Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dainos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. (toliau – ir G. R.) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, kuri, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas už tai, kad 1995 m. liepos mėnesį, tardymo metu ir teisme tiksliai nenustatytą dieną, apie 19 val., būdamas teistas dėl tyčinio nužudymo, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe su I. Š., A. V., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, G. K., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, sekdami nuo Latvijos – Rusijos pasienio Sebežo muitinės Burački posto nukentėjusiojo A. A. vairuojamą vilkiką „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrautą 21 445 kg šokolado „SNICKERS KINGSIZE“, iki Rusijos Federacijos, Maskvos srities, Ruzos rajono, kelio Maskva – Ryga 93 km esančios automobilių stovėjimo aikštelės, G. R. ir G. K. surišant nukentėjusiojo A. A. rankas lipnia juosta, tuo atimant galimybę priešintis, A. V. sėdus prie automobilio „KAMAZ“ vairo ir nuvažiavus Maskvos kryptimi, G. R. smogdamas 8 smūgius peiliu A. A. į nugarą bei 4 smūgius į galvą, tyčia jį nužudė, užvaldydami svetimą turtą stambiu mastu – 30 000 Lt vertės automobilį „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą – šaldytuvą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 80 000 Lt vertės, 21 445 kg šokoladų „SNICKERS KINGSIZE“ 240 000 Lt vertės, viso užvaldė svetimo turto už 350 000 litų.

Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 punktą už tai, kad 1994 m. lapkričio 23 d., apie 07.00 val., Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini), darydamas plėšimą grupėje iš anksto susitaręs su V. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, taip pat su V. Č. bei A. B., išeidamas iš susitarimo ribų, iš savanaudiškų paskatų užpuolė ir nušovė V. M., visi užvaldė nukentėjusiojo maišelį, piniginę su įvairia valiuta, iš viso 72 000 Lt sumai.

Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. R. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 ir 12 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistajam G. R. nustatyta paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia – 1996 m. liepos 5 d.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vyriausiojo tyrėjo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikime siūloma G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nurodoma, kad nuteistasis 2008 m. vasario 13 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraudamas nuteistasis stengiasi būti tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, vengia destruktyvių grupių. Su priežiūra asmuo sutinka. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis aštuoniolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dešimt kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas trisdešimt kartų. Vertinimo metu nuteistasis kaltę pripažįsta, stebimas gailesčio jausmas dėl tokio savo elgesio. Nuteistasis pataisos namuose mokėsi, įgijo dailidės kvalifikaciją, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. pradėjo dirbti ir iki šiol tęsia darbą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Vertinimo metu išsakė, kad jis šiuo metu jaučiasi finansiškai nepriklausomas, pats save išlaiko, dengia ieškinius. Teikime taip pat nurodoma, jog nuteistasis laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais, bei papildė, kad šiuo metu G. R. yra skatintas 31 kartą.

Nuteistojo gynėjas ir pats nuteistasis prašė teikimą tenkinti, o prokuroras prašė teikimą atmesti.

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Teismui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1996 m. liepos 5 d. Visgi, vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pagal 2022 m. birželio 1 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliktą vertinimą, nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir pirminio vertinimo metu 2016 m. sausio 5 d. Paskutinio vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, buvo skatintas, dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme ir tai vertinama teigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir esant apribotoms galimybėms daryti nusikalstamas veikas, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis G. R. net 18 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimus, 10 kartų jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda buvo paskirta dar 2021 m. liepos 9 d., praėjus daugiau nei 20 metų nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet nuteistajam atliekamos laisvės atėmimo bausmės sąlygos neabejotinai buvo gerai žinomos. Minėtos aplinkybės neleidžia teigti, kad G. R. elgesys visą bausmės atlikimo laiką yra nepriekaištingas. Juolab, kad minėti duomenys rodo, kad net trys iš nuteistojo padarytų pažeidimų yra šiurkštūs, susiję su uždraustų daiktų gaminimu, įsigijimu ir laikymu, taip pat, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimu, už ką G. R. buvo paskirtos griežčiausios nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Nors šiuo metu nuteistasis G. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau paskutinė nuobauda prieš terminą buvo panaikinta vos 2021 m. spalio 19 d., o nurodytų vidaus tvarkos pažeidimų sistemingumas ir pavojingumas leidžia teigti, kad nuteistasis bausmės atlikimo vietoje ne visada laikėsi galiojančių vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir savo elgesį koregavo vien tik teigiama linkme. Tai atskleidžia G. R. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kai piktnaudžiavimas alkoholiu pripažintas nuteistojo galimybę nusikalsti skatinančiu veiksniu. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, ir dar nėra pakankama nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2022 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis G. R., jau daugiau kaip 26 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir aktyviai dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, t. y. nuteistajam nustatomi ne tik statiniai kriminogeniniai rizikos veiksniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas), bet ir dinaminiai rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis teigiamu savo elgesiu laisvės atėmimo metu galėjo sumažinti ar apskritai eliminuoti (turi ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes, užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, praeityje būdingas impulsyvus elgesys, praeityje būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nusikaltimo padarymo metu stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, G. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, G. R. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje, t. y. nuteistasis tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užgrobti svetimą turtą nužudė žmogų. Taip pat, už esmės analogišką nusikaltimą G. R. buvo nuteistas ir Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu. Nusikaltimai padaryti 1994 m. lapkričio mėnesį ir 1995 m. liepos mėnesį, juos skiria neilgas laiko tarpas. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą G. R. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje smurtinio elgesio istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis yra išskiriami kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniais veiksniai, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimu.

Pagrindžiant šią išvadą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, ilgą laiką nuteistasis administracijos buvo charakterizuojamas tik patenkinamai, metinėse charakteristikose išskirtos aplinkybės apie nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, dalinį kaltės neigimą. Nagrinėjamu atveju pateikta naujausia Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis nėra linkęs spręsti savo turimų alkoholio vartojimų problemų. Vertinimo metu nuteistasis neigia susiduriantis su piktnaudžiavimo alkoholiu problemomis, nurodo, jog laisvėje alkoholį vartojo saikingai. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu G. R. kelis kartus buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas ir jo prieinamumas pataisos įstaigoje yra draudžiamas, todėl nuteistajam nekoreguojant savo turimų žalingų įpročių išlieka galimybė, jog atsidūręs destabilizuojančioje aplinkoje ir patirdamas emocinius išgyvenimus nuteistasis, siekdamas atsipalaiduoti, gali pavartoti alkoholio, kas gali įtakoti asmenį pakartotinai nusikalsti.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, keliais artimais draugais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas, mokėsi ir dirba, turi ateities planus, tačiau vertinant juos aukščiau aptartų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, nagrinėjamu atveju dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad G. R., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad jau šiuo metu taikyti G. R. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.