas pareigas, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė. Dėl tokio ieškovo pasirinkimo darbdaviui negali kilti atsakomybė, nes pajamų negavimas yra paties ieškovo sprendimas. Ieškovo netekto darbingumo procentas leidžia jam sėkmingai dirbti eilę kitų darbų, tačiau jis vengia darbintis, kas, anot jos, rodo, kad socialinių išmokų dydis yra pakankamas ir ieškovą tenkina.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo atsakovei 1000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės pasisakydamas dėl to, kad šią bylą nagrinėję teismai, žinodami apie ieškovo reikalavimo pagrindu buvusių aktų (nelaimingo atsitikimo ir profesinės ligos nustatymo) ginčijimą, nesprendė bylos sustabdymo klausimų. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo atsižvelgta į kasacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir bylos nagrinėjimas buvo stabdomas. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2026 m. sausio 19 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą po jos sustabdymo buvo paskirtas teismo posėdis 2026 m. kovo 4 d. Į jį ieškovas neatvyko, 2026 m. vasario 24 d. prašyme DOK-29247 nurodydamas to priežastis ir prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Šiame prašyme ieškovas, be kita ko, nurodė, jog palaiko savo 2020 m. lapkričio 16 d. ieškinį, prašo jį tenkinti pilnoje apimtyje priteisiant iš atsakovės 1400 Eur kasmėnesinių įmokų, kurių nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos, ir 100 000 Eur susikaupusios sumos dėl neišmokėtų išmokų laikotarpiu nuo 2019 m gruodžio 14 d. iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Procesinio įstatymo nustatytu būdu ir forma patikslinto ieškinio pareiškimo ieškovas teismui neteikė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).