Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: 2025 m. gegužės 20 d. apie 20.25 val. Vilniuje, viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, kilusio žodinio konflikto metu, be aiškios priežasties tyčia sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam V. J. į veidą, jam nukritus ant žemės D. M. spyrė į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kiauryminę žaizdą, kuri įvardinta kaip kirstinė, viršutinėje lūpoje su žaizda dantenose ir dalinu, nedideliu pirmo viršutinio danties iš kairės vainiko lūžiu (ne per visą vainiko plotį), odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame kelyje kirstinė poodinės kraujosruvas veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimus veide, nugaroje bei muštinę žaizdą veide, tokiais savo veiksmais tyčia nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. M. parodė, kad kaltę pripažįsta. Įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Jis su draugu išėjo į lauką, priėjo prie vyrukų, paprašė, kad šie išeitų, nes rėkavo, gerdavo. Kai paprašė, kad vyrukai išeitų, šie pradėjo grasinti, pradėjo pulti. Vienas atsistojo, jis pastūmė vyruką į petį, vėliau sužeistas nukentėjusysis atsisėdo. Nuėjo už pastato, pradėjo konfliktuoti, jis jam spyrė po kojomis, nukrito, vėliau jis nuėjo prie draugų, pasakė „gal galėtume jau išeiti“. Jie išėjo, vėliau atvažiavo policija. Prieš šiuos įvykius jie sėdėjo pas jo pažįstamą draugą, namie 7 aukšte. Išėjo į lauką, iškart ėjo iki šių vyrukų paprašyti, kad išeitų, nes labai rėkavo, gėrė, ėjo „daryti savo darbus po langais“ , vaikai per langą žiūrėdavo, todėl ir norėjo paprašyti, kad tie vyrukai išeitų. Įvykio metu buvo du asmenys be nukentėjusiojo, viso trys asmenys. Vienas asmuo sėdėjo, o dviese stovėjo. Tie asmenys turėjo prie savęs alaus apie 3-4 butelius. Toje vietoje nukentėjusysis buvo apie pusvalandį. Tuo metu pastūmė koja į petį, liudytojo kurio nėra. Tuo metu tas asmuo jam grasino, jis kažkaip susijaudino. Tiksliai neprisimena kokio šis asmuo buvo ūgio, tačiau pamena, kad pastūmimas buvo koja į petį. Nukentėjusiajam sudavė į dešinę koją, šis prarado pusiausvyrą, paslydo ir nukrito šonu, bet vėliau ranka sugebėjo apsisaugoti. Smūgis buvo vienas. Nukentėjusysis nukrito. Jis nenorėjo prieiti, priėjo prie draugų ir pasakė, kad reikia išeiti ir jie su draugais išėjo. Yra susipažinęs su specialisto išvada. Labai apgailestauja dėl savo poelgio, galėjo būti daugiau negu vienas smūgis. Buvo apsvaigęs, kadangi bute pas draugą vartojo stiprų alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Objektyviai viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo V. J., liudytojų D. V., R. L. ir M. Ž., parodymai, protokolas – pareiškimas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga), bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis 2025 m. gegužės 20 d. apie 20.25 val. Vilniuje, viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, kilusio žodinio konflikto metu, be aiškios priežasties tyčia sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam V. J. į veidą, jam nukritus ant žemės D. M. spyrė į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kiauryminę žaizdą, kuri įvardinta kaip kirstinė, viršutinėje lūpoje su žaizda dantenose ir dalinu, nedideliu pirmo viršutinio danties iš kairės vainiko lūžiu (ne per visą vainiko plotį), odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame kelyje kirstinė poodinės kraujosruvas veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimus veide, nugaroje bei muštinę žaizdą veide, tokiais savo veiksmais tyčia nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. M. paaiškino įvykio aplinkybes, jog įvykio dieną su draugu išėjo į lauką, priėjo prie vyrukų, paprašė, kad šie išeitų, nes rėkavo, gerdavo. Kai paprašė, kad vyrukai išeitų, šie pradėjo grasinti, pradėjo pulti. Vienas atsistojo, jis pastūmė vyruką į petį, vėliau sužeistas nukentėjusysis atsisėdo. Nuėjo už pastato, pradėjo konfliktuoti, jis jam spyrė po kojomis, nukrito, vėliau jis nuėjo prie draugų, pasakė „gal galėtume jau išeiti“. Jie išėjo, vėliau atvažiavo policija. Prieš šiuos įvykius jie sėdėjo pas jo pažįstamą draugą, namie 7 aukšte. Išėjo į lauką, iškart ėjo iki šių vyrukų paprašyti, kad išeitų, nes labai rėkavo, gėrė, ėjo „daryti savo darbus po langais“ , vaikai per langą žiūrėdavo, todėl ir norėjo paprašyti, kad tie vyrukai išeitų. Įvykio metu buvo du asmenys be nukentėjusiojo, viso trys asmenys. Vienas asmuo sėdėjo, o dviese stovėjo. Tie asmenys turėjo prie savęs alaus apie 3-4 butelius. Toje vietoje nukentėjusysis buvo apie pusvalandį. Tuo metu pastūmė koja į petį, liudytojo kurio nėra.. Tuo metu tas asmuo jam grasino, jis kažkaip susijaudino. Tiksliai neprisimena kokio šis asmuo buvo ūgio, tačiau pamena, kad pastūmimas buvo koja į petį. Nukentėjusiajam sudavė į dešinę koją, šis prarado pusiausvyrą, paslydo ir nukrito šonu, bet vėliau ranka sugebėjo apsisaugoti. Smūgis buvo vienas. <...> Pažymi, kad galėjo būti suduotas daugiau negu vienas smūgis. Kaltinime nurodytos smūgių skaičius teisingas. Prieš įvykį ant nukentėjusiojo rankos matė įbrėžimus, veidas nebuvo sužalotas. Kai nukentėjusysis nugriuvo, o vėliau kai norėjo atsistoti, jis išėjo. Jis neprisimena, ar kai nukentėjusysis stojosi prie jo buvo kitų asmenų. Alkoholį nedažnai vartoja. Šiuo atveju alkoholis turėjo reikšmingos įtakos jo elgesiui. Būdamas blaivas, prieitų paprašytų, pasakytų, kad išeitų tie asmenys. Blaivęs nebūtų vartojęs smurto (2 t., b. l. ). Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad pas draugą M. J. namuose, visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant bute girdėjo triukšmą lauke, todėl jis ir M. J. išėjo pasikalbėti. Priartėjus prie vyrų šie pradėjo elgtis agresyviai, vienas iš trijų vyrų priartėjo prie jo ir iškėlęs ranką provokavo muštynes bandė jam suduoti smūgį, tačiau jis jį savo dešine ranką pastūmė kairio peties srityje. Vyras neišlaikęs pusiausvyros krito veidu ant žemės. Minėtoje vietoje daug akmenų, todėl asmuo galėjo susižeisti atsitrenkęs į akmenis. Tuo metu kiti kartu buvę vyrai juos keikė ir garsiai šaukė, o jo draugas M. J. į konfliktą nesikišo. Ant nukritusio vyro kairės rankos pastebėjo nubrozdinimus, jie galėjo atsirasti jam krentant. Kai minėtas vyras atsistojo, jokių sužalojimu veide nepastebėjo, kadangi jis stovėjo į jį nugara. Tada grįžo į butą, kur neilgai trukus po 10-15 min atvyko policijos pareigūnai. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes nukentėjusiajam nesudavė dviejų kartų į veidą ir nespyrė jam į veidą (2 t., b. l. 46-49).

Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. M. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir rankas. Sužalojimai patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada, kurioje taip pat nustatyta, jog jie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu metu.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo D. M. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veikos padarymo metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nukentėjusysis ir Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Padaryta žala atlyginta Valstybinei ligonių kasai. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam D. M. buvo nustatytas 1,26 promilių girtumas (2 t., b. l. 12). Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. paaiškino, kad jo neblaivumas turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams, nes blaivas taip nepasielgtų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. praeityje neteistas (2 t., b. l. 9-10), administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat už viešoje vietoje pasirodymą esant neblaiviam, įvarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,03 promilių neblaivumas), važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 5-8), Sodros duomenimis nedirbantis, paskutinį kartą vykdė individualią veiklą iki 2024 m. gruodžio 10 d. (2 t., b. l. 4). Duomenų dėl psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė, kurios esmė yra terminuotas baudžiamojo įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas. Teismo vertinimu tokia bausmė atitinka kaltinamojo D. M. (jauno amžiaus, nedirbantis) ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nesilaikant nustatytų sąlygų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba IX skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ar įpareigojimus jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skirti papildomą kaltinamajam D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (2 t., b. l.).

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. M. smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdydamas visuomenės rimtį, kai jam nustatytas neblaivumas (1,26 prom.), t. y. lengvas girtumas. Pats kaltinamasis D. M. pripažino, kad alkoholį vartojo, jeigu nebūtų vartojęs, nebūtų prieš nukentėjusįjį smurtavęs. Taip pat pažymėjo, kad alkoholio dažnai nevartoja, be to pažymėjo, kad ateityje stengsis mažiau gerti, atsisakyti alkoholio, labiau save kontroliuos. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam D. M. padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiai vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 193,15 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. J., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (1 t., b. l. 55-58), 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 59-61).

Byloje nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį bendrai 5 000 Eur dydžio sumai, iš kurių 1 363,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 636,69 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 71-72), 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t, b. l. 73-75). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad užpuolimo metu buvo prakirsta viršutinė lūpa (2 cm kirstinė žaizda, pažeidusi vidinę ir išorinę gleivinę), atsirado ilgai negyjanti atvira žaizda, nulūžo priekinio danties fragmentas, buvo atliktas stabligės skiepas, po kurio pasireiškė šalutinis poveikis, iki šiol yra matomas randas, kuris pagal medikų įvertinimą išliks visam gyvenimui, dėl estetinio ir fizinio pažeidimo yra būtina plastinė chirurgija, skirta atkurti lūpos išvaizdą ir sumažinti burnos vidaus diskomfortą. Dėl šio užpuolimo taip pat buvo pažeistas jo garbės ir orumo jausmas. Smurtinis veiksmas, atliktas viešoje aplinkoje, sukėlė jam pažeminimą, šoką, stresą, o dėl išvaizdos pasikeitimų (lūpos randas, danties defektas) jaučiasi psichologiškai pažeidžiamas, praradęs dalį pasitikėjimo savimi. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, matomas viso gyvenimo randinio pažeidimas ant veido, planuojamos plastinės chirurgijos, estetinės ir socialinės žalos, burnos vidaus jautrumas bei diskomfortas ir garbės ir orumo pažeidimas, viešas pažeminimas, sukeltas stresas ir emocinės pasekmės (1 t., b. l. 71-72). Prie civilinio ieškinio pateikti papildomi medicininiai dokumentai, kurie pagrindžia, kad asmeniui buvo prakirsta lūpa (1 t., b. l. 78-79), buvo atliktas diagnostinis tyrimas panoraminė rentgenograma kaktos-nosies rentgenografija (1 t., b. l. 80).

Pažymėtina, kad kaltinamasis D. M. įvykusio teismo posėdžio metu, pateikė 2026 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą. Iš kurio matyti, kad apmokėjo Valstybinei ligonių kasai 193,15 Eur, teismui pateikdamas mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją (t. 2, b. l. 109). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukia.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. M. dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, kai teismas nuspręs tai ir bus (2 t., b. l. ).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Teismas pažymi, kad D. M. elgesys įvykio metu buvo smurtinis, kadangi kaltinamasis viešoje vietoje, vedamas chuliganiškų paskatų, kilusio konflikto metu, be aiškios priežasties tyčia sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam į veidą, pastarajam nukritus ant žemės spyrė į veidą, tokiais veiksmais padarė kiauryminę žaizdą, viršutinėje lūpoje su žaizda dantenose ir dalinu, nedideliu pirmo viršutinio danties iš kairės vainiko lūžiu, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame kelyje kirstinė poodinės kraujosruvas veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimus veide, nugaroje bei muštinę žaizdą veide. Tai patvirtina ir byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė finansines išlaidas, kurias įvertino: vaistai, gydymo ir priežiūros priemonės – 63,31 Eur; prarastos pajamos (nedarbingumas nuo 2025 m. gegužės 21 d. – 2025 m. birželio 4 d.) – 500 Eur; estetinis plombavimas pažeistam dančiui ir plastinei operacijai – nuo 800 Eur. Teismas mano, kad turtinė žala nukentėjusiajam yra proporcinga padarytiems veiksmams ir sukeltiems padariniams, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Nukentėjusysis yra pateikęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį įvertino 3 636,69 Eur sumai. Ši civilinio ieškinio dalis grindžiama tuo, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė stiprų fizinį skausmą, matomas viso gyvenimo randinis pažeidimas ant veido, planuojamos plastinės chirurgijos, estetinės ir socialinės žalos, burnos vidaus jautrumas bei diskomfortas ir garbės ir orumo pažeidimas, viešas pažeminimas, sukeltas stresas ir emocinės pasekmės. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Įvertinus civilinio ieškinio argumentus dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, matyti, kad pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl patirto skausmo nusikalstamo padarymo metu ir po nusikaltimo, nėra pagrindo. Taip pat sutinkama su nukentėjusiojo paaiškinimais dėl patirto šoko, neigiamų išgyvenimų, garbės ir orumo pažeidimo, tačiau, teismo vertinimu, pagrindo priteisti visą prašomą 3 636,69 Eur neturtinės žalos sumą, nėra pakankamo pagrindo.

Sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, verta pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgą laiko tarpą ir (ar) dėl nusikalstamos veikos jam būtų ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui, nukentėjusysis nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turėjo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 21 d. iki 2025 m. birželio 4 d., tačiau tai įvertina civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo šis klausimas neanalizuojamas.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – tyčia suduotų smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, viešoje vietoje, nukentėjusiojo draugų akivaizdoje, nukentėjusysis patyrė skausmą, psichologinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, išgąstį, baimę, gėdą, pažeminimą, tačiau atsižvelgiant į šias ir visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžiama, nukentėjusiojo V. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 50-53) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antrojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, D. M. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, D. M. visą bausmės laiką uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti

Civilinio ieškovo V. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti ir V. J. priteisti iš D. M. 1 363,31 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų trisdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo V. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir V. J. priteisti iš D. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke, prisegtuose prie baudžiamosios bylos antrojo tomo vidinės pusės viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti D. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.