- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- A5.-690-753/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00038-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- S. N.
protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. N. administracinio nusižengimo protokolas Nr.VDI-ANR_P-320-2019 surašytas už tai, kad 2019 m. vasario 12 d. 13.40 val., atlikdamas darbdaviui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbdaviui atstovaujančio asmens – įmonės direktoriaus funkcijas, leido dirbti nelegaliai: M. M. – cecho darbuotoja, V. B. dirbti cecho darbuotoju. S. N. šiems darbuotojams leido dirbti prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. S. N., atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais S. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje S. N. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio1 dalį neigė. Paaiškino, kad su M. M., buvusia darbuotoja, iš vakaro kalbėjosi telefonu dėl jos atvykimo sudaryti darbo sutartį, tačiau ji turėjo atvykti po pietų, kadangi jis ryte buvo išvykęs su reikalais. M. M. buvo žinomos aplinkybės, jog nebus jo darbe iki pietų, tačiau ji atvyko anksti ryte, nes pastaroji neturinti galimybių kitu laiku atvykti, t. y. kur ji gyvena viešasis transportas nevažiuoja. Tądien M. M. atvyko su šios bendrovės vairuotoju, gyvenančiu netoliese, kuris į darbą atvyko iš ryto. S. N. teigimu, V. B. tą pačią dieną jam skambino dėl galimybės įdarbinti bendrovėje, su juo kalbėjo mobiliuoju telefonu, pastarajam sakė jo laukti, kol jis atvyks į darbą. S. N. teigimu V M. M. jam nežinant padėjo (duomenys neskelbtini) cecho darbuotojai dirbti prie mėsos gaminių, o V. B. buvo bendrovės teritorijoje, šlanga plovė savo automobilį ir ją buvo nukreipęs į dėžę, gulinčią bendrovės teritorijos ribose, kuomet patikrinimui atvyko darbo inspekcijos pareigūnas su policijos pareigūnais.
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. S. prašė nubausti pinigine bauda S. N., numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o taip pat įpareigoti inspekciją informuoti policiją dėl liudytojų M. M. ir V. B. pateiktų parodymų teisme, kurie visiškai prieštarauja jų duotiems pirminiams parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Nors S. N. neigė padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jo kaltę padarius šį pažeidimą įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 4), t. y. kad 2019 m. vasario 12 d. 13.40 val., atlikdamas darbdaviui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujančio asmens – įmonės direktoriaus funkcijas, leido dirbti nelegaliai: M. M. – cecho darbuotoja, V. B. dirbti cecho darbuotoju. S. N. šiems darbuotojams leido dirbti prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. S. N., atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta, t. y. tokiais savo veiksmais S. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Byloje pateiktas 2019 m. kovo 5 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. vasario 12 d. apie 13.40 val. atlikus neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiose gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), jose buvo rasti penki darbuotojai. Sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDF duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad įmonė apie darbuotojus – M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui nėra pateikusi duomenų ir minėti darbuotojai nėra įtraukti į įmonės darbuotojų sąrašą. Šie darbuotojai patikrinimo nepateikė verslo liudijimo ar kitos registruotos veiklos pažymos. Akte nurodyta, kad M. M. patikrinimo metu vilkėdama darbo rūbais mėsos ruošimo ceche fasavo mėsos užtepėles, o V. B., vilkėdamas darbo rūbais, lauke, t. y. įmonės teritorijoje vandeniu plovė plastmasines talpas. Darbuotojai nurodė, kad jie „bandosi“ dirbti pirmą dieną. Akte nurodyta, kad M. M. patikrinimo metu nurodė tokiais aplinkybes, kad 2019 m. vasario 12 d. atvyko į darbą apie 9.00 val. įmonės vadovo žodiniu nurodymu. Darbo metu „mokosi“ dirbti, jos darbą kontroliavo kita įmonės darbuotoja. Patikrinimo metu M. M. dėliojo mėsos užtepėles į 200 g vienkartines dėžutes. Ji vilkėjo šiuo darbo rūbus: prijuostę, galvos apdangalą, pirštines, o pastarosios darbą prižiūrėjo darbuotoja. Pastaroji pažymėjo, kad su įmonės vadovu S. N. buvo sutarta, kad jei darbas tiks, bus priimta dirbti. Prieš darbo pradžią su ja darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Minėtame nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad V. B. patikrinimo metu nurodė tokias aplinkybes, kad 2019 m. vasario 12 d. į darbą jis atvyko apie 11.00 val. Darbo rūbus – plastikinę prijuostę išdavė kita darbuotoja. Jis plovė kieme plastikines dėžes. Su direktoriumi buvo sutarta, kad jei darbas patiks, bus įdarbintas. Dėl darbo užmokesčiu su direktoriumi nesitarė, nes yra bandomasis laikotarpis. Sutikrinus įmonės - (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis, VSDFV duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. jos direktore buvo paskirta S. P.. S. N. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas.
Taigi iš 2019 m. kovo 5 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0846-1288 matyti, o taip pat pirminių M. M. ir V. B. duotų rašytinių paaiškinimų matyti, jog iš tiesų su (duomenys neskelbtini) akcininku S. N. jie buvo sutarę dėl įdarbinimo, t. y. jei darbas patiks, bus įdarbinti.
Iš byloje pateikto V. B. 2019 m. vasario 12 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad minėtą dieną jis atvyko į bendrovę S. N. nurodymu apie 11.00 val., prieš darbo pradžią iš kitos darbuotojos gavo plastikinę prijuostę, plastikines talpas plauti jam buvo nurodęs S. N.. Su direktoriumi buvo sutarta, jei darbas patiks, tai jis bus įdarbintas. Dėl darbo užmokesčio su direktoriumi nebuvo sutarta, nes buvo bandomasis laikotarpis (b. l. 11).
2019 m. vasario 12 d. rašytiniame paaiškinime M. M. nurodė, jog patikrinimo metu ji dėliojo užtepėles į indelius. Ji bendrovės direktoriaus nurodymu atėjo mokytis, dirbti. Iki 17.00 val. ji turėjo mokytis dirbti. Kita bendrovės darbuotoja jai davė prijuostę, kepurę, pirštines. Su direktoriumi buvo sutarta, jei viskas tiks, ji bus įdarbinta. Su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, (pasirašytas) (b. l. 12).
Iš valstybinės įmonės registrų centro juridinių asmenų išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini), akcininkas nuo 2015 m. sausio 22 d. yra S. N. (b. l. 13-14). S. P. dirbo (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. (b. l. 15).
Paties S. N. paaiškinimu nustatyta, kad po direktorės S. P. atleidimo, jis rūpinosi kaip akcininkas (duomenys neskelbtini) reikalais, o taip ir minėtą 2019 m. vasario 12 d. Dėl subjekto nelegalaus darbo bylose teismo praktikoje laikomasi, kad nelegalaus darbo bylose vienas tinkamų subjektų yra tas, kas susitarė dėl darbo sutarties ir faktiškai suteikė darbą (Kauno apygardos teismo nutartis ATP-65-658/2012).
Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad M. M. ir V. B. nuo 2019 m. vasario 13 d. įdarbinti (duomenys neskelbtini)(b. l. 16, 19-20, 21-22).
S. N. nuo pat pradžių neigė aplinkybes dėl nelegalaus darbo, tai nurodęs 2019 m. vasario 14 d. rašytiniame paaiškinime, t. y. jog niekam nebuvo nurodęs dirbti nelegaliai, nežino kur ir ką dirbo nurodyti asmenys (b. l. 17). Teismo posėdyje S. N. nurodė aplinkybę, jog 2019 m. vasario 12 d. jis nebuvo darbe iki pietų, galimai 14.00 val., o minėtiems asmenims buvo nurodęs atvykti į (duomenys neskelbtini) po pietų, t. y. kai jis atvyks į darbą. Jam yra žinoma aplinkybė, kad M. M. atvyko ryte su bendrovės vairuotoju, nes neturinti kitos galimybės atvykti (kur ji gyvena retai važiuoja transportas), tačiau pastarajai neliepė dirbti, ši jo laukdama pati pasisiūlė padėti kitai darbuotojai, kuri sutiko. Jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl minėtų asmenų nelegalaus darbo.
DK 42 str. 2 d. nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ANK 95 straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 42 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Nors teisme apklausti liudytojai M. M., V. B. ir R. P. paaiškino, kad 2019 m. vasario 12 d. S. N. nuo pat ryto nebuvo darbe, į jį atvyko po pietų ir pastarajam nebuvo žinomos aplinkybės, kad M. M. ir V. B. be jo atliko tam tikrus darbus liudytojos R. P. nurodymu (pasibandymui, t. y. V. B. su šlanga bendrovės teritojoje (kieme) plovė plastikines talpas, o M. M. dėliojo mėsos užtepėlės į indus), kuri ir davė šiems asmenis darbo rūbus, tačiau teismas šiuos minėtų liudytojų duotus parodymus vertina kritiškai, nes juos sieja darbiniai santykiai (b. l. 16, 19-20, 21-22). Liudytojų M. M., V. B. duoti parodymai teisme prieštarauja jų rašytiniams parodymams įvykio dieną, t. y. 2019 m. vasario 12 d., kuriuose jie nurodė aplinkybę, jog su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. N. buvo sutarta, jei darbas jiems patiks, jie bus įdarbinti (b. l. 11, 12), be to tokias pat minėtų liudytojų aplinkybės dėl nelegalaus darbo buvo nurodytos, kuomet jie buvo paklausti pareigūno tyrimo metu ir tai matyti filmuotoje medžiagoje (CD), kuri teisme buvo peržiūrėta. Teisme apklausti liudytojai (Kauno AVPK Kaišiadorių PK pareigūnai) paaiškino, kad vyko kartu su VSDFV darbuotoju į (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatytas nelegalus darbas kelių asmenų. Patikrinimo metu VSDFV pareigūnas filmavo, o rasti du nelegaliai dirbę asmenys, paaiškino aplinkybes dėl darbo, kas yra akivaizdu byloje pateiktoje filmuotoje medžiagoje.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina S. N. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) darbdaviui, atstovaujančio asmens – įmonės direktoriaus funkcijas, jis leido dirbti nelegaliai: M. M. – cecho darbuotoja, V. B. dirbti cecho darbuotoju. S. N. šiems darbuotojams leido dirbti prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. S. N., atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta.
S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Skirdamas S. N. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamosios kaltės formą ir rūšį (administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), administracinė nuobauda negalioja, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad patikrinimo metu dirbo du asmenys nelegaliai (duomenys neskelbtini), todėl jam skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, didesnė nei minimali nuobauda (ANK 25 ir 34 straipsniai).
Kompaktinis diskas, kuriame yra 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo vaizdo įrašas, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614–615 straipsniais ir 635 straipsniu, teismas
nutaria:
pripažinti S. N., gimusį (duomenys neskelbtini), padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktajam išaiškinti, jog paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: 19098363641, įmokos kodą – 1001.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Kompaktinį diską, kuriame yra 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo vaizdo įrašas, nutarimui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.