- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- Iv-1555-423/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 25 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 13).
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2010-09-23 iki 2011-09-20 ir nuo 2012-03-20 iki 2012-07-11 buvo apribota pareiškėjo laisvė uždaroje zonoje, kameroje Nr. 16. Pareiškėjo manymu, kameros apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) VI skyriaus 22 punktu nustatytų reikalavimų. Atsakovas 2012-07-25 raštu Nr. 20/07-644 atsakė pareiškėjui, jog Marijampolės pataisos namuose, uždarojoje zonoje, kameroje Nr. 16 natūralus apšvietimas atitinka HN76:2010 reikalavimus. Marijampolės visuomenės sveikatos centras, pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 22 d. skundą, atlikęs patikrinimą Marijampolės pataisos namuose, uždarojoje zonoje, kameroje Nr. 16 nustatė, jog natūralus apšvietimas nėra pakankamas ir neatitinka HN 76:2010 reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių sąlygų atlikti bausmę, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė didžiulį pažeminimą, pablogėjo sveikata, patyrė dvasinį bei fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, pareiškėją ištiko emocinė depresija, sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 25 000 lt suma.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 16-17) nurodė, kad pareiškėjas už įvairius drausmės pažeidimus yra daug kartų baustas uždarymu į baudos izoliatorių. Marijampolės pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, tame tarpe ir kamera Nr. 16 yra pastatytas 1972 metais, o rekonstruotas pastatas 2003 metais. Po rekonstrukcijos buvo atliktas pastato įvertinimas dėl tinkamumo naudoti. 2003 m. baudos izoliatorius buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas pagal tuo metu galiojusios higienos normos HN 76:1999 „laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau HN 76:1999) reikalavimus. 2010 m. įsigaliojo nauja higienos norma (HN 76:2010), kuri padidino natūralaus apšvietimo normą įkalinimo įstaigos gyvenamosiose patalpose. Marijampolės pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, kaip jau minėta rekonstruotas 2003 m. ir nuo to laiko nei rekonstrukcijos darbai, nei kapitaliniai remontai nebuvo daryti. Pareiškėjas bausmę baudos izoliatoriuje atlikinėjo nurodytu laikotarpiu ne pastoviai. Išbuvęs nustatytą parų skaičių (kurių pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 str. gali būti paskirta iki 15 parų) baudos izoliatoriaus kameroje, toliau bausmę atlikdavo jam paskirtame būryje. Baudos izoliatorius nėra nuolatinė nuteistųjų gyvenamoji patalpa. Po atlikto visuomenės sveikatos centro patikrinimo, nustatytus trūkumus reikėjo pašalinti per tris mėnesius, o tai reiškia, jog trumpalaikis natūralaus apšvietimo patalpoje sumažėjimas nesukėlė pavojaus pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo nepagrįsti teiginiai dėl sveikatos sutrikimo ar pablogėjimo, susijusio su natūraliu apšvietimo trūkumu baudos izoliatoriaus 16 kameroje, nes pareiškėjas į medikus dėl to nėra kreipiąsis. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos pareiškėjas nesikreipė ir į psichologinę tarnybą. Pirminės konsultacijos metu psichologai nepastebėjo jokių pareiškėjo dvasinių išgyvenimų ar depresijos požymių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16 (toliau – kamera Nr. 16) dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad pažeidžiant Higienos normą HN 76:2010, jis buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kurioje natūralus apšvietimas buvo nepakankamas.
Pareiškėjas nurodė, jog neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo natūralios šviesos nepakankamas buvimas kameroje Nr. 16. Pareiškėjas buvo nubaustas už drausmės pažeidimus ir paskirtas jam atitinkamas parų skaičius atlikti bausmę baudos izoliatoriuje, daugiausiai kameroje Nr. 16, esant netinkamam natūraliam apšvietimui (vertinamas laikotarpius - nuo 2010-09-23 iki 2010-11-04, nuo 2010-11-26 iki 2010-12-08, nuo 2010-12-17 iki 2011-03-17, nuo 2011-04-28 iki 2011-07-06, nuo 2011-07-22 iki 2011-09-20, nuo 2012-03-21 iki 2012-05-03, nuo 2012-05-11 iki 2012-07-11). Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, atlikus patikrinimą kameroje Nr. 16, buvo nustatytas natūralios šviesos koeficientas 0,03 proc. (b.l.7-8). Higienos normoje HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkte reglamentuotas natūralaus apšvietimo koeficientas 0,5 proc.
Imama domėn tai, kad LVAT suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildina dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo kameroje Nr. 16, kuris pareiškėjui sukėlė didžiulį pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, sukrėtimus, pablogėjo pareiškėjo sveikata, ištiko jį emocinė depresija ir sumažėjo bendravimo galimybės nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Pažymėtina, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centrui atlikus kameroje Nr. 16 natūralaus apšvietimo matavimus, buvo nustatyta, kad natūralios apšvietos koeficientas neatitiko HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkto reikalavimų. Tačiau HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Atsakovo pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros buvo rekonstruotos 2003 metais ir atliktas pastato įvertinimas dėl tinkamo naudoti (b.l. 23-26). Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal tuo metu galiojusius HN 76:1999 reikalavimus ir byloje nėra duomenų, kad nuo 2003 metų šiame pastate buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai ar kapitaliniai remontai.
LR bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems gali būti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2010-11-04, nuo 2010-11-26 iki 2010-12-08, nuo 2010-12-17 iki 2011-03-17, nuo 2011-04-28 iki 2011-07-06, nuo 2011-07-22 iki 2011-09-20, nuo 2012-03-21 iki 2012-05-03, nuo 2012-05-11 iki 2012-07-11 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 16 (b.l. 29-63). Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nustatytą parų skaičių praleido patalpoje, kurioje buvo nustatytas 0,03 proc. natūralios apšvietos koeficientas, nors pagal HN 76:2010 reikalavimus turėtų būti 0,5 proc. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Kaip jau buvo paminėta, į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo – t.y. iš dalies ir jo neteisėti veiksmai (rėžimo reikalavimų pažeidimas) buvo priežastiniame ryšyje dėl trumpalaikio įkalinimo sąlygų pablogėjimo (CK 6.282 str. 1 d.). Vertintina ir tai, jog natūralios šviesos nepakankamumas realiai pareiškėjui negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti kaip asmens žeminimą, dvasinio bei fizinio skausmo sukėlimą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinės depresijos atsiradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dėl psichologinių problemų į Psichologinę tarnybą nesikreipė ir nesiskundė. Pirminio konsultavimo metu nerimo ir depresijos ženklų nepastebėta (b.l. 18). Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 metų, į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 25 kartus, iš jų 10 kartų dėl virusinių – peršalimo ligų, 5 kartus dėl odos ir 4 kartus dėl miego sutrikimų susijusių su narkotikų vartojimu (b.l. 19). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Faktas, kad nustatytas nepakankamas natūralios šviesos koeficientas kameroje Nr. 16 pagal HN 76:2010, tačiau ši norma yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o pastatas, kuriame yra kamera Nr. 16, buvo rekonstruotas tik 2003 metais, vėliau jokie rekonstravimo ar remonto darbai nebuvo atlikti. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl sveikatos būklės pablogėjimo.
Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl natūralaus apšvietimo kameroje Nr. 16 nepakankamumo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Akcentuotina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, bei įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo iš dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių išgyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie neigiami aspektai nebuvo tokio mąsto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pareiškėjas virš dvejų metų praleidęs kameroje Nr. 16, negynė savo, jo manymu, pažeistų teisių, turėdamas tam realias sąlygas, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė, ar pareiškėjas iš viso asmeniškai bei realiai patyrė gyvenimo kokybės pablogėjimą ir, tuo pačiu, neturtinę žalą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.