Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai CPO LT, biudžetinei įstaigai Kauno Juozo Grušo meno gimnazijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Ramildė“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT 2026 m. vasario 18 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliktame pirkime Nr. CPO369139 (Ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų užsakymai per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą), pripažinti atsakovių Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos ir UAB „Ramildė“ 2026 m. vasario 19 d. sudarytą pirkimo sutartį negaliojančia, grąžinti bylos dalyvius į VšĮ CPO LT vykdyto pirkimo Nr. CPO369139 pirkimo procedūras, įpareigoti VšĮ CPO LT iš naujo atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimo veiksmus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė dalyvavo VšĮ CPO LT organizuotame maitinimo paslaugų pirkime ir pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas dėl neįprastai mažos kainos. Ieškovės teigimu, prašymas pagrįsti neįprastai mažą kainą buvo suformuotas automatiškai, neindividualizuotas ir neatitiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo nurodyta, kokių konkrečių pasiūlymo aspektų ar kainos sudedamųjų dalių pagrindimo tikimasi. Ieškovė pažymėjo, kad pateikė kainos pagrindimą nustatytu terminu, tačiau perkančioji organizacija, nenustačiusi konkrečių trūkumų ir nesuteikusi galimybės juos ištaisyti ar paaiškinti, iš karto atmetė pasiūlymą.

Atsakovė VšĮ CPO LT su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės pateiktas kainos pagrindimas buvo deklaratyvus, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neleido patikrinti pasiūlymo realumo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie faktines sąnaudas, produktų įsigijimo kainas, patiekalų sudėtį, ekonominio naudingumo kriterijų įgyvendinimo kaštus, taip pat nepagrindė, kaip galėtų teikti dalį paslaugų ar tiekti produktus už itin mažą arba net nulinę kainą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiga prašyti patikslinti ar papildyti duomenis nėra absoliuti ir netaikoma tais atvejais, kai pateiktas pagrindimas iš esmės neįrodo kainos pagrįstumo, todėl papildomi prašymai reikštų nepagrįstą tiekėjo protegavimą ir galėtų pažeisti lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.

Atsakovė Kauno Juozo Grušo meno gimnazija nurodė, kad ji veikė tik kaip perkančioji organizacija, o pirkimo procedūras vykdė VšĮ CPO LT. Kauno Juozo Grušo meno gimnazija nedalyvavo pirkimo procedūrų vykdyme ir negali vertinti jų teisėtumo, todėl ginče dėl procedūrinių pažeidimų ji nėra tinkama atsakovė. Atsakovės teigimu, pirkimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o jos pripažinimas negaliojančia nepagrįstai pažeistų viešąjį interesą, nes sutarties pagrindu užtikrinamas mokinių maitinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymo kaina formaliai atitiko neįprastai mažos kainos požymius, ginčo dėl to byloje nėra. Ieškovė, grįsdama pasiūlytą kainą, nurodė, kad būsimos pajamos iš nemokamo mokinių maitinimo, atėmus šiai paslaugai teikti naudojamų maisto produktų išlaidas, sudarys apie 62 018 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pajamos iš mokamo maitinimo, atėmus maisto produktų išlaidas, sudarys apie 79 938 Eur be PVM, o būsimos ne maisto produktų išlaidos sudarys apie 86 716,33 Eur be PVM. Ieškovės teigimu, šių dydžių skirtumas lemtų teigiamą veiklos rezultatą – apie 55 239,67 Eur be PVM. Tačiau teismas pažymėjo, kad šie skaičiavimai savaime nepatvirtina pasiūlymo realumo, jeigu jų sudedamosios dalys nėra pagrįstos objektyviais ir patikrinamais duomenimis.

Iš ieškovės pateikto pagrindimo matyti, kad reikšminga dalis skaičiavimų grindžiama ieškovės prognozėmis, apskaičiavimais ir prielaidomis dėl būsimo maitinimo organizavimo, tačiau nepakankamai pagrįsta išoriniais, patikrinamais duomenimis. Ieškovė nepateikė pakankamai konkrečių duomenų apie maisto produktų įsigijimo kainas, konkrečių patiekalų sudėtį, produktų išeigas, atskirų patiekalų ar jų grupių savikainą, ekonominio naudingumo kriterijų įgyvendinimo sąnaudas, taip pat nepagrindė, kokiu būdu į pasiūlytus įkainius įtrauktos visos paslaugos teikimo sąnaudos. Toks pagrindimas neleido perkančiajai organizacijai objektyviai patikrinti, ar ieškovės nurodytos būsimos pajamos ir sąnaudos yra realios.

Atsakovė, vertindama pagrindimą, nustatė konkrečius skaičiavimų neaiškumus ir nesutapimus. Ieškovės pagrindime buvo lyginamos nemokamo maitinimo ir mokamo maitinimo sąnaudos, tačiau atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl šių duomenų palyginamumo ir realumo, nes nemokamo maitinimo įkainiai ir ieškovės nurodyti mokamo maitinimo patiekalų savikainos dydžiai skyrėsi daugiau kaip tris kartus. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė lygino skirtingus rodiklius – viso pietų komplekso savikainą ir 100 g patiekalų savikainą, tačiau net ir šis paaiškinimas nepaneigia esminės aplinkybės: ieškovė nepateikė pakankamai konkrečių duomenų, kurie leistų perkančiajai organizacijai patikrinti viso nurodyto skaičiavimo modelio realumą.

Be to, ieškovė nurodė, kad kai kurių patiekalų ar produktų faktiškai negamins arba jie nėra paklausūs, o kai kurios ketvirtos grupės pozicijos esą jau įskaičiuotos į kitų patiekalų savikainą. Tačiau viešojo pirkimo procedūroje vertinamas ne subjektyvus tiekėjo planuojamas valgiaraštis ar jo komercinė praktika, bet pasiūlyme prisiimti įsipareigojimai pagal pirkimo sąlygas. Jeigu pasiūlyme nurodomi konkretūs patiekalų grupių įkainiai, perkančioji organizacija turi turėti galimybę įsitikinti, kad tiekėjas realiai galės taikyti šiuos įkainius sutarties vykdymo metu. Ieškovės paaiškinimai, kad tam tikri produktai galimai nebus paklausūs arba nebus tiekiami, tokios galimybės nesuteikia.

Ieškovė buvo įsipareigojusi užtikrinti, be kita ko, ekologiškos kokybės produkcijos naudojimą, kelių patiekalų pasirinkimą, skirtingų vaisių ir daržovių rūšių tiekimą bei atsiskaitymo būdus. Šie įsipareigojimai objektyviai gali turėti įtakos paslaugos kainai. Todėl vien teiginys, kad jie jau įskaičiuoti į bendrą savikainą, nepateikiant konkrečių skaičiavimų ar duomenų, neleidžia patikrinti tokio teiginio pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė suprato prašymo esmę, pateikė 15 puslapių apimties kainos pagrindimą, nesikreipė dėl prašymo paaiškinimo ar patikslinimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dėl prašymo formos ar jo automatinio pobūdžio ieškovė negalėjo įgyvendinti teisės pagrįsti pasiūlytą kainą.

Teismo vertinimu, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma nesuteikia tiekėjui teisės neribotai taisyti ar papildyti pasiūlymo tol, kol jis taptų tinkamas. Ji taikytina tada, kai pateikti duomenys leidžia identifikuoti pasiūlymo turinį, o trūkumai yra tikslintini nepažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktų duomenų visumą, turėjo pagrindą spręsti, kad pagrindimas nepašalina abejonių dėl pasiūlytos kainos realumo. Todėl papildomas kreipimasis dėl naujų duomenų pateikimo iš esmės reikštų ne neaiškumų pašalinimą, o galimybę iš naujo pagrįsti neįprastai mažą kainą.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovė VšĮ CPO LT turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovės pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas neleidžia įsitikinti pasiūlymo realumu, ekonominiu pagrįstumu ir tiekėjo gebėjimu tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, dėl to 2026 m. vasario 18 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Niklita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Prašymas pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą buvo netinkamo turinio, neindividualizuotas, todėl būtent atsakovei, remiantis VPĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kilo pareiga prašyti nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus, kainos sudedamąsias dalis ir (arba) kitus skaičiavimus, aprašymus, įskaitant kokius įrodančius (pagrindžiančius) dokumentus, apeliantė turi pateikti. Apeliantė yra ne kartą teikusi neįprastai mažos kainos pagrindimą analogiškuose pirkimuose (pavyzdžiui, pirkimuose Nr. CPO310272, Nr. CPO357470) ir pagrindimas buvo laikomas tinkamu; tokios pačios formos laikėsi ir teikdama paaiškinimą šiame pirkime.

Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Neįprastai mažos kainos pagrindimas yra pasiūlymo dalis, todėl, jeigu pagrindime ir būtų buvusios nustatytos aritmetinės klaidos, atsižvelgiant į ankščiau nurodytą teisinį išaiškinimą, akivaizdu, kad atsakovė privalėjo pirmiausia paprašyti apeliantės ištaisyti ar paaiškinti pagrindime nustatytas aritmetines klaidas. To nepadariusi, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsakovė lygino skirtingus rodiklius (dydžius) – viso pietų komplekso maisto produktų savikainą su atskirų mokamo maitinimo patiekalų grupių 100 g maisto produktų savikainomis. Savaime suprantama, jog 500 g, 600 g, 700 g pietų komplekso savikaina bus didesnė beveik už visų patiekalų grupių 100 g savikainas. Tai ir yra esminė aplinkybė, kurios nesuprato atsakovė ir kurią pakartojo teismas.

Apeliantė neįprastai mažą kainą grindžia ne kiekvieno patiekalo kainą (įkainį) atskirai, o visą pasiūlymą (visą paslaugų visumą), kadangi paslaugų teikimo pajamos ir išlaidos yra bendros, o ne tikslinės. Teismas, pakartodamas klaidingą atsakovės samprotavimą, sudaro įspūdį, kad visos pajamos ir išlaidos yra fiksuotos ir tikslinės, pavyzdžiui, vištienos kepsnio savikainą sudaro „x“ Eur darbuotojų darbo užmokestis, „y“ Eur patalpų nuoma, „z“ Eur elektros išlaidos. Tokie samprotavimai ir skaičiavimai neatitinka tikrovės ir pajamų bei išlaidų skaičiavimo logikos. Maitinimo paslaugų pardavimo apimtys kiekvieną mėnesį, kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną yra skirtingos. Taigi, kuo daugiau parduodama patiekalų, tuo mažesnė tiek procentais, tiek eurais išreikšta ne maisto produktų dalis patiekalo savikainoje. Jeigu atsakovei buvo reikalingos tikslios atskirų patiekalų savikainos, turi būti perkamos konkretizuotos patiekalais, jų skaičiumi maitinimo paslaugos, pavyzdžiui, 1 savaitės 1 dieną turi būti patiekiama tiksliai 100 vnt. kompleksų, kuriuos tiksliai sudarys 200 g daržovių sriuba, 100 g vištienos kepsnys, 100 g bulvių garnyras, 100 g agurkų salotos, 100 g obuolių. Tik tokiu atveju galima apskaičiuoti atskirų patiekalų, o ne maisto produktų sąnaudas.

Atsakovė VšĮ CPO LT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (ne baigtinis) sąrašas kriterijų, kuriais gali būti grindžiama neįprastai maža pasiūlyta kaina, t. y. kriterijai, susiję su teikiamų paslaugų metodo ekonomiškumu, techniniais sprendimais ar galimybėmis palankesnėmis sąlygomis įsigyti prekes bei teikti paslaugas ir pan. Apeliantei buvo aiškios ir suprantamos galimos jo pasiūlymo kainos pagrįstumo įrodinėjimo priemonės. Šių priemonių pasirinkimas yra apelianto diskrecija atsižvelgiant į faktinę individualią apelianto situaciją bei jo neįprastai mažą kainą lemiančius aspektus.

Perkančioji organizacija negali numatyti ir žinoti konkretaus tiekėjo individualios paslaugų kainodaros bei sąnaudas lemiančių konkrečių aspektų ir priežasčių bei juos pagrįsti galinčių dokumentų, todėl apelianto bandymas tokių duomenų įvardijimo pareigą perkelti atsakovui yra visiškai nepagrįsta.

Neįprastai mažą pasiūlymo kainą apeliantas tarsi grindė paslaugų teikimo metodo ekonomiškumu bei galimybe paslaugas teikti išskirtinai palankesnėmis sąlygomis, bet niekaip, t. y. jokiais faktiniais, objektyviais duomenimis neįrodinėdamas tokių metodų ar galimybių realumo ar prieinamumo apeliantui.

Pirkimo maitinimo paslaugų lyginamąją kainą sudaro perkančiosios organizacijos nurodytų patiekalų grupių (sriubos, pagrindiniai patiekalai, garnyrai ir kt.) 100 g / ml kainų vidurkių suma padauginta iš preliminaraus maitinamų asmenų skaičiaus. Teikdama pasiūlymą apeliantė šią palyginimo kainą nurodė taip: sriubos, vidutiniškai įkainotos 0,07 Eur; pagrindiniai patiekalai – 0,43 Eur; garnyrai – 0,18 Eur; kiti patiekalai – 0,03 Eur. Apibendrinus skaičiavimus, toks apelianto pasiūlymas reiškia, jog vidutiniškai iš 100 g/ml kiekvieno patiekalo sudaryta lyginamoji vieno asmens maitinimo kaina būtų 0,71 Eur. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog pirkimo pasiūlymų ekonominio naudingumo balai yra suteikiami ir už kokybinius kriterijus, savo pasiūlyme apeliantas nurodė, kad už minėtas patiekalų kainas jis užtikrins: (i) ekologiškos produkcijos naudojimą maisto gamyboje; (ii) 5 ir daugiau skirtingų vaisių ir daržovių rūšių; (iii) atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais galimybę. Be minėtų kokybinių kriterijų, savo pasiūlyme apeliantas nurodė, jog įsipareigoja užtikrinti: (i) valgyklos ir stalų švaros palaikymą; (ii) stalų padengimą; (iii) dalyvavimą vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimo programoje. Apeliantė deklaruoja, kad 100 g grynos (liesos) žuvies patiekalo maisto produktų savikaina yra 0,46 Eur, o kaina 0,66 Eur (pagrindimo 2.2.1 papunktis), grynos (raudonos) mėsos patiekalo maisto produktų savikaina yra 0,39 Eur, o kaina 0,66 Eur (pagrindimo 2.4.1 papunktis); grynos (baltos) mėsos patiekalo maisto produktų savikaina yra 0,61 Eur, o kaina 0,66 Eur. Patiekalų sudėtinės dalies „Kita“ nurodytų produktų kainų savikainos ir pajamų paaiškinimų apeliantas apskritai nepateikia, nors tvirtina įsipareigojantis duoną, grietinę, kefyrą, pieną, sultis, sulčių gėrimą, nektarą, kakavą, arbatą, trintų uogų pagardą, padažą, aliejų tiekti už 0,00 Eur, t. y. neatlygintinai.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovas, įvertinęs apelianto pateiktų duomenų visumą, turėjo pagrindą spręsti, jog kainos pagrindimas nepašalina abejonių dėl pasiūlytos kainos realumo. Todėl papildomas kreipimasis dėl naujų duomenų pateikimo iš esmės reikštų ne neaiškumų pašalinimą, o galimybę iš naujo pagrįsti neįprastai mažą kainą.

Atsakovei įvertinus ieškovės pateiktų duomenų visumą, klausimų dėl pasiūlymo turinio bei nepagrįstos ieškovės pasiūlymo kainos nekilo. Taigi atsakovei nekilo nei poreikio, nei pareigos, nei teisės papildomai kreiptis į ieškovę su prašymu patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus duomenis.

Atsakovė Kauno Juozo Grušo meno gimnazija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra susiję su atsakove, o išimtinai tik su VšĮ CPO LT viešųjų pirkimų organizavimu, dėl kurio atsakovė pasisakyti neturi kompetencijos.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl neįprastai mažos kainos, kurią pasiūlė viešojo pirkimo procedūroje dalyvaujantis dalyvis (tiekėjas), pagrindimo vertinimo, kai perkančioji organizacija paprašo tokią kainą pagrįsti lakonišku bendro pobūdžio pranešimu

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminio ieškinio argumento, jog perkančioji organizacija, prieš atmesdama ieškovės pasiūlymą, privalėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė pateikė išsamų, tinkamą neįprastai mažos kainos pagrindimą, o, jeigu perkančioji organizacija nustatė aritmetinių klaidų, jai kilo neaiškumų ar trūko konkrečių duomenų, tai ji privalėjo sudaryti sąlygas tiekėjai pateikti papildomus paaiškinimus ir negalėjo iš karto atmesti tiekėjos pasiūlymo. Šis argumentas iš esmės grindžiamas tuo, kad pranešimas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo pateiktas jį sugeneravus kompiuterine programa („automatizuotai“), nepritaikytas konkrečiam pirkimui, šiame pranešime nenurodyti konkretūs duomenys, kuriuos tiekėja turėjo pateikti. Teisėjų kolegija bylą nagrinėja vadovaudamasi apeliacinio skundo ribomis.

VPĮ 57 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos pasiūlytos kainos nustatymas ir jos vertinimo taisyklės. Šio straipsnio teisės normos nustatytos įgyvendinant 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Viešųjų pirkimų direktyva), 69 straipsnio normas. Todėl, taikant ir aiškinant VPĮ 57 straipsnio nuostatas, aktuali ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika.

Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimas ir įvertinimas – viešųjų pirkimų procedūrose nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 43 pastraipa; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012, 18 pastraipa). Be siekio apginti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų ar grėsmės, kad viešojo pirkimo sutartis nebus įvykdyta laiku ar bus įvykdyta netinkamai, tiek Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnis, tiek VPĮ 57 straipsnyje įtvirtintu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir patį konkurso dalyvį nuo vienašališko perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų (ESTT 2008 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje SECAP ir Santorso, bylos Nr. C-147/06 ir C-148/06, žr. sprendimo rezoliucinę dalį; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 11 pastraipa). Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto tikslas apibrėžiamas kaip laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, t. y. bendros ES vidaus rinkos užtikrinimas, siekis, jog kitose valstybėse narėse veiklą vykdantys tiekėjai nebūtų diskriminuojami dėl jų mažesnių pasiūlytų kainų (Viešųjų pirkimų direktyvos preambulės 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 11 pastraipa; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015, 15 pastraipa). Perkančioji organizacija, reikalaudama kainos pagrindimo, privalo nurodyti dalyviui, kurios jo pasiūlytos kainos dalys (jei įmanoma išskirti) ar dėl kokių konkrečių priežasčių, jos vertinimu, laikomos neįprastai mažomis (ESTT 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Impresa Lombardini, bylos Nr. C-285/99 ir C-286/99 53, 55 punktai).

Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino įstatyme įtvirtintas pareigas, spręstina nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 46 pastraipa; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016, 36 pastraipa). Neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantei buvo atsiųstas kompiuterine programa sugeneruotas pranešimas („automatizuotas“ pranešimas), kuriame nurodytas abstraktus reikalavimas pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, neįvardijant konkrečių perkančiosios organizacijos reikalavimų. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nenustatė pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamo ginčo viešojo pirkimo dalyvė (apeliantė), turinti pagrįsti neįprastai mažą kainą, negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kaip ir kokiais aspektais pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad faktas, jog apeliantei buvo atsiųstas automatizuotas pranešimas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir jame nebuvo nurodyti aspektai, kaip tiekėja turėtų kainą pagrįsti, savaime VPĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad ginčo pirkimas buvo vykdomas centralizuotai, per VšĮ CPO LT. Antra, perkančioji organizacija, nustačiusi, kad tiekėja pasiūlė neįprastai mažą kainą, suteikė realią galimybę tiekėjai neįprastai mažą kainą pagrįsti, tuo tarpu tiekėjai nekilo klausimų, kaip ir kokiais aspektais tai padaryti, ji į perkančiąją organizaciją nesikreipė ir klausimo patikslinti neprašė. Teisėjų kolegija reikšminga laiko tai, kad, kaip nurodo ir pati apeliantė, ji yra savo srities profesionalė, ne pirmą kartą dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose ir ne pirmą kartą grindžianti neįprastai mažą kainą, todėl viešųjų pirkimų procedūros ir jų vykdymas turėjo būti aiškus ir suprantamas.

Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad pirkimo dokumentai aiškiai apibrėžė pirkimo objektą, nustatė kitus reikalavimus pirkimui, tiekėja pateikė pasiūlymą, be kita ko, įsipareigodama tiekti tam tikros kokybės prekes (ekologiškus produktus). Teisėjų kolegijos vertinimu, bendro pobūdžio pranešimo pagrįsti neįprastai mažą kainą ir pirkimo dokumentuose pateiktų gairių apeliantei šiuo konkrečiu atveju turėjo pakakti, jog ji suprastų reikalavimo esmę ir pateiktų pasiūlytos kainos pagrindimą kartu su įrodymais apie produktus, jų grupes, rūšis, tiekėjus, kainas. Vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam pirkimų dalyviui yra aišku, kad, siekiant pagrįsti neįprastai mažą kainą ir įrodyti, kad jis bus pajėgus vykdyti sutartį, esminis elementas yra pateikti duomenis, kad jis, visų pirma, už tam tikrą kainą sugebės nupirkti žaliavas (šiuo konkrečiu atveju – maisto produktus) ir iš jų pagaminti maisto patiekalus bei iš to gauti finansinę naudą. Būtent apeliantė, kuri yra savo srities profesionalė, geriausiai žino savo pasiūlytos kainos struktūrą, turi kainos sudedamąsias dalis pagrindžiančius dokumentus, todėl būtent jai teko pareiga pagrįsti neįprastai mažą kainą tokiu būdu, kad centralizuotu būdu maitinimo paslaugos pirkimą vykdžiusiai CPO būtų aiški ir suprantama kaina ir jos sudedamosios dalys. Dėl specifinio perkamo objekto ginčo pirkimą vykdžiusi CPO objektyviai negalėjo galimybės išskirti kainos sudedamųjų dalių, kurias, jos manymu, turėjo pagrįsti kainą pasiūliusi apeliantė (tiekėja).

Ginčo pirkimą vykdžiusi CPO išanalizavo pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą ir teisingai nustatė, kad pateikti duomenys neleidžia įsitikinti kainos realumu ir ekonominiu pagrįstumu. Savo sprendimą atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymą ginčo pirkimą vykdžiusi CPO grindė pirkimo dokumentais ir pažymėjo, kad tiekėjo nurodomos maisto produktų įsigijimo išlaidos deklaruotos labai abstrakčiai ir apibendrintai, taip pat nepateikta jokios informacijos apie kainos ir kokybės kriterijus: (T1) siūlomi keturi ar daugiau patiekalų kartų, (T2) tiekėjas įsipareigoja maisto gamyboje ir maisto produktų tiekime naudoti ekologišką arba NKP produkciją ne mažiau kaip 50 procentų, (T3) siūlomos keturios skirtingos vaisių ir daržovių rūšys, (T4) sudaroma galimybė atsiskaityti grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, įskaitant atsiskaitymą banko kortele. Nėra jokių duomenų, kokias išlaidas tiekėjas patirs ar nepatirs, priimdamas šiuos įsipareigojimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šie reikalavimai buvo įtvirtini pirkimo dokumentuose, todėl tiekėjai, pasiūliusiai kainą, turėjo ir galėjo būti aišku, kokio pagrindimo iš perkančiosios organizacijos yra tikimasi. Net ir ištaisius aritmetinius netikslumus, pateikus paaiškinimus dėl mokamo ir nemokumo maitinimo savikainų skirtumo, tiekėjos pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas vis tiek liktų deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi jame nebuvo nurodyti maisto produktų tiekėjai, tiekėjų pasiūlymai, nebuvo pateikti pirminiai prekių įsigijimo dokumentai ar bet kokia įrodymais pagrįsta informacija, leidžianti įsitikinti, kad nurodyta prekės savikaina yra reali, o ne deklaratyvi. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien lentelės forma pateiktas tiekėjos paaiškinimas be kitų įrodymų nėra pakankamas, t. y. ginčo pirkimą vykdžiusi CPO objektyviai negalėjo įsitikinti, kad tiekėja bus pajėgi už tokią neįprastai mažą kainą tiekti kokybišką maistą moksleiviams, tačiau tiekėjai neabejotinai turėjo būti aišku ir suprantama, kaip ir kokiais aspektais neįprastai maža kaina turėjo būti pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė viešuosius pirkimus reguliuojančias teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, įrodymus vertino nepažeisdamas CPK teisės normų ir pagrįstai ieškinį atmetė, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė Kauno Juozo Grušo meno gimnazija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatyti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė Kauno Juozo Grušo meno gimnazija pateikė prašymą priteisti jos naudai 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai sudarė 6 pastraipas, kuriose buvo išdėstyta atsakovės pozicija, jog gimnazija neturi kompetencijos vertinti atsakovės veiksmų, organizuojant viešąjį pirkimą, o ginčas yra visiškai nesusijęs su gimnazijos veiksmais ar neveikimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių argumentų, susijusių su apeliacinio skundo motyvais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi Rekomendacijų 2 punktą, priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 100 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ (juridinio asmens kodas 135541970) atsakovei Kauno Juozo Grušo meno gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139659) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.