Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-708-553/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-22
Bylos Nr.: e2A-708-553/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00085-2026-1
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič, Rūta Latvelė
Ieškovas: Uždaroji akcinė bendrovė "VLASAVA"
Atsakovas: Šiaulių rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

Civilinė byla Nr. e2A-708-553/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00085-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlasava“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) paskelbto viešojo pirkimo „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas Šiaulių zonos reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygų reikalavimus: Pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priedo „Sutarties projektas“ 4.1.1 papunkčio reikalavimą „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po Sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d.“ ir 2 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1 papunkčio reikalavimą „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po Sutarties sudarymo“, ex officio (savo iniciatyva) nuspręsti dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad, būdama suinteresuota dalyvauti atsakovės paskelbtame Pirkime, susipažino su Pirkimo sąlygomis. Nustačiusi, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 4.1.1 papunktis ir Techninės specifikacijos 5.1 papunktis yra diskriminaciniai, nepagrįstai riboja konkurenciją ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus, nes nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra nepakankamas pasirengti Pirkimo sutarties vykdymui, ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama pratęsti pasirengimo terminą iki 12 mėnesių. Atsakovė, nurodydama, kad: 1) Pirkime nereikalaujama paslaugas teikti naujais autobusais ir jiems keliami aplinkosauginiai reikalavimai, todėl esamas tiekėjas neįgyja jokio konkurencinio pranašumo; 2) leidimas vežti keleivius įprastai išduodamas per kelias darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų; 3) 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra pakankamas tinkamam autobusų apipavidalinimui ir reikalingos įrangos sumontavimui; 4) 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra visiškai pakankamas visiems tiekėjams vienodomis sąlygomis tinkamai pasiruošti paslaugų teikimui, pretenziją atmetė.

Ieškovės įsitikinimu, ginčijamose Pirkimo sąlygose nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra objektyviai nepakankamas bet kuriam naujam tiekėjui tinkamai pasirengti Pirkimo sutarties vykdymui. Šis terminas yra neproporcingas Pirkimo objektui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

Techninės specifikacijos 9 punktas numato reikalavimą, kad tiekėjas paslaugas galės teikti tik pagal atsakovės išduotus leidimus vežti keleivius. Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493 patvirtintas „Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) numato, kad leidimai išduodami per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Nors atsakovės teigimu leidimas „įprastai“ išduodamas per kelias darbo dienas, tačiau tai yra tik deklaratyvus teiginys, neturintis teisinio pagrindo – teisiškai privalomas terminas yra 20 darbo dienų. Susidaro situacija, kai tiekėjas turi pradėti teikti paslaugą nuo sekančio mėnesio 1 d. po 3 mėnesių pasirengimo laikotarpio, tačiau leidimas gali būti išduotas tik per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, o prašymą galima pateikti tik sudarius Pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad realus laikas pasirengimui, atėmus leidimo išdavimo terminą, yra faktiškai dar trumpesnis nei 3 mėnesiai.

Techninės specifikacijos 22–24 punktuose numatytų reikalavimų dėl papildomos įrangos – kasos aparatų su bilietų spausdinimo įranga, autobusų nuotolinio stebėjimo techninės įrangos (GPS), įrangos duomenų perdavimui į IS „Vintra“, elektroninio bilieto sistemos įrangos pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus, vaizdo fiksavimo įrangos, atitinkančios išsamius techninius reikalavimus, – montavimo įgyvendinimas reikalauja žymiai daugiau nei 3 mėnesių laikotarpio. Sutarties projekto 4.9.2 papunktyje nustatyti reikalavimai dėl autobusų apipavidalinimo (maršruto rodyklių, elektroninių švieslenčių įrengimo, kt.) taip pat reikalauja papildomo laiko ir išlaidų bei negali būti atlikti per kelias savaites.

Techninės specifikacijos 2 priedo 2 punktas numato, kad penki M3 klasės priemiestiniai vienaaukščiai autobusai turi būti netaršūs. Tačiau elektra varomų M3 klasės autobusų gamyba, pristatymas ir paruošimas eksploatacijai Lietuvos keliuose ir gatvėse trunka žymiai ilgiau nei 3 mėnesiai, nes elektra varomų autobusų gamybos pajėgumai yra riboti, o paklausa Europos rinkoje nuolat auga dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) aplinkosauginių reikalavimų, todėl gamybos eilės pas pagrindinius gamintojus siekia nuo 6 iki 18 mėnesių ir daugiau. Atsakovės argumentas, kad nereikalaujama naujų autobusų, yra formalus ir neatspindi tikrosios situacijos – tiekėjas, neturintis elektra varomų autobusų, per 3 mėnesius jų įsigyti objektyviai negali. Tokių autobusų pristatymas, techninė registracija, privalomoji techninė apžiūra ir paruošimas eksploatacijai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taip pat reikalauja papildomo laiko.

Tokia Pirkimo sąlygų konstrukcija, kai numatomas tik 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis, yra akivaizdžiai pritaikyta esamam vežėjui, kuris šiuo metu vykdo keleivių vežimo paslaugų sutartį su atsakove. Šiam tiekėjui nereikia nei ilgo pasirengimo laiko, nei papildomų leidimų, nei autobusų apipavidalinimo, nei techninės įrangos montavimo – jis gali nepertraukiamai tęsti paslaugų teikimą. Bet kuris kitas tiekėjas, net ir turintis reikiamus autobusus ir kvalifikaciją, susiduria su objektyvia kliūtimi – nepagrįstai trumpu pasirengimo laikotarpiu.

Šiuo atveju egzistuoja VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, nulemiančios perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti Pirkimo procedūras – 1) perkančioji organizacija parengė ir paskelbė neteisėtas Pirkimo sąlygas ir 2) teismui pripažinus Pirkimo sąlygų reikalavimus neteisėtais, susiklosčiusios padėties patikslintų Pirkimo dokumentų paskelbimu (nenutraukus Pirkimo procedūrų) ištaisyti neįmanoma, nes pasiūlymų pateikimo terminas jau suėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas išaiškino, kad netarši transporto priemonė (autobusas) nebūtinai turi būti vien elektriniu ir atsakovė Pirkimo dokumentuose nenustatė reikalavimo vežimo paslaugą vykdyti vien elektra varomomis transporto priemonėmis (autobusais). Tai savo dublike patvirtino ir ieškovė, pažymėdama, kad Pirkimo reikalavimus atitiktų ir suskystintomis dujomis, parafininio dyzelino, vandeniliu varomi autobusai. Taigi, pagal konkurso sąlygų turinį galutinį Pirkimo rezultatą galima pasiekti skirtingomis techninėmis priemonėmis – naudojant skirtingo kuro varomus autobusus ir kvalifikacijos reikalavimuose nėra konkrečios techninės autobusų charakteristikos, nenurodytas konkretus transporto priemonių gamintojas bei numatyti skirtingi galimi autobusų naudojami ekologiški degalai. Tai, kad, ieškovės nuomone, kitus degalus naudoti šiuo metu neracionalu, nepaneigia šių alternatyvių degalų panaudojimo galimybės rengiant pasiūlymą ir vykdant sutartį.

Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad netaršių 17 vienetų autobusų įsigyti per 3 mėnesius neįmanoma. Kelių transporto priemonių pardavėjų su ieškove sudaryti ketinimo protokolai neatspindi visos transporto priemonių rinkos sudėties ir neparodo galimybės įvykdyti Pirkimo reikalavimus stokos. Ieškovės ketinimų protokoluose nurodytos išimtinai elektra varomos naujai pagamintos transporto priemonės. Be to, paslaugai tiekti tiekėjams buvo nustatyti reikalavimai naudoti autobusus, ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos, t. y. autobusai nebūtinai turi būti užsakomi pagaminti konkursui, tačiau gali būti įsigyti naudoti, atitinkantys netaršių transporto priemonių reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nusprendė, kad atsakovė Pirkimu siekė sukurti netaršių autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą, sistemą. Teikiant keleivių vežimo paslaugą reikia įgyvendinti būtinas priemones: turi būti organizuojamas bilietų pardavimas, tam, kad keleiviai galėtų juos patogiai įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleivių saugumui užtikrinti turi būti įrengta stebėjimo sistema; turi būti įdiegtos šiuolaikinės duomenų perdavimo technologijos. Teismo vertinimu, skirtingų Pirkimo dalyvių įsigytų autobusų paruošimo laikotarpis priklauso tiek nuo dalyvių pasitelktų rangovų, jų pajėgumų, tiek nuo paruošimo darbų sprendimų, vieno ar kelių rangovų parinkimo ir kitų aplinkybių. Ieškovė įrodymais nepatvirtino teiginių dėl nepakankamo laikotarpio transporto priemonėms paruošti.

Teismo vertinimu, keleivinio kelių transporto priemonių reikalavimai (jų apipavidalinimas) yra įprasti ir gerai žinomi tokias paslaugas teikiantiems asmenims. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovei, nuo 1995 m. keleivių pervežimo srityje veikiančiai įmonei, nuolat dalyvaujančiai viešuose pirkimuose, keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo reikalavimai yra neįprasti, nežinomi ir ieškovė neturėjo objektyvių galimybių jiems pasiruošti.

Teismo įsitikinimu, leidimo vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo klausimas priklauso ir nuo vežėjo, norinčio gauti leidimą, valios ir duomenų pateikimo tikslumo bei operatyvumo, o leidimo išdavimo 20 darbo dienų terminas yra protingas ir vežėjas turi pakankamai laiko leidimą gauti paslaugos tiekimo pasirengimo laikotarpiu.

Teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygų turinį, nusprendė, kad jis yra aiškus potencialiems dalyviams ir jie turi vienodas galimybes pateikti savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygos yra vienodai taikomos visiems viešojo pirkimo dalyviams. Ieškovė ieškiniu siekė, kad būtų nustatytos Pirkimo sąlygos, kurios atitiktų būtent ieškovės interesus ir pereinamasis laikotarpis būtų toks, jog ji spėtų įsigyti ir parengti autobusus pagal viešojo pirkimo sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Vlasava“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantė neginčija atsakovės teisės organizuoti keleivių vežimo paslaugų viešąjį pirkimą, taikant aplinkosauginius reikalavimus transporto priemonėms. Byloje turėjo būti vertinama, ar atsakovė, nustatydama vos 3 mėnesių pasirengimo terminą kartu su reikalavimu paslaugas teikti 17 autobusais (iš kurių pradinėje Pirkimo sąlygų redakcijoje 5 M3 klasės autobusai turėjo būti netaršūs, o po 2026 m. gegužės 19 d. pakeitimo – visi 17 autobusų turi būti netaršūs) ir Pirkimo dokumentuose nustatytomis griežtomis sutartinėmis pasekmėmis už paslaugų teikimo nepradėjimą laiku (Sutarties projekto 12.2.1 papunktis), neperžengė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų. Tiekėjo suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas savaime nereiškia, kad tiekėjas neteisėtai siekia individualios privilegijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai vertino kiekvieną pasirengimo elementą izoliuotai ir neįvertino jų kumuliatyvaus poveikio. Net jeigu atskirai kasos aparatų įrengimas, GPS sistemos sumontavimas, autobusų apipavidalinimas ar leidimo gavimas galėtų atrodyti kaip įprasti vežėjo veiksmai, būtent visų šių veiksmų atlikimas per 3 mėnesius, kartu su poreikiu užsitikrinti 17 autobusų parką, iš kurių visi turi būti netaršūs, ir būtent tik juos įsigijus vienu ar kitu valdymo pagrindu (t. y. visus kitus veiksmus atliekant po transporto priemonių įsigijimo ir viskam skiriant tik 3 mėnesių terminą), lemia ginčo termino neproporcingumą.

Šiuo atveju 3 mėnesių terminas formaliai taikomas visiems tiekėjams, tačiau jo faktinis poveikis skirtingiems tiekėjams yra iš esmės nevienodas. Šioje byloje de facto (faktiškai) diskriminacija pasireiškia tuo, kad 3 mėnesių pasirengimo terminas kartu su Pirkimo mastu – 17 autobusų, kurie privalo būti netaršūs, su privaloma įranga, leidimais ir apipavidalinimu pagal 14 maršrutų – realiai leidžia dalyvauti tik tiems tiekėjams, kurie dar iki Pirkimo paskelbimo jau turi atitinkamą transporto priemonių parką. Tokie tiekėjai, kurių greičiausiai yra tik vienas, iš esmės išvengia pagrindinių pasirengimo veiksmų, o naujas tiekėjas per tą patį 3 mėnesių terminą turėtų užsitikrinti visą autobusų parką, įrengti privalomą įrangą, gauti leidimus ir organizuoti paslaugos teikimą Šiaulių zonos maršrutais, o tai yra objektyviai neįmanoma.

Ieškovė pateikė įrodymus (susirašinėjimą) su keturiais stambiais Europos elektra varomų autobusų gamintojais, patvirtinančius, kad nė vienas iš jų nepristatytų šių transporto priemonių per Pirkimo sąlygose nustatytą 3 mėnesių terminą. Atsakovė per visą bylos nagrinėjimą nepateikė nė vieno priešingo įrodymo, patvirtinančio, kad rinkoje per 3 mėnesius galima įsigyti netaršių M3 klasės autobusų – nei naujų, nei naudotų. Vien deklaratyvi prielaida, kad galbūt egzistuoja naudotų transporto priemonių rinka (kuri objektyviai ir neegzistuoja), negali paneigti konkrečių gamintojų pateiktų terminų. Teismo išvada dėl naudotų autobusų taip pat paremta hipotetinėmis prielaidomis. Ieškinyje pateikti analogiški pirkimų pavyzdžiai parodo, kad kitos perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos aplinkosauginius reikalavimus, Pirkimo sąlygose nustato gerokai ilgesnius pasirengimo terminus.

Dujomis varomi autobusai, net jei formaliai atitinka „netaršumo“ apibrėžtį, negali sudaryti viso reikalaujamo parko. Nors parafinins dyzelinas gali būti laikomas alternatyviuoju degalu, jo savikaina yra apie 30 ct/l didesnė už įprasto dyzelino, juo Lietuvoje prekiauja tik vienas degalinių tinklas, todėl reguliariam M3 klasės autobusų parko aprūpinimui jis objektyviai nėra realus pasirinkimas. Vandenilio kaina yra apie 4–5 kartus didesnė nei elektra varomų autobusų, vandenilio pildymo infrastruktūra Lietuvoje praktiškai neegzistuoja, o gamybos eilės siekia 18–24 mėnesius. Todėl teismo išvada, kad tiekėjai galėjo rinktis iš įvairių alternatyvių technologinių sprendimų, turėjo būti pagrįsta konkrečių transporto priemonių prieinamumo, jų atitikties Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymui (toliau – ir ADĮ) ir Pirkimo sąlygoms bei jų parengimo per 3 mėnesius galimybės analize. Tačiau teismas apsiribojo atsakovės deklaratyvių teiginių apie transporto priemonių alternatyvas palaikymu, visiškai ignoruodamas ieškovės paaiškinimus apie objektyvų alternatyvų neegzistavimą, neprieinamumą ir (ar) neįgyvendinamumą per 3 mėnesius.

ADĮ reikalavimų žinomumas nuo 2021 m. visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams gali pagrįsti tai, kad perkančiosios organizacijos turi planuoti žaliųjų pirkimų politiką, tačiau negali pateisinti tokio pasirengimo termino, kuris realiai leidžia dalyvauti tik iš anksto konkrečiam maršrutui pasirengusiam tiekėjui. Racionalus ir apdairus tiekėjas negali būti laikomas privalančiu iš anksto, be konkretaus viešojo pirkimo sąlygų, įsigyti brangias specializuotas transporto priemones kiekvienam galimam savivaldybės pirkimui. Atsakovė byloje rėmėsi tariama ankstesne patirtimi, tačiau ankstesnė patirtis (ankstesnių viešųjų pirkimų metu netaršumo reikalavimas buvo žemesnis ir buvo galima naudotis dyzelinu varomais autobusais) netinkama palyginimui. Rinkos konsultacijų neatlikimas patvirtina, kad 3 mėnesių terminas buvo nustatytas nepatikrinus jo realaus įgyvendinamumo rinkoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų ir įrodymų, nuo kurių priklausė ginčo išsprendimas. Priėjęs prie nepagrįstos išvados, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra teisėtos, atitinkamai nepagrįstai teismas nesprendė ex officio dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo.

Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Bylos esmė nėra, kaip nurodo ieškovė, netinkamas viešojo pirkimo sutarties vykdymo pasirengimo laikotarpis, o apeliantės atsisakymas adaptuotis ir prisitaikyti prie pasikeitusių įstatyminių reikalavimų, kurie yra keliami vežėjams. Visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams nuo 2021 m. buvo žinomi ADĮ reikalavimai bei pokyčiai reikalavimuose dėl netaršių transporto priemonių naudojimo, vykdant naujus paslaugų teikimo viešuosius pirkimus ir visiems šios rinkos dalyviams, taip pat ir ieškovei, buvo sudarytos vienodos galimybės tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams. Pirkimo sąlygos visiems vežimo veikla užsiimantiems subjektams yra vienodos, o pasirinktas ieškovės verslo modelis ar jo nepakankamumas nėra dalykas, kurį turėtų spręsti atsakovė ar teismas.

Visi ieškovės nurodyti pasirengimo viešojo pirkimo sutarties vykdymui veiksmai gali būti atliekami paraleliai, todėl šiuo atveju būtent ieškovė šiuos darbus pateikia, kaip izoliuotus veiksmus, kurie negali būti atliekami lygiagrečiai. Tai, kad vieni rinkos dalyviai turi didesnį pasirengimą ar jau disponuoja tinkamomis transporto priemonėmis, yra įprasta konkurencinė aplinkybė, kuri savaime nesudaro VPĮ pažeidimo. Argumentas, kad tiekėjai „paprastai nelaiko autobusų atsargai“, patvirtina tik ieškovės pasirinktą verslo modelį ir investicinę strategiją, tačiau nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai pritaikyti Pirkimo sąlygas prie konkretaus tiekėjo verslo sprendimų. Faktas, kad ieškovė neišnagrinėjo visų galimų sprendimo būdų prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos, nėra požymis, jog nurodytas pasirengimo terminas yra netinkamas.

Ieškovė pretenzijoje prašė pasirengimo laikotarpį padidinti nuo 3 iki 12 mėnesių, tačiau iš apeliaciniame skunde nurodytos informacijos matyti, kad naujų elektra varomų autobusų pristatymas truktų nuo 14 iki 17 mėnesių, todėl visiškai neaišku, ko siekia ieškovė. Šie faktai pagrindžia, kad ieškovė savo veiksmais neužsitikrino savo konkurencingumo pasikeitus įstatyminiams vežimo reikalavimams, tačiau tai nesudaro precedento, dėl kurio turi keistis nusistovėjusi atsakovės viešųjų pirkimų praktika, kuri iki šiol nebuvo kvestionuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Šiaulių rajono savivaldybės administracija, siekdama parinkti vežėją, kuris perkančiajai organizacijai tiektų viešąją paslaugą, veždamas keleivius vietiniais Šiaulių rajono Šiaulių zonos reguliaraus susisiekimo maršrutais, 2026 m. balandžio 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas Šiaulių zonos reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais“. Paskelbto Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1 papunktyje nustatyta, kad paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pirkimo sąlygų 11 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ specialių sąlygų 4.1.1 papunktyje analogiškai nustatyta, kad paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d.

UAB „Vlasava“, susipažinusi su paskelbto Pirkimo sąlygomis, 2026 m. balandžio 28 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė Pirkimo sąlygose nustatytą 3 mėnesių pasirengimo termino laikotarpį pratęsti iki 12 mėnesių. Pretenzijoje tiekėja nurodė, kad: 1) vidutinių ir didelių elektrinių autobusų gamyba, pristatymas ir paruošimas Lietuvos keliams ir gatvėms trunka apie 12 mėnesių; 2) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos leidimai vežti keleivius išduodami vežėjams, su kuriais pastaroji sudaro keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį per 20 darbo dienų; 3) autobusų parengimas (įrangos juose sumontavimas bei apipavidalinimas) reikalauja laiko pasiruošimui, todėl 3 mėnesių pasirengimo terminas yra objektyviai nepakankamas tiekėjams pasiruošti teikti paslaugas. Tokiomis sąlygomis, pareiškėjos įsitikinimu, sudaromos palankesnės sąlygos esamam tiekėjui ir mažiau palankios potencialiems tiekėjams.

Perkančioji organizacija pretenzijos netenkino. Atsakyme į pretenziją perkančioji organizacija nurodė, kad: 1) Pirkimo dokumentuose nėra keliamas reikalavimas paslaugas teikti naujais autobusais, o dėl Pirkimo sąlygose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų autobusams, šiuo metu paslaugas teikiantis tiekėjas neįgyja jokio konkurencinio pranašumo; 2) įprastai leidimas vežti keleivius išduodamas per kelias darbo dienas, kita vertus, pasirengimo laikotarpis yra ženkliai ilgesnis nei nustatytas 20 darbo dienų terminas leidimui gauti; 3) 3 mėnesių pasiruošimo terminas yra visiškai pakankamas bet kuriam rūpestingam bei patyrusiam tiekėjui autobusų tinkamam apipavidalinimui ir įrangos sumontavimui; 4) 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra visiškai pakankamas visiems tiekėjams vienodomis sąlygomis tinkamai pasiruošti paslaugų teikimui.

Nesutikdama su pirmiau nurodytu perkančiosios organizacijos sprendimu, UAB „Vlasava“, laikydamasi pretenzijoje pateiktos pozicijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1 papunkčio reikalavimą ir 11 priedo „Sutarties projektas“ 4.1.1 papunkčio reikalavimą dėl 3 mėnesių pasirengimo termino neteisėtais bei ex officio nuspręsti dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino ginčijamas Pirkimo sąlygas esant teisėtas. Toks vertinimas nesuderinamas su VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias perkančiosios organizacijos poreikis negali būti įgyvendinamas neproporcingomis tikslui priemonėmis, ribojančiomis konkurenciją. Apeliantės teigimu, per Pirkimo sąlygose nustatytą 3 mėnesių terminą, įvertinus Pirkimo mastą, kad paslaugos turi būti teikiamos 17 netaršių autobusu, ir jiems keliamų sąlygų visumą (dėl autobusuose reikalingų sumontuoti įrengimų, autobusų apipavidalinimo bei leidimo keleivių vežimui gavimo), naujam tiekėjui neįmanoma pasirengti paslaugos teikimui. Nurodytų Pirkimo sąlygų visuma, apeliantės vertinimu, sukuria nepagrįstai palankesnę padėtį tiems tiekėjams (tiekėjui), kurie dar iki Pirkimo paskelbimo jau turi techninius reikalavimus atitinkantį autobusų parką.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją; laikoma, jog konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Kasacinio teismo konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 26 punktas).

Atitinkamai VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (ESTT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktas; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktas). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, jog jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti.

Tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui); tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 31 punktas). Taigi techninės specifikacijos nuostatų teisėtumas vertinamas iš esmės trimis – tiesioginės, netiesioginės (užslėptos) diskriminacijos ir proporcingumo iškeltų reikalavimų išsamumo aspektu – pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 45 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Apeliaciniame skunde tiesiog preziumuojama, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1 papunktyje ir 11 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ specialių sąlygų 4.1.1 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d., yra neproporcingas ir pažeidžiantis konkurenciją, tačiau pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai iš esmės neįsigilinus į ginčijamų Pirkimo sąlygų turinį.

Techninės specifikacijos 2 priedo 2 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjams paslaugas teikti naudojant netaršias transporto priemones, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, savaime nėra neteisėtas. Toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš imperatyvių ADĮ 15 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, pagal kurias laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. netaršių tiek M1, M2 ar N1, tiek M3 kategorijos transporto priemonių, naudojamų teikiant keleivių vežimo kelių transportu paslaugą pagal viešųjų paslaugų sutartis, dalis privalo sudaryti 100 proc. Šis reikalavimas yra viešas ir žinomas nuo 2021 m. kovo 23 d., todėl apeliantės argumentas, kad aplinkosauginiai reikalavimai yra santykinai nauja ir netikėta praktika, nepagrįstas. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, vienoje naujausių bylų išaiškinęs, kad reikalavimai dėl netaršių transporto priemonių akivaizdūs iš nustatyto teisinio reguliavimo, atitinkamai, yra (turėjo būti) žinomi suinteresuotiems asmenims, ketinantiems ir po 2026 m. sausio 1 d. dalyvauti viešuosiuose pirkimuose šioje srityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-744-1097/2026 34 punktas). Be to, kaip teisingai nurodyta apskųstame sprendime, netarši transporto priemonė pagal ADĮ 2 straipsnio 16 punktą neapsiriboja vien elektra varomomis transporto priemonėmis, tai nenurodyta ir Pirkimo sąlygose, todėl apeliantės argumentai, grindžiami išimtinai naujų elektrinių autobusų gamybos terminais, nepagrįstai susiaurina galimų technologinių sprendimų ratą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas priklauso nuo to, ar perkančioji organizacija, nustatydama 3 mėnesių pasirengimo terminą, neperžengė jai VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytų diskrecijos ribų. Teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, jog būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29–30 punktai). Taigi, perkančiajai organizacijai pripažįstama teisė pačiai nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kuriuos ji laiko būtinais sėkmingam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui užtikrinti, o teismas, tikrindamas šių reikalavimų teisėtumą, iš esmės netikrina jų tikslingumo ar pakeičia perkančiosios organizacijos vertinimą savuoju, jeigu pastarasis nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas viešojo pirkimo objekto poreikiams.

Ieškovės pateikti kelių Europos elektra varomų autobusų gamintojų patvirtinimai apie ilgus naujų transporto priemonių pristatymo terminus patvirtina tik vienos galimos pasirengimo priemonės – naujų elektrinių autobusų įsigijimo – terminus, tačiau nepaneigia kitų Techninės specifikacijos 2 priedo 3 punkte ir ADĮ numatytų alternatyvų – naudotų, ne senesnių nei 10 metų amžiaus, netaršių autobusų įsigijimo ar kitą alternatyvųjį kurą naudojančių transporto priemonių panaudojimo. Be to, Pirkimo sąlygose nėra reikalavimo paslaugas teikti tik nuosavybės teise tiekėjui priklausančiomis netaršiomis transporto priemonėmis. Ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus, nuo 1995 m. keleivių pervežimo rinkoje veikiantis bei nuolat viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis ūkio subjektas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), neįrodė, kad nė viena iš objektyviai galimų alternatyvų per 3 mėnesius nepasiekiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad esamas paslaugų teikėjas dėl anksčiau, žinant nuo 2021 m. galiojančius bei nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusius aplinkosauginius reikalavimus, racionaliai atliktų investicijų atsiduria palankesnėje padėtyje nei rinkai iš naujo besirengiantis tiekėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygas de facto diskriminacinėmis. Priešingu atveju būtų paneigiama racionalaus ūkio subjekto investicijų į ateitį prasmė ir sudaryta prielaida visais atvejais taikyti viešojo pirkimo sąlygas pagal mažiausiai pasirengusio galimo tiekėjo poreikius. Tai pažeistų kitų, geriau pasirengusių paslaugų teikimui tiekėjų teisėtus lūkesčius bei VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą Pirkimą vykdyti pagal iš anksto paskelbtas ir nekeičiamas sąlygas.

Pagal ginčo Pirkimo Techninės specifikacijos 22–24 punktus autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga, autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS), įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“, elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus, vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus (kamera su naktinio matymo režimu, apsaugos klase ne žemesne nei IP65, ne mažiau kaip 96 val. vaizdo įrašymo atmintimi ir kt.); Sutarties projekto 4.9.2 papunktyje nustatytas reikalavimas autobusus apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo reikalavimų (maršruto rodyklės, elektroninės švieslentės ir kt.); Techninės specifikacijos 9 punkte nustatyta, kad tiekėjas paslaugas galės teikti tik pagal atsakovės išduotus leidimus vežti keleivius, kurie pagal Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493 patvirtintą Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą išduodami per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Ieškovės įsitikinimu, nurodytų pasirengimo veiksmų, kartu atsižvelgiant į naujo autobusų parko įsigijimo terminus, realiai nėra įmanoma įvykdyti per pirmiau minėtą 3 mėnesių terminą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atskirų pasirengimo veiksmų – transporto priemonių įsigijimo (bet kokiu teisėtu būdu), Techninės specifikacijos 22–24 punktuose nurodytos įrangos montavimo, autobusų apipavidalinimo pagal Sutarties projekto 4.9.2 papunktį bei leidimo vežti keleivius gavimo pagal Techninės specifikacijos 9 punktą – atlikimo tvarka ir trukmė iš esmės priklauso nuo paties tiekėjo pasirinkto veiklos organizavimo modelio: pasitelktų rangovų skaičiaus ir pajėgumų, darbų paskirstymo bei iš anksto atliktų parengiamųjų veiksmų. Apeliantės argumentas dėl būtino kumuliatyvaus, griežtai nuoseklaus visų veiksmų atlikimo tik po viso autobusų parko sukomplektavimo atspindi vieną iš galimų, o ne vienintelį, darbų organizavimo modelį. Nėra draudžiama tiekėjui rangovų atranką, sutarčių dėl įrangos tiekimo bei apipavidalinimo sudarymą ir dokumentų leidimui gauti rengimą atlikti dar iki viso autobusų parko sukomplektavimo ar laipsniškai jį komplektuojant. Ieškovė neįrodė, kad protingai organizuota darbų seka objektyviai negalėtų būti įvykdyta per 3 mėnesių laikotarpį.

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad perkančioji organizacija 2026 m. gegužės 19 d. pakeitė Techninės specifikacijos 2 punkto sąlygą, t. y. pradinėje Pirkimo sąlygų redakcijoje buvo reikalaujama paslaugas teikti 5 netaršiais M3 klasės autobusais, o po pakeitimo – visi 17 autobusų turi būti netaršūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės byloje. Pareiga naudoti 100 proc. netaršias transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar ji taikoma 5, ar visiems 17 autobusų, kyla tiesiogiai, minėta, iš ADĮ 15 straipsnio 4 dalies imperatyvių nuostatų, o pati ši pareiga apeliaciniame skunde neginčijama. Be to, į bylą atsakovės pateikti perkančiosios organizacijos atsakymai į potencialių tiekėjų klausimus patvirtina, kad pradinėje Pirkimo sąlygų redakcijoje buvęs reikalavimas paslaugas teikti 5 netaršiais M3 klasės autobusais buvo rašybos klaida.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė akcentuoja, kad atsakovė, nustatydama Pirkimo sąlygas, neatliko VPĮ 27 straipsnyje numatytų rinkos konsultacijų. Svarbu pabrėžti, kad konsultacijų atlikimas pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalį nėra privalomas visais atvejais (rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos viešajame pirkime, jeigu per paskutinius 12 mėnesių atliekant paskutinį tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas), o tik esant šioje normoje nustatytoms sąlygoms, kurių egzistavimo ieškovė neįrodinėjo ir kurios byloje nenustatytos. Vien konsultacijų neatlikimo faktas, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių 3 mėnesių termino nepakankamumą, nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų pripažinimo teisėtomis, nėra pagrindo spręsti dėl Pirkimo nutraukimo. Todėl teisėjų kolegija dėl ieškovės skundo argumentų dėl pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir tinkamai pritaikė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus principus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 93, 302 straipsniais. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovei nepateikus nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei tokių išlaidų patyrimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, pastarųjų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl apeliantės prašymo Ieškovė UAB „Vlasava“ 2026 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio ir permokos grąžinimo, kuriuo prašo: 1) pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO II (toliau – LITEKO II) ir Mokesčių apskaitos informacinę sistemą (toliau – MAIS) integracijos sąsają duomenis apie tai, kad žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. e2A-708-553/2026 yra sumokėtas; ir 2) priimti teismo nutartį dėl 3 645 Eur dydžio žyminio mokesčio sumos grąžinimo apeliantei – ieškovei kaip žyminį mokestį sumokėjus didesnį negu priklausanti mokėti suma, bei atitinkamos teismo nutarties duomenis pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai per LITEKO II ir MAIS integracijos sąsają. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2A-708-553/2026 žyminis mokestis už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 2026 m. liepos 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 950. LITEKO II duomenimis šis žyminis mokestis buvo įskaitytas 2026 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos teismo. Tokiu būdu visi žyminio mokesčio įskaitymo veiksmai yra atlikti. Iš ieškovės kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2A-708-553/2026 žyminis mokestis už apeliacinį skundą buvo iš tiesų sumokėtas du kartus – pirmiau minėtu 2026 m. liepos 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 950 sumokėta 3 645 Eur ir su prašymu pateiktu 2026 m. liepos 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. D192 sumokėta analogiška 3 645 Eur suma. LITEKO II duomenimis, 2026 m. liepos 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. D192 sumokėtas žyminis mokestis nėra įskaitytas. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą bei 3 dalį, reglamentuojančias per klaidą sumokėto žyminio mokesčio situaciją, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškina ieškovei, kad šiuo atveju 2026 m. liepos 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. D192 per klaidą sumokėtą (permokėtą) žyminį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija grąžina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka pagal žyminio mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą prašymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Išaiškinti, kad per klaidą 2026 m. liepos 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. D192 sumokėtą (permokėtą) žyminį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija grąžina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka pagal žyminio mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą prašymą.

Teisėjai Rūta LatvelėJadvyga MardosevičAldona Tilindienė