Panevėžio apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-160-768/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20120-2024-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14. 2.14.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS (S) N U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovui Mindaugui Janauskui,asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. V.,jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis – pratęsimo V. V.,n u s t a t ė :Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi V. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 285 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 286 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. liepos 13 d. nutartimi, gavus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, minėta priverčiamoji medicinos priemonė V. V. pratęsta.V. V. gynėjas advokatas Audrius Leonavičius prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir V. V. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Skunde nurodoma, kad V. V. priverstinai gydomas jau pusantrų metų, per šį laikotarpį vartoja medikamentus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nesielgė agresyviai nei kitų pacientų, nei medicinos personalo atžvilgiu, suvokia turintis psichikos sutrikimą ir pripažįsta gydymo poreikį. Gynėjo teigimu, ligoninės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl kokių konkrečių priežasčių V. V. šiuo metu negalėtų būti gydomas bendro stebėjimo sąlygomis.Teismo posėdžio metu V. V. gynėjas advokatas Audrius Leonavičius prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.Skundas tenkinamas, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkinamas iš dalies.Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra neprivaloma, o tik rekomendacinio pobūdžio. Tuo tarpu sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą, atsižvelgiama į du kriterijus: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neabejoja, kad V. V. serga sunkia lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jam būtinas tolesnis gydymas ir priežiūra. Vadovaujantis 2026 m. gegužės 28 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. psichinė būsena stebėjimo laikotarpiu išlieka be žymesnio pagerėjimo, jis nurodomas, kaip nekritiškas savo psichikos sutrikimui ir padarytoms veikoms, klinikiniame vaizde išlieka santykio ir susidorojimo kliedesiai. Taigi priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinybė šiuo metu nekelia abejonių, ir šia dalimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas pagrįstai.Tačiau dėl konkrečios priemonės rūšies – ar ji toliau turi būti taikoma sustiprinto, ar bendro stebėjimo sąlygomis – aukštesnysis teismas sprendžia priešingai, nei nustatyta skundžiamoje nutartyje. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nors ir reikšminga, nėra vienintelis ir savaime pakankamas pagrindas priimant sprendimą dėl priemonės rūšies; teismas privalo savarankiškai įvertinti, ar konkretūs bylos duomenys pagrindžia būtent tokį pavojingumo laipsnį, koks reikalingas sustiprinto, o ne bendro stebėjimo sąlygoms taikyti.Komisijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad per visą stebėjimo laikotarpį V. V. agresijos ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nenustatyta. Ši aplinkybė yra reikšminga ir vertintina V. V. naudai – ji rodo, kad, nepaisant išliekančio nekritiškumo savo ligai bei padarytoms veikoms, jo elgesys stebėjimo metu nekelia tiesioginio, konkrečiais faktais pagrįsto pavojaus nei personalui, nei kitiems pacientams.Aukštesnysis teismas, išklausęs V. V. ir jį gydančio gydytojo M. J. paaiškinimų, atsižvelgia į tai, kad V. V. nurodė suvokiantis, jog jam yra diagnozuotas psichikos sutrikimas, ir pripažįstantis gydymo bei medikamentų vartojimo poreikį. Toks pripažinimas rodo tam tikrą pozityvią dinamiką, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, kai V. V. bet kokį gydymąsi buvo linkęs visiškai atmesti. Be to, gydytojo M. J. nuomone, V. V. gali būti toliau gydomas bendro stebėjimo sąlygomis.Pirmos instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad V. V. 2017–2019 metais, sušvelninus jam taikytą priemonę, savarankiškai nutraukė gydymąsi ir po to padarė naujas, sunkesnes veikas, savaime negali būti vienintelis ir lemiantis pagrindas neribotą laiką taikyti griežtesnį stebėjimo režimą, nepaisant to, kad per dabartinį, stebėjimo laikotarpį jokių naujų pavojingų ar agresyvių veiksmų nenustatyta. Praeities įvykiai yra reikšmingi vertinant bendrą ligos eigą, tačiau negali pakeisti poreikio įvertinti dabartinę situaciją pagal šiuo metu turimus objektyvius duomenis.Atkreiptinas dėmesys, kad gydymo įstaiga, jeigu pasireikštų V. V. agresija, turi visas galimybes taikyti kitas priemones, tokias kaip stebėjimas aktyvaus stebėjimo palatoje arba gydymo koregavimą, ir tik po to, kai šių priemonių nebepakanka, vėl spręsti dėl gydymo režimo sugriežtinimo. Esant šiems duomenims yra pagrindas kitokio pobūdžio išvadai nei padarė apylinkės teismas, kad V. V. sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė tiek, kad būtų galima pagrįstai toliau taikyti gydymo režimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl V. V. pavojingumo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. V. šiuo metu tikslinga toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, tačiau švelnesnės, nei skundžiamoje nutartyje nustatyta, rūšies – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. liepos 13 d. nutartis šioje dalyje keičiama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,n u t a r i a :Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. liepos 13 d. nutartį pakeisti.VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. V. pratęsimo tenkinti iš dalies.Pakeisti V. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas) VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.Nutartis neskundžiama.